1 419
pakeitimų
UNIX: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 27 tarpinės versijos, sukurtos 8 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Usenix-conference-unix-sex-drugs-1983-zenkliukas.jpg|500px|thumb|right|Garsus šūkis "Sex, Drugs, and UNIX" atsirado, kai vienas iš Usenix (UNIX specialistų) konferencijų organizatorių, anoksai Mike Tilson, sugalvojo dalinti tokius ženkliukus. Frazė atkartojo tuo laiku plačiai žinomą "[[Sex, drugs and Rock'n'Roll]]", tai labai išpopuliarėjo ir tapo tikru UNIX šūkiu.]] | |||
[[Vaizdas:Digital_unix_live_free_or_die.jpg|500px|thumb|right|Dar kitas ženklas, jau kiek dviprasmiškas - nes tipo "free", bet ta laisvė (neribojamas, išties gilus sistemos valdymas) kainuodavo tai belenkiek daugiau už beveik bet kokią kitą [[OS]], kokią tik galėdavai rasti. Visgi vėliau pasidarė realiai free, bet jau su [[BSD]] ir [[Linux]] sistemų atėjimu.]] | |||
'''UNIX''' - tai gi [[operacinė sistema]], kaip sako, niekam nafig nereikalinga, nes senobinė visai jau ir grafinės aplinkos neturi, o dargi ir blogesnė už [[DOS]], nes konfigūruot sudėtinga! Aišku, kad jei jau UNIX - tai būtinai ir klaikus tekstinis [[shell]], nes kitaip neįmanoma! | '''UNIX''' - tai gi [[operacinė sistema]], kaip sako, niekam nafig nereikalinga, nes senobinė visai jau ir grafinės aplinkos neturi, o dargi ir blogesnė už [[DOS]], nes konfigūruot sudėtinga! Aišku, kad jei jau UNIX - tai būtinai ir klaikus tekstinis [[shell]], nes kitaip neįmanoma! | ||
| 13 eilutė: | 15 eilutė: | ||
Taip jau yra, kad [[lameriai]] su savo absurdiškai durnais klausimais visokius užkietėjusius [[kompiuterastai|kompiuterastus]] tiesiog varo iš proto. | Taip jau yra, kad [[lameriai]] su savo absurdiškai durnais klausimais visokius užkietėjusius [[kompiuterastai|kompiuterastus]] tiesiog varo iš proto. | ||
=== Išvis iš kur tas UNICS? === | |||
Kaip kartą papasakojo Ken Thompson, UNIX kūrėjas, tai tiesiog turėjo keli kompiuterastai [[PDP-7]] kompiuterį, ant kurio norėjo pasileisti tokį kompiuterinį žaidimą - [[Space Travel]]. Tą žaidimą Ken Thompson dar [[1969]] metais buvo sukūręs [[Multics]] sistemai, kur buvo ir grafiniai terminalai. Tai va, paaiškėjo, kad PDP-7 gal ir galėtų tą žaidimą paleisti, bet kad labai daug tenai perprogramuot reikia, o kai reikia perprogramuoti, tai reiškia, kad reikia ir įrankių tam perprogramavimui, o padorių įrankių nebuvo. Tai ėmė programuoti visokius įrankius, o baigėsi tuo, kad gavosi UNICS operacinė sistema. | |||
Beje, pats pirmas UNIX variantas buvo parašytas [[asembleris|asembleriu]], bet šis buvo baisiai nepatogus, norint kurti tokius sudėtingus dalykus, kaip [[operacinė sistema]]. Tada, jau antrą versiją programuotjai susigalvojo perrašyti [[Fortran]] kalba. Nors rezultatas ir buvo kiek geresnis, bet visvien ne tas. Tada jau Ken Thompson pabandė naudoti tokią [[BCPL]] kalbą, bet ir su ta nepaėjo, tada jau sugalvojo savo kalbos variantą - labai trumpai naudotą Bon kalbą, kuri buvo pavadinta jo žmonos Bonnie garbei, o jau iš tos kalbos padarė [[B kalba|B kalbą]], kurios pavadinimas buvo sutrumpintas nuo Bon kalbos, bet ir ta kalba nelabai tiko, nes buvo arčiau [[interpretuojamos kalbos|interpretuojamų kalbų]], kai reikėjo [[kompiliuojama kalba|kompiliuojamos kalbos]]. Tai galų gale viską kardinaliai perkūrė ir sukūrė [[C kalba|C kalbą]], kuri savo esme labai priminė anuo metu dar tik pradėtus kurti [[struktūriniai asembleriai|struktūrinius asmeblerius]]. Štai ta [[C kalba]] ir suveikė, ir paskui tapo viena iš populiariausių [[programavimo kalbos|programavimo kalbų]] visame pasaulyje. Ir štai šita kalba ir buvo parašyta gerai veikianti UNIX versija. | |||
Jau tą sistemą paskui tobulinant, ir gavosi UNIX, ir visi kiti dalykai, kurie žinomi dabar. | |||
== UNIX keistenybės == | == UNIX keistenybės == | ||
| 24 eilutė: | 33 eilutė: | ||
* UNIX kaip ir nėra [[failų išplėtimai|failų išplėtimų]]. Tiksliau, jie kaip ir yra, bet nebūtini. Negana to, jei jau taip, tai failo vardas gali prasidėti [[taškas|tašku]] - pats būti kaip failo išplėtimas, nes realiai čia nėra išplėtimų, nors jie ir gali būti. | * UNIX kaip ir nėra [[failų išplėtimai|failų išplėtimų]]. Tiksliau, jie kaip ir yra, bet nebūtini. Negana to, jei jau taip, tai failo vardas gali prasidėti [[taškas|tašku]] - pats būti kaip failo išplėtimas, nes realiai čia nėra išplėtimų, nors jie ir gali būti. | ||
* Adminai su UNIX sistemomis dirba per [[Shell]] - tokią tekstinę valdymo programą, kuri panaši į interaktyvią programavimo aplinką | * Adminai su UNIX sistemomis dirba per [[Shell]] - tokią tekstinę valdymo programą, kuri panaši į interaktyvią programavimo aplinką | ||
* UNIX sistemose grafinė aplinka yra nelabai normali: | * UNIX sistemose [[grafinė aplinka]] yra nelabai normali: | ||
** Grafinė aplinka, [[X-Window]], duoda tik grafiką (vaizdo atvaizdavimą), bet ne valdymo priemones, t.y., to darbui nepakanka. | ** Grafinė aplinka, [[X-Window]], duoda tik grafiką (vaizdo atvaizdavimą), bet ne valdymo priemones, t.y., to darbui nepakanka. | ||
** Pagrindą darbui su programomis duoda [[Window manager]] tipo programos, kurios leidžia valdyti langus. | ** Pagrindą darbui su programomis duoda [[Window manager]] tipo programos, kurios leidžia valdyti langus. | ||
** Yra krūva skirtingų grafinių aplinkų - pvz., [[KDE]], [[GNOME]], [[CDE]] ar dar kitų, kurios turi kartu ir Window manager programas. | ** Yra krūva skirtingų grafinių aplinkų - pvz., [[KDE]], [[GNOME]], [[CDE]] ar dar kitų, kurios turi kartu ir Window manager programas. | ||
** Prie kompe esančio X-Window galima pasijungti iš kitur, nes tai yra serveris, ir tada dirbti su programomis taip, lyg ant lokalaus kompo. | ** Prie kompe esančio X-Window galima pasijungti iš kitur, nes tai yra serveris, ir tada dirbti su programomis taip, lyg jos veiktų ant lokalaus kompo, nors jos veikia kažkur kitur. | ||
* Visi tikri UNIX adminai turi bent minimaliai mokėti naudotis [[Vi]] editoriumi, kuriuo negali naudotis joks adekvatus žmogus. | * Visi tikri UNIX adminai turi bent minimaliai mokėti naudotis [[Vi]] editoriumi, kuriuo negali naudotis joks adekvatus žmogus. | ||
* Visokie fiziniai ir virtualūs įrenginiai UNIX sistemose pasiekiami, kaip paprasti [[failai]], esantys "''/dev/''" kataloge, kaip pvz., [[/dev/null]] | |||
=== UNIX versijos === | |||
Viena iš didesnių keistenybių - tai originalios šakos UNIX versijų skaičiavimas, kuris yra toksai, kur nežinančiam sunku susigaudyti. | |||
Pirmiausiai buvo pirma, paskui antra, trečia, ketvirta, penkta, šešta ir galų gale [[UNIX Version 7]]. Paskui iš jų atsirado [[System III]], o iš tos - [[System V]], dar žinoma kaip SVR, bet čia skaičiavimai pasikeitė ir paskui atsirado SVR2, SVR3, SVR4, o dar paskui SVR4.2, o paskui šisai buvo vėl išplėstas ir pervadintas į [[Single UNIX Specification]] aka SUS, o paskui dar pagarsėjo kaip [[UNIX 95]]. Jo pagrindu buvo padaryta SUS2, aka UNIX 98, o tada dar SUS3 aka UNIX 03, o dar paskui SUS4 - ir vat šioji kažkodėl buvo pervadinta į UNIX V7. | |||
Kas dar įdomiau - tai kadangi paskutines UNIX versijas apibrėžinėja visokie [[standartizacijos komitetai]], tai paradoksaliai gaunasi, kad kai kurių iš jų išvis neegzistuoja - pvz., nėra nei vienos OS, kuri būtų sertifikuota, kaip atitinkanti UNIX 98 reikalavimus, o vienintelė, kuri atitinka UNIX V7 reikalavimus yra [[AIX]]. | |||
Normalūs gi žmonės žino, kad yra dvi UNIX versijos - [[System V]] ir [[BSD]], ir viskas. | |||
=== Senesni bajeriai === | |||
Senesnėse UNIX sistemose buvo dar daugiau visokių keistų bajerių ir bajeriukų. | |||
* Originalus Tom Cargill sukurtas UNIX [[debugeris]] vadinosi "jerq" ("smaukalas"), nes su juo [[programuotojai]] smaukydavosi, ieškodami [[bugai|bugų]]. Vadovybei nepatiko, tai jie pareikalavo pervadinti. Tada Tom Cargill pervadino editorių į JOFF ir kurį laiką tas pavadinimas tiko, bet greitai vadovybė atrado, kad tai tėra santrumpa nuo "Jerq Obscure Feature Finder". Tada galų gale po tolimesnio spaudimo debugeris buvo pervadintas į "Blit". Vėliau buvo spėlionių, kad tas pavadinimas irgi kažką reiškia, bet niekas tos [[reikšmė|reikšmės]] neišdavė. O dar vėliau atsirado kitų debugerių ir Blit iš UNIX sistemų išnyko. | |||
* Vienas iš pirmų hakeriavimų ir piratavimų pasaulyje buvo UNIX sistemos nusikopijavimas, kurį padarė Waterloo universiteto mokslininkai, kai nusikopino kažkokią UNIX versiją tiesiai iš AT&T kompanijos ir ją atsisiuntė telefonu per [[modemas|modemą]]. Kaip sako [[gandas]], siuntimasis užtruko kelias savaites, bet UNIX kūrę AT&T inžinieriai neturėjo nieko prieš ir dargi tam esą kažkaip padėjo. Tik paskui ten kažkokia AT&T vadovybė buvo kažkuo baisiai nepatenkinta. | |||
* [[1983]] metais per Usenix konferenciją (UNIX vartotojų konferenciją) vienas iš organizatorių, toksai Mike Tilson, prigamino ženkliukų su modifikuotu šūkiu apie [[Sex, Drugs, and Rock'n'Roll]] - tik čia jau buvo "Sex, Drugs, and UNIX". Ženkliukai momentaliai išpopuliarėjo ir taip ir liko šūkiu visiems laikams. | |||
* Klasikiniuose UNIX dar nuo [[1974]] metų buvo tokia komanda ''typo'', kuri buvo vienas iš pirmų (jei ne pirmas) žmonijos istorijoje [[spelčekeris]]. Komanda tekstuose ieškodavo klaidų ir padėdavo jas ištaisyti. Komanda ir šiaip ištraukdavo retesnius ir keistesnius žodžius pasitikrinimui, ir dar ir surūšiuodavo klaidas pagal dažnumą, pateikdama gan išsamią ataskaitą, kokia ir dabartiniais laikais praverstų, nes tokių galimybių neturi koks nors [[Word]] ar kiti [[teksto redaktoriai]]. Vėliau komanda ''typo'' dėl visiškai neaiškių priežasčių buvo pašalinta. | |||
* Vienintelis politikas, kuris kada nors buvo minimas klasikinių UNIX sistemų dokumentacijoje, buvo [[JAV]] prezidentas [[Richard Nixon]], kuris buvo prigalvojęs visokių laikų sukiojimų ir laiko zonų kaitaliojimų, per kuriuos vienu metu buvo tiesiog neįmanoma sinchronizuoti laiko skirtinguose tarpusavy ryšį palaikančiuose [[kompiuteriai|kompiuteriuose]]. Tam bardakui taisyti buvo įvestas atskiras sistemos kintamasis - ''nixonflg'', pakeičiantis kitų kintamųjų veikimą. Anais UNIX kūrimo laikais tos nesąmonės pagarsėjo panašiai, kaip vėliau pas mus pagarsėjo [[Andrikienės laikas]]. | |||
* Senose UNIX versijose esantis /sys/ katalogas dar anksčiau vadinosi /ken/, o taip jis vadinosi todėl, kad prasidėjo nuo to, kad buvo vieno iš pirmiausių UNIX kūrėjų Ken Thompson asmeninis namų katalogas. Tuo tarpu /dev/ vadinosi /dmr/ kas buvo santrumpa nuo Dennis MacAlistair Ritchie - kito iš pirmų UNIX kūrėjų asmeninis katalogas. Jie tiesiog šitaip pradžioje darbais buvo pasidalinę pagal katalogus. Toksai skirstymasis dar buvo išlikęs UNIX 7 versijoje, kuri laikoma definityvi ir visoms šiuolaikinėms UNIX sistemoms. | |||
* Pirmieji pasaulyje UNIX naudotojai buvo [[teisininkai]] iš Bell Labs patentų biuro, kurie UNIX pradėjo naudoti nuo dar pačios pirmos UNIX versijos, kurioje [[kernelis]] dar buvo parašytas ne [[C kalba]], o vis dar [[asembleris|asembleriu]]. Tiesiog kaip tiems laikams, UNIX duodavo fantastinius patogumus vartotojams bei nesulyginamas automatinio teksto apdirbimo galimybes. | |||
* Pats pirmas UNIX kompiuterinis tinklas vadinosi "Spider-Net", ir kaip sako [[gandai]], po keliasdešimt metų, kai buvo kuriamas [[WWW]], tai tas pavadinimas tapo aliuzija į tą pirmą UNIX tinklą. | |||
== UNIX katalogų ir failų hierarchija == | == UNIX katalogų ir failų hierarchija == | ||
Visos UNIX tipo operacinės sistemos yra labai lengvai atpažįstamos iš to, kokius katalogus turi ir kaip jie išdėstyti. Visa failų sistema susideda iš šakninio katalogo, kuris žymimas kaip tiesiog paskiras [[slešas]], nes jokie diskai čia neegzistuoja. Diskai, kurie būna pridedami, būna montuojami ant kokio nors šiaip katalogo ir atrodo kaip paprasti katalogai. | Visos UNIX tipo operacinės sistemos yra labai lengvai atpažįstamos iš to, kokius katalogus turi ir kaip jie išdėstyti. Visa failų sistema susideda iš šakninio katalogo, kuris žymimas kaip tiesiog paskiras [[slešas]], nes jokie diskai čia neegzistuoja. Diskai, kurie būna pridedami, būna montuojami ant kokio nors šiaip katalogo ir atrodo kaip paprasti katalogai. | ||
Aišku, katalogai ir jų naudojimas gali juntamai skirtis, jei naudojate [[BSD]], [[System V]] (komerciniai UNIX) ar [[Linux]] sistemas. Kitą vertus, visgi dauguma dalykų tenai sutampa. | |||
Čia pateikiam tipinį katalogų medį, iš kurio aišku, kur kas yra UNIX failų sistemoje: | Čia pateikiam tipinį katalogų medį, iš kurio aišku, kur kas yra UNIX failų sistemoje: | ||
| 70 eilutė: | 103 eilutė: | ||
Iš esmės, normalus UNIX sistemų [[adminas]] šituos visus katalogus turi žinoti daugmaž atmintinai ir juose susigaudyti, nes kitaip bus jovalas. Tai todėl, kai paskui adminas pamato kokią nepažįstamą OS ir joje pamato tokius katalogus, tai jau išsyk būna aišku, kad ta OS yra akivaizdžiai UNIX ir kad tenai bus koks nors [[shell]] ir, deja, baisusis editorius [[Vi]]. | Iš esmės, normalus UNIX sistemų [[adminas]] šituos visus katalogus turi žinoti daugmaž atmintinai ir juose susigaudyti, nes kitaip bus jovalas. Tai todėl, kai paskui adminas pamato kokią nepažįstamą OS ir joje pamato tokius katalogus, tai jau išsyk būna aišku, kad ta OS yra akivaizdžiai UNIX ir kad tenai bus koks nors [[shell]] ir, deja, baisusis editorius [[Vi]]. | ||
== Įvairios populiarios UNIX tipo sistemos == | == Įvairios populiarios ar garsios UNIX tipo sistemos == | ||
Taigi dar ten visokia galybė tų UNIX rūšių prikurta, kiekvienam asilui - po vieną ar kelias: | Taigi dar ten visokia galybė tų UNIX rūšių prikurta, kiekvienam asilui - po vieną ar kelias: | ||
* [[Venix]] - pirma ever UNIX sistema, skirta [[PC]] tipo kompiuteriams | |||
* [[ULTRIX]] - kadaise populiariausia ir bene daugiausiai [[fyčeriai|fyčerių]] turėjusi UNIX versija, nuosekliai išaugusi tiesiai iš ankstyvų ankstyviausių UNIX versijų | |||
* [[AIX]] - viena iš seniausių, [[IBM]] kurta, kai kuriems senesniems asmenims dar pažįstama ir iš mokyklinių serverių | * [[AIX]] - viena iš seniausių, [[IBM]] kurta, kai kuriems senesniems asmenims dar pažįstama ir iš mokyklinių serverių | ||
* [[Dynix]] - viena iš pirmų multiprocesorinių UNIX versijų, pirma palaikiusi didelius procesorių kiekius (dešimtis) | |||
* [[Demos]] - tokia rusiška nuo [[BSD]] klonuota sistema, atsiradusi [[sovietmetis|sovietmečiu]] | * [[Demos]] - tokia rusiška nuo [[BSD]] klonuota sistema, atsiradusi [[sovietmetis|sovietmečiu]] | ||
* [[A/UX]] - kadaise egzistavusi [[Apple]] gamybos [[ | * [[A/UX]] - kadaise egzistavusi [[Apple]] gamybos UNIX sistema, turėjo grafinę aplinką kaip pas [[MacOS]] | ||
* [[Solaris]] - viena iš geriausių, bet senokai apstota labiau tobulinti, [[Sun Microsystems]] kūrinys | * [[Solaris]] - viena iš geriausių, bet senokai apstota labiau tobulinti, [[Sun Microsystems]] kūrinys | ||
* [[SunOS]] - senesnė iš [[Sun Microsystems]] operacinių sistemų | * [[SunOS]] - senesnė iš [[Sun Microsystems]] operacinių sistemų, o vėliau taip pradėta vadinti ta Solaris dalis, kuri negrafinė | ||
* [[OpenBSD]] - toksai [[BSD]] tipo UNIX, pasižymintis labai pagerintu saugumu | * [[OpenBSD]] - toksai [[BSD]] tipo UNIX, pasižymintis labai pagerintu saugumu | ||
* [[FreeBSD]] - bene našiausia iš UNIX tipo OS, kokios dabar yra paplitusios | * [[FreeBSD]] - bene našiausia iš UNIX tipo OS, kokios dabar yra paplitusios | ||
| 84 eilutė: | 120 eilutė: | ||
* [[Lunix]] - tas pats [[Linux]], atleiskite, tiktai užrašytas taip įdomiai | * [[Lunix]] - tas pats [[Linux]], atleiskite, tiktai užrašytas taip įdomiai | ||
* [[IRIX]] - kadaise pasižymėjo ypatingai dideliu našumu, bet kai bankrutavo ją sukūrusi [[SGI]] kompanija, tai ir ši OS irgi nuėjo į praeitį | * [[IRIX]] - kadaise pasižymėjo ypatingai dideliu našumu, bet kai bankrutavo ją sukūrusi [[SGI]] kompanija, tai ir ši OS irgi nuėjo į praeitį | ||
* [[Xenix]] - jūs nustebsite, bet [[Microsoft]] savo laiku buvo vienas iš didžiausių UNIX gamintojų | * [[Xenix]] - jūs nustebsite, bet [[Microsoft]] savo laiku buvo vienas iš didžiausių UNIX gamintojų, tiesa, paskui pardavęs savo šitą biznį [[SCO]] kompanijai | ||
* [[Interix]] - tai dar kartą nustebti galima, bet Microsoft ir vėliau buvo viena iš didesnių UNIX gamintojų | |||
* [[Minix]] - tokia mokomoji UNIX tipo sistema, skirta programuotojams ir inspiravusi [[Linux]] atsiradimą | * [[Minix]] - tokia mokomoji UNIX tipo sistema, skirta programuotojams ir inspiravusi [[Linux]] atsiradimą | ||
* [[NeXTSTEP]] - tokia kadaise egzistavusi labai gražią grafinę aplinką turėjusi UNIX sistema, kurią Apple nusipirko ir pavertė į MacOS-X | * [[NeXTSTEP]] - tokia kadaise egzistavusi labai gražią grafinę aplinką turėjusi UNIX sistema, kurią Apple nusipirko ir pavertė į MacOS-X | ||
* [[MacOS-X]] - viena iš populiariausių ir geriausiai atidirbtų UNIX tipo operacinių sistemų | * [[MacOS-X]] - viena iš populiariausių ir geriausiai atidirbtų UNIX tipo operacinių sistemų, jau minėtos NeXTSTEP palikuonė | ||
* [[Coherent]] - irgi tokia buvo garsi kadaise, bet po truputį nusivažiavo ir dabar nežinoma ir užmiršta | |||
* [[TROPIX]] - priešistorinė ir atsilikusi, tačiau labai greita ir vis dar egzistuojanti UNIX versija iš [[Brazilija|Brazilijos]] | |||
* [[UnixWare]] - tokia labai nebloga UNIX versija, kurią sukūrė [[Novel]], bet paskui sugadino [[SCO]] | |||
* [[OpenServer]], dar žinoma, kaip [[SCO UNIX]] - tokia Xenix palikuonė iš [[SCO]] kompanijos | |||
* [[Dell UNIX]] - savo laiku buvo geriausias UNIX [[PC]] kompiuteriams, ale kad neilgai tegyvavo | |||
* [[Wyse UNIX]] - buvo ypatingai maža, kompaktiška ir greita UNIX versija, davusi pagrindą vieniems iš pirmų [[ploni klientai|plonų klientų]] | |||
* [[Starunix]] - įvairūs patys ankstyviausi UNIX, kurių sorcai buvo išviešinti [[2002]] | |||
* [[MARC]] - buvo netgi bandymas padaryti UNIX analogą [[z80]] tipo kompiuteriams | |||
* [[UNICOS]] - skirta buvo [[Cray]] kompanijos [[superkompiuteriai|superkompiuteriams]] | |||
Dar yra koksai tai [[JS/UIX]], kuris išties netgi nėra UNIX, nes netikras, bet irgi panašus į kažkokį seną priešistorinį ir visvien UNIX. Tai šitas veikia bet kurioje [[naršyklė|naršyklėje]] be jokio instaliavimo, taip kad galima pasibandyti, jei netikit, kad visi tie UNIX yra baisūs ir tenai vien terminalas be grafinės aplinkos, blogiau negu [[DOS]]. | Dar yra koksai tai [[JS/UIX]], kuris išties netgi nėra UNIX, nes netikras, bet irgi panašus į kažkokį seną priešistorinį ir visvien UNIX. Tai šitas veikia bet kurioje [[naršyklė|naršyklėje]] be jokio instaliavimo, taip kad galima pasibandyti, jei netikit, kad visi tie UNIX yra baisūs ir tenai vien terminalas be grafinės aplinkos, blogiau negu [[DOS]]. | ||
| 110 eilutė: | 156 eilutė: | ||
Be čia pavardintų, yra ir dar gyvas galas kitų failų sistemų, bet jos mažiau žinomos, prasčiau palaikomos ar šiiap kokios nors neįdomios. Aišku, palaikomos ir tokios FS, kaip FAT ar klasikiniai NTFS variantai, bet nei vieni, nei kiti neturi pakankamų galimybių, kad normaliai galėtų laikyti UNIX failus. Taigi, tokios failų sistemos tėra palaikomos, bet nėra naudojamos, kaip pagrindinės. | Be čia pavardintų, yra ir dar gyvas galas kitų failų sistemų, bet jos mažiau žinomos, prasčiau palaikomos ar šiiap kokios nors neįdomios. Aišku, palaikomos ir tokios FS, kaip FAT ar klasikiniai NTFS variantai, bet nei vieni, nei kiti neturi pakankamų galimybių, kad normaliai galėtų laikyti UNIX failus. Taigi, tokios failų sistemos tėra palaikomos, bet nėra naudojamos, kaip pagrindinės. | ||
== Dar žr. == | |||
* [[NUXI]] - tas pats UNIX, tiktai kai ant [[Big Endian]] | |||
* [[Kuo System V skiriasi nuo BSD?]] | |||
* [[Unics]] | |||
{{Istoriniai kompiuteriai}} | {{Istoriniai kompiuteriai}} | ||
{{Linux}} | |||
[[Category:OS]] | |||
[[Category:IT]] | |||
[[Category:UNIX|*]] | |||
[[Category:Kompiuteriai]] | [[Category:Kompiuteriai]] | ||