Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Statinės bibliotekos: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''Statinės bibliotekos''' - tai tokios programinės bibliotekos, kurios yra vieną kartą prikabinamos prie programos, ją dar kompiliuojant. Paprastai kompiliatorius čia paima programą ir tiesiog kabina prie jos fragmentus iš speicalių bibliotekinių failų, tuose fragmentuose tiesiog pagal poreikį pakoreguodamas įrašytus adresus, vat ir viskas. Kadangi statinė biblioteka prikabinta prie vykdomojo failo, tai nereikia rūpintis tuo, kad...) |
|||
| 5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
Statinės bibliotekos būdavo labai įprastos visokiose [[DOS]] sistemose, nors, kitą vertus, populiarios jos būdavo ir kai kuriose labai senose [[UNIX]] versijose, kaip kad [[ULTRIX]]. | Statinės bibliotekos būdavo labai įprastos visokiose [[DOS]] sistemose, nors, kitą vertus, populiarios jos būdavo ir kai kuriose labai senose [[UNIX]] versijose, kaip kad [[ULTRIX]]. | ||
Vėlesniais laikais, kai įvairios [[OS]] vis sudėtingėjo, labiau plisti ėmė dinaminės bibliotekos, tad statinis kompiliavimas tapo mažiau įprastu. Visgi ir šiais laikais, norint, pvz., kad kokia nors programa dirbtų visose galimose [[Linux]] versijose be problemų, apsimoka ją kompiliuoti statiškai, nes [[bbž]], ar tikrai kur nors bus tos bibliotekos, kokių reikia - niekada gi negali žinot. | Vėlesniais laikais, kai įvairios [[OS]] vis sudėtingėjo, labiau plisti ėmė [[dinaminės bibliotekos]], tad statinis kompiliavimas tapo mažiau įprastu. Visgi ir šiais laikais, norint, pvz., kad kokia nors programa dirbtų visose galimose [[Linux]] versijose be problemų, apsimoka ją kompiliuoti statiškai, nes [[bbž]], ar tikrai kur nors bus tos bibliotekos, kokių reikia - niekada gi negali žinot. | ||
[[Category:Programavimas]] | [[Category:Programavimas]] | ||
22:23, 24 rugpjūčio 2025 versija
Statinės bibliotekos - tai tokios programinės bibliotekos, kurios yra vieną kartą prikabinamos prie programos, ją dar kompiliuojant. Paprastai kompiliatorius čia paima programą ir tiesiog kabina prie jos fragmentus iš speicalių bibliotekinių failų, tuose fragmentuose tiesiog pagal poreikį pakoreguodamas įrašytus adresus, vat ir viskas.
Kadangi statinė biblioteka prikabinta prie vykdomojo failo, tai nereikia rūpintis tuo, kad kažkur jos nebus. Programa, kuri įmesta į kokią nors sistemą, gali dirbti be jokių papildymų.
Statinės bibliotekos būdavo labai įprastos visokiose DOS sistemose, nors, kitą vertus, populiarios jos būdavo ir kai kuriose labai senose UNIX versijose, kaip kad ULTRIX.
Vėlesniais laikais, kai įvairios OS vis sudėtingėjo, labiau plisti ėmė dinaminės bibliotekos, tad statinis kompiliavimas tapo mažiau įprastu. Visgi ir šiais laikais, norint, pvz., kad kokia nors programa dirbtų visose galimose Linux versijose be problemų, apsimoka ją kompiliuoti statiškai, nes bbž, ar tikrai kur nors bus tos bibliotekos, kokių reikia - niekada gi negali žinot.