Single UNIX Specification

Single UNIX Specification - vienas iš vėlyvų bandymų sustandartizuoti labai tarpusavy susipjovusias ir neretai sunkokai suderinamas UNIX versijas, kurios išsivystė per ilgus UNIX karus, kai daugybė hardwaro gamintojų vis bandė sukurti tokias sistemas, kad vartotojai nuo jų negalėtų paskui pabėgti, o konkurentai negalėtų lengvai atkartoti. Kartu, aišku, besivaikydami paskui konkurentus, gamintojai bandydavo atkartoti ir tų konkurentų sistemas.

Kadangi buvę UNIX kūrėjai iš AT&T jau nebevaldė situacijos, o visi bandymai sukurti paprastus UNIX standartus, pavirsdavo į tipiškus standartizacijos komitetus, kur veikdavo kūrybinių komitetų sindromas, tai gavosi taip, kad vis nieko nesigaudavo - unifikacijos pavirsdavo tik į gargariškus projektus išvis be jokios aiškios sėkmės.

Taigi kažkuriuo momentu chebra nusprendė, kad reikia čia visą kūrybą išjungti ir padaryti atvirkščiai - tiesiog imtis faktų ir tiesiog surinkti visų UNIX tipo OS programinius interfeisus į vieną sąrašą, ir viskas - tegul būna tokia sąrašinė realybė, kurią realizavus, gausis tokia UNIX sistema, kuri bus suderinama su visomis kitomis UNIX sistemomis. O tos visos kitos sistemos su visais jų kūrėjais tegul ir sprendžia, ar norės susiderinti, ar nenorės.

Jau pirmas standartas, išleistas 1994 metais, turėjo 1168 programinius interfeisus...

Kad susivokti realybėje - UNIX System Version 7 teturėjo 50 sisteminių iškvietimų, o klasikinė 4.4 BSD - 110, System V R4 - 120. Netgi turint omeny, kad bibliotekinės funkcijos duodavo kiek daugiau variantų, pas normalias UNIX versijas tų API interfeisų gaudavosi sumoje vos keli šimtai. Iš principo šita nauja specifikacija reiškė, kad norint ją pilnai patenkinti, gamintojui reikia sukurti dešimčių skirtingų UNIX tipo sistemų analogus, netgi kai tas gamintojas visai tam neturi jokio poreikio.

Žodžiu, projektas suunifikuoti UNIX feilino, o vietoje jo taip ir liko krūvos skirtingų OS, kurios ir toliau skirtingėja.