UNIX: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Ankstesnis keitimas

UNIX (žiūrėti kodą)

08:08, 13 spalio 2025 versija

4 046 pridėti baitai , 13 spalio

nėra keitimo aprašymo

MHz

1 419

pakeitimų

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
 [[Vaizdas:Usenix-conference-unix-sex-drugs-1983-zenkliukas.jpg|500px|thumb|right|Garsus šūkis "Sex, Drugs, and UNIX" atsirado, kai vienas iš Usenix (UNIX specialistų) konferencijų organizatorių, anoksai Mike Tilson, sugalvojo dalinti tokius ženkliukus. Frazė atkartojo tuo laiku plačiai žinomą "[[Sex, drugs and Rock'n'Roll]]", tai labai išpopuliarėjo ir tapo tikru UNIX šūkiu.]]
+[[Vaizdas:Digital_unix_live_free_or_die.jpg|500px|thumb|right|Dar kitas ženklas, jau kiek dviprasmiškas - nes tipo "free", bet ta laisvė (neribojamas, išties gilus sistemos valdymas) kainuodavo tai belenkiek daugiau už beveik bet kokią kitą [[OS]], kokią tik galėdavai rasti. Visgi vėliau pasidarė realiai free, bet jau su [[BSD]] ir [[Linux]] sistemų atėjimu.]]
 '''UNIX''' - tai gi [[operacinė sistema]], kaip sako, niekam nafig nereikalinga, nes senobinė visai jau ir grafinės aplinkos neturi, o dargi ir blogesnė už [[DOS]], nes konfigūruot sudėtinga! Aišku, kad jei jau UNIX - tai būtinai ir klaikus tekstinis [[shell]], nes kitaip neįmanoma!
@@ 14 eilutė: / 15 eilutė: @@
 Taip jau yra, kad [[lameriai]] su savo absurdiškai durnais klausimais visokius užkietėjusius [[kompiuterastai|kompiuterastus]] tiesiog varo iš proto.
+=== Išvis iš kur tas UNICS? ===
+Kaip kartą papasakojo Ken Thompson, UNIX kūrėjas, tai tiesiog turėjo keli kompiuterastai [[PDP-7]] kompiuterį, ant kurio norėjo pasileisti tokį kompiuterinį žaidimą - [[Space Travel]]. Tą žaidimą Ken Thompson dar [[1969]] metais buvo sukūręs [[Multics]] sistemai, kur buvo ir grafiniai terminalai. Tai va, paaiškėjo, kad PDP-7 gal ir galėtų tą žaidimą paleisti, bet kad labai daug tenai perprogramuot reikia, o kai reikia perprogramuoti, tai reiškia, kad reikia ir įrankių tam perprogramavimui, o padorių įrankių nebuvo. Tai ėmė programuoti visokius įrankius, o baigėsi tuo, kad gavosi UNICS operacinė sistema.
+Beje, pats pirmas UNIX variantas buvo parašytas [[asembleris|asembleriu]], bet šis buvo baisiai nepatogus, norint kurti tokius sudėtingus dalykus, kaip [[operacinė sistema]]. Tada, jau antrą versiją programuotjai susigalvojo perrašyti [[Fortran]] kalba. Nors rezultatas ir buvo kiek geresnis, bet visvien ne tas. Tada jau Ken Thompson pabandė naudoti tokią [[BCPL]] kalbą, bet ir su ta nepaėjo, tada jau sugalvojo savo kalbos variantą - labai trumpai naudotą Bon kalbą, kuri buvo pavadinta jo žmonos Bonnie garbei, o jau iš tos kalbos padarė [[B kalba|B kalbą]], kurios pavadinimas buvo sutrumpintas nuo Bon kalbos, bet ir ta kalba nelabai tiko, nes buvo arčiau [[interpretuojamos kalbos|interpretuojamų kalbų]], kai reikėjo [[kompiliuojama kalba|kompiliuojamos kalbos]]. Tai galų gale viską kardinaliai perkūrė ir sukūrė [[C kalba|C kalbą]], kuri savo esme labai priminė anuo metu dar tik pradėtus kurti [[struktūriniai asembleriai|struktūrinius asmeblerius]]. Štai ta [[C kalba]] ir suveikė, ir paskui tapo viena iš populiariausių [[programavimo kalbos|programavimo kalbų]] visame pasaulyje. Ir štai šita kalba ir buvo parašyta gerai veikianti UNIX versija.
+Jau tą sistemą paskui tobulinant, ir gavosi UNIX, ir visi kiti dalykai, kurie žinomi dabar.
 == UNIX keistenybės ==
@@ 32 eilutė: / 40 eilutė: @@
 * Visi tikri UNIX adminai turi bent minimaliai mokėti naudotis [[Vi]] editoriumi, kuriuo negali naudotis joks adekvatus žmogus.
 * Visokie fiziniai ir virtualūs įrenginiai UNIX sistemose pasiekiami, kaip paprasti [[failai]], esantys "''/dev/''" kataloge, kaip pvz., [[/dev/null]]
+=== UNIX versijos ===
+Viena iš didesnių keistenybių - tai originalios šakos UNIX versijų skaičiavimas, kuris yra toksai, kur nežinančiam sunku susigaudyti.
+Pirmiausiai buvo pirma, paskui antra, trečia, ketvirta, penkta, šešta ir galų gale [[UNIX Version 7]]. Paskui iš jų atsirado [[System III]], o iš tos - [[System V]], dar žinoma kaip SVR, bet čia skaičiavimai pasikeitė ir paskui atsirado SVR2, SVR3, SVR4, o dar paskui SVR4.2, o paskui šisai buvo vėl išplėstas ir pervadintas į [[Single UNIX Specification]] aka SUS, o paskui dar pagarsėjo kaip [[UNIX 95]]. Jo pagrindu buvo padaryta SUS2, aka UNIX 98, o tada dar SUS3 aka UNIX 03, o dar paskui SUS4 - ir vat šioji kažkodėl buvo pervadinta į UNIX V7.
+Kas dar įdomiau - tai kadangi paskutines UNIX versijas apibrėžinėja visokie [[standartizacijos komitetai]], tai paradoksaliai gaunasi, kad kai kurių iš jų išvis neegzistuoja - pvz., nėra nei vienos OS, kuri būtų sertifikuota, kaip atitinkanti UNIX 98 reikalavimus, o vienintelė, kuri atitinka UNIX V7 reikalavimus yra [[AIX]].
+Normalūs gi žmonės žino, kad yra dvi UNIX versijos - [[System V]] ir [[BSD]], ir viskas.
@@ 88 eilutė: / 105 eilutė: @@
 == Įvairios populiarios ar garsios UNIX tipo sistemos ==
 Taigi dar ten visokia galybė tų UNIX rūšių prikurta, kiekvienam asilui - po vieną ar kelias:
+* [[Venix]] - pirma ever UNIX sistema, skirta [[PC]] tipo kompiuteriams
+* [[ULTRIX]] - kadaise populiariausia ir bene daugiausiai [[fyčeriai|fyčerių]] turėjusi UNIX versija, nuosekliai išaugusi tiesiai iš ankstyvų ankstyviausių UNIX versijų
 * [[AIX]] - viena iš seniausių, [[IBM]] kurta, kai kuriems senesniems asmenims dar pažįstama ir iš mokyklinių serverių
+* [[Dynix]] - viena iš pirmų multiprocesorinių UNIX versijų, pirma palaikiusi didelius procesorių kiekius (dešimtis)
 * [[Demos]] - tokia rusiška nuo [[BSD]] klonuota sistema, atsiradusi [[sovietmetis|sovietmečiu]]
 * [[A/UX]] - kadaise egzistavusi [[Apple]] gamybos UNIX sistema, turėjo grafinę aplinką kaip pas [[MacOS]]
@@ 110 eilutė: / 130 eilutė: @@
 * [[OpenServer]], dar žinoma, kaip [[SCO UNIX]] - tokia Xenix palikuonė iš [[SCO]] kompanijos
 * [[Dell UNIX]] - savo laiku buvo geriausias UNIX [[PC]] kompiuteriams, ale kad neilgai tegyvavo
+* [[Wyse UNIX]] - buvo ypatingai maža, kompaktiška ir greita UNIX versija, davusi pagrindą vieniems iš pirmų [[ploni klientai|plonų klientų]]
 * [[Starunix]] - įvairūs patys ankstyviausi UNIX, kurių sorcai buvo išviešinti [[2002]]
 * [[MARC]] - buvo netgi bandymas padaryti UNIX analogą [[z80]] tipo kompiuteriams