MacOS: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 264 pridėti baitai ,  11 rugpjūčio
 
(nerodoma 10 tarpinių versijų, sukurtų 5 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Apple_Macintosh_MacOS_System_7-5.png|640px|thumb|right|Apple MacOS 7 turėjo smarkiai pagražintą išvaizdą, lyginant su ankstesnėmis sistemomis, o patogumais lenkė bet kokią kitą ano meto [[grafinė aplinka|grafinę aplinką]].]]
[[Vaizdas:Apple-MacOS-9-system-macintosh-OS.jpg|640px|thumb|right|Čia jau tokia vėlyvųjų laikų MacOS-9, išleista kokiais [[2000]] metais ir visai neblogai atrodanti netgi ir dabar, nes akių nepjaunanti, suprantama ir visai graži tokia.]]
'''MacOS''' - dabar šiuo žodžiu vadinama belenkas, ką tiktai [[Apple]] prikūrė, įskaitant ir [[MacOS-X]] ir netgi [[iOS]], o vat išties tai yra senovinė ir dabar jau niekur nenaudojama [[operacinė sistema]], kur buvo senuose ir jau niekur nenaudojamuose [[Macintosh]] kompiuteriuose.


'''MacOS''' - dabar šiuo žodžiu vadinama belenkas, ką tiktai [[Apple]] prikūrė, įskaitant ir [[MacOS-X]] ir netgi [[iOS]], o vat išties tai yra senovinė ir dabar jau niekur nenaudojama [[operacinė sistema]], kur buvo senuose ir jau niekur nenaudojamuose [[Macintosh]] kompiuteriuose.
Tai čia [[Teisybės dėlė|Teisybės dėlei]], prieš labai smarkiai plūsdami, turime pasakyti, kad MacOS pasižymėjo visai nuostabiais patogumais, dailiai ir išgryninta išvaizda, buvo keistai stabili, o svarbiausiai - greita, kaip nesuvokiama kokia tai. Su šita sistema kompiuteris ant kokio nors senovinio [[Motorola]] gamybos [[68000]] serijų procesoriaus, turinčio kokius nors 25 [[megahercai|megahercus]], dirbdavo taip greitai kaip koksai nors [[Pentium]], turintis 200 megahercų.


Tai čia [[Teisybės dėlė|Teisybės dėlei]], prieš labai smarkiai plūsdami, turime pasakyti, kad MacOS pasižymėjo visai nuostabiais patogumais, dailiai ir išgryninta išvaizda, buvo keistai stabili, o svarbiausiai - greita, kaip nesuvokiama kokia tai. Su šita sistema kompiuteris ant kokio nors senovinio [[Motorola]] procesoriaus, turinčio kokius nors 25 [[megahercai|megahercus]], dirbdavo taip greitai kaip koksai nors [[Pentium]], turintis 200 megahercų.
To jau nepalyginsi su dabartine tragiška padėtim, kai ant kokio nors 3 [[gigahercai|gigahercų]] procesoriaus pas [[MacOS-X]] viskas dirba maždaug 3 kartus lėčiau, nei pas [[Windows Vista]] ir kokius 15 kartų lėčiau, nei pas [[Windows XP]]. Nors vėlgi tai pačiai [[Teisybės dėlė|Teisybės dėlei]] turim pasakyti, kad už kokius nors [[Windows 10]] ar [[Windows 11]] toji MacOS-X visvien dirba daugelį kartų greičiau.


To jau nepalyginsi su dabartine tragiška padėtim, kai ant kokio nors 3 [[gigahercai|gigahercų]] procesoriaus pas [[MacOS-X]] viskas dirba maždaug 3 kartus lėčiau, nei pas [[Windows Vista]] ir kokius 15 kartų lėčiau, nei pas [[Windows XP]]. Nors vėlgi tai pačiai [[Teisybės dėlė|Teisybės dėlei]] turim pasakyti, kad už kokius nors [[Windows 10]] ar [[Windows 11]] toji MacOS-X visvien dirba greičiau.
Dar būta įvairių MacOS versijų, o labiausiai susenę atsimena net ir tokią nespalvotą MacOS, neturėjusią netgi aiškaus pavadinimo (vadinosi ''Macintosh System Software''), kuri būdavo ant nespalvotų Macintosh Classic. Tiesą pasakius, gal ir spalvota ji buvo, bet kadangi tie kompiukai buvo su nespalvotais ekranais, tai visi atsimena, kad buvo nespalvota. Išties gi spalvota pasidarė nuo [[1987]] metų, kai išėjo MacOS-4 ir spalvotus ekranus turėję [[Macintosh II]] kompiuteriai.


Dar būta įvairių MacOS versijų, o labiausiai susenę atsimena net ir tokią nespalvotą MacOS-6, kuri būdavo ant nespalvotų Macintosh Classic. Tiesą pasakius, gal ir spalvota ji buvo, bet kadangi tie kompiukai buvo su nespalvotais ekranais, tai visi atsimena, kad buvo nespalvota. O paskui jau kokiais [[1993]] pasirodė MacOS-7, kuri buvo prigrūsta visokių gėrybių panašiai, kaip [[WindowsXP]], nes viskas buvo patogu ir nieko reguliuot nereikėjo, o tuo tarpu dar ir išvaizdą buvo galima kaitalioti ir taip toliau. Tai [[Apple]] šitai padarė dešimtmečiu anksčiau, nei buvo pas [[Microsoft]].
O paskui jau kokiais [[1991]] pasirodė MacOS-7, kuri buvo prigrūsta visokių gėrybių panašiai, kaip [[Windows XP]], nes viskas buvo patogu ir nieko reguliuot nereikėjo, o tuo tarpu dar ir išvaizdą buvo galima kaitalioti ir taip toliau. Tai [[Apple]] šitai padarė dešimtmečiu anksčiau, nei buvo pas [[Microsoft]]. Sistema buvo labai gerai atidirbta, išlaikė viską, kas buvo gero iš senesnių MacOS, tačiau išvaizda buvo nuosekliai ir iki smulkmenėlių perkurta.


O paskui buvo dar kelios kažkiek pagerintos MacOS versijos, pakolei neatėjo [[Steve Jobs]] ir nepasakė, kad viskas, šitą operacinę mesti į šiukšlyną, o vietoje jos reikia statyti [[NextStep]]. Tai tą NextStep pervadino į [[MacOS-X]] ir paleido, kaip atseit naują produktą, nors jis buvo sukurtas gal net anksčiau, nei kokie [[Windows 3.11]] - štai kokia likimo ironija.
O paskui buvo dar kelios kažkiek pagerintos MacOS versijos, pakolei neatėjo [[Steve Jobs]] ir nepasakė, kad viskas, šitą operacinę mesti į šiukšlyną, o vietoje jos reikia statyti [[NextStep]]. Tai tą NextStep pervadino į [[MacOS-X]] ir paleido, kaip atseit naują produktą, nors jis buvo sukurtas gal net anksčiau, nei kokie [[Windows 3.11]] - štai kokia likimo ironija.


== Kai kurios geros MacOS savybės ==
== Kai kurios geros MacOS savybės ==
Yra įdomių dalykų, kurie buvo klasikinėje MacOS, bet taip pilnai ir nebuvo atkartoti vėlesnėse MacOS-X ar kitose [[OS]]. Tarp jų bene įdomiausiu reikalu buvo objektinė failų sistema, integruota su Finder (failų programa). To dėka kiekvienas failas kataloge atsimindavo savo buvimo vietą grafiškai, o kiekvienas katalogas atsimindavo, kokio didumo ir kur esančiame lange jis buvo. Tai reiškia, kad galima atsidaryti katalogą, jame susidėstyti ikonytes, o paskui atsidarius vėl, viskas bus kaip susidėstei.
Yra įdomių dalykų, kurie buvo klasikinėje MacOS, bet taip pilnai ir nebuvo atkartoti vėlesnėse MacOS-X ar kitose [[OS]]. Tarp jų bene įdomiausiu reikalu buvo objektinė failų sistema, integruota su [[Finder]] (failų programa). To dėka kiekvienas failas kataloge atsimindavo savo buvimo vietą grafiškai, o kiekvienas katalogas atsimindavo, kokio didumo ir kur esančiame lange jis buvo, ir kokio dydžio langas ir kur tas langas ekrane turi būti. Tai reiškia, kad galima atsidaryti katalogą, jame susidėstyti ikonytes, o paskui atsidarius vėl, viskas bus kaip susidėstei - ir lango vieta ekrane, ir lango dydis, ir viskas tiesiog.


Kitas geras dalykas buvo tai, kad [[failai]] atsimindavo, kokia programa juos sukūrė - ir tai reiškia, kad jei turi du [[JPEG]] paveiksliukus, bet vieną padarė koks nors [[Photoshop]], o kitą - koks nors [[Netscape]], tai abu pagal nutylėjimą atsidarinės atitinkamose programose.
Kitas geras dalykas buvo tai, kad [[failai]] atsimindavo, kokia programa juos sukūrė - ir tai reiškia, kad jei turi du [[JPEG]] paveiksliukus, bet vieną padarė koks nors [[Photoshop]], o kitą - koks nors [[Netscape]], tai abu pagal nutylėjimą atsidarinės atitinkamose programose.
18 eilutė: 20 eilutė:
Kai kurie iš tų gerų MacOS dalykų buvo pilnai ar dalinai perkelti į naujesnę MacOS-X, pvz., kaip programų instaliavimas ir išinstaliavimas, kuris supaprastintas iki to, kad tiesiog pertempi kažkur kokią tai ikonytę ar ją ištrini, bet šitai veikia visgi ne taip gerai, kaip senoje, klasikinėje MacOS. Kaip sako, ne visada naujame produkte pavyksta pilnai atkurti senesnio produkto geras savybes.
Kai kurie iš tų gerų MacOS dalykų buvo pilnai ar dalinai perkelti į naujesnę MacOS-X, pvz., kaip programų instaliavimas ir išinstaliavimas, kuris supaprastintas iki to, kad tiesiog pertempi kažkur kokią tai ikonytę ar ją ištrini, bet šitai veikia visgi ne taip gerai, kaip senoje, klasikinėje MacOS. Kaip sako, ne visada naujame produkte pavyksta pilnai atkurti senesnio produkto geras savybes.


Reikia pasakyti, kad gera buvo ta OS, ir pirma populiari grafinė OS išvis, ir kartu šiaip gera.
== Apple ir teismai prieš konkurentus ==
Išleidusi savo grafinę OS, [[Apple]] paskui krūvą metų bandydavo užbylinėti visus, kas tik bent kiek išpopuliarėdavo su grafiniais interfeisais. Itin Apple kibdavo prie tų, kas bandydavo naudoti bet kokius [[desktopai|desktopus]], t.y., visokias [[grafinės sistemos|grafines sistemas]], kur ekrano plotas veikia kaip stalas, ant kurio yra padėtos visokios ikonytės. Kaip pvz., per teismus [[Digital Research]] kompanija buvo priversta [[GEM]] sistemoje vietoje desktopo naudoti du horizontalius langus.
Teismai galų gale baigėsi, kai Apple užsibylinėjo su [[Microsoft]], o šioji ištraukė [[Xerox]] kompaniją su anos sukurta [[Xerox Pilot]] sistema, į kurią Apple išties ir nusižiūrėjo, kai kūrė operacines sistemas [[Apple Lisa]] ir [[Apple Macintosh]] kompiuteriams. Kaip sako, [[Bill Gates]] anuo kartu teisme pasakęs tokią frazę apie [[piratavimas|piratavimą]]: "''I think it's more like we both had this rich neighbor named Xerox and I broke into his house to steal the TV set and found out that you had already stolen it.''".
{{Istoriniai kompiuteriai}}




[[Category:OS]]
[[Category:OS]]
1 000

pakeitimų