2 322
pakeitimai
Duomenų tipai: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Programavimo kalbų nustatomi duomenų tipai
(Naujas puslapis: '''Duomenų tipai''' - taigi esminis dalykas, kurio mokosi visi programuotojai, o pakolei neišmoksta - tai būna vadinami lameriais, o kartais ir blogesniais žodžiais. Duomenų tipas - tai kaip ir toksai apibrėžimas, kuris reiškia, duomenų tipą - žodžiu, sąvoka pati iš savęs, todėl gana sunkiai paaiškinama paprastiems vartotojams. Geriausiai duomenų tipus supranta tie, kas normaliai moka programuoti asembleriu. Gi tie, kas pr...) |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta vieno naudotojo) | |||
| 37 eilutė: | 37 eilutė: | ||
* Float - realusis skaičius, t.y., toksai, kur su slankiu kableliu | * Float - realusis skaičius, t.y., toksai, kur su slankiu kableliu | ||
Šie duomenų tipų pavadinimai gali kiek skirtis skirtingose [[programavimo kalbos|programavimo kalbose]], tačiau vienaip ar kitaip jie yra visur arba beveik visur. Reta išimtis yra klasikinė Kernighan and Ritchie [[C kalba|C kalbos]] implementacija, kur nėra Bool tipo, nes vietoje jo naudojami bet kokie kiti duomenys (jei [[nulis]] - tai FALSE, o jei ne nulis - tai TRUE). Vėlyvais laikais Bool tipą į C kalbą įvedė kažkoksai [[standartizacijos komitetas]], kuriame sėdintys pusgalviai net | Šie duomenų tipų pavadinimai gali kiek skirtis skirtingose [[programavimo kalbos|programavimo kalbose]], tačiau vienaip ar kitaip jie yra visur arba beveik visur. Reta išimtis yra klasikinė Kernighan and Ritchie [[C kalba|C kalbos]] implementacija, kur nėra Bool tipo, nes vietoje jo naudojami bet kokie kiti duomenys (jei [[nulis]] - tai FALSE, o jei ne nulis - tai TRUE). Vėlyvais laikais Bool tipą į C kalbą įvedė kažkoksai [[standartizacijos komitetas]], kuriame sėdintys [[pusgalviai]] net nesuprato, kaip ta C kalba veikia. Čia šiaip vertas pamąstymui: programavimo kalbą standartizuojantys [[begalviai]] net nesuvokia, kad Boolean tipas ten jau yra. | ||
Kita su C kalba susijusi išimtis - ten gali nebūti Float tipo, nes jis gali būti tik priklausomai nuo to, kokiai architektūrai skirtas C kalbos kompiliatorius ir visokios [[programinės bibliotekos]]. Tačiau C kalba visgi yra gana savotiška, tai ja čia geriau nesiremkim, nes kitose kalbose paprastai viskas normaliau. | |||
Priklausomai nuo [[programavimo kalba|programavimo kalbos]], dauguma šių tipų gali turėti visokių variantų, pvz., signed integer, unisgned integer, short integer, long integer ar dar kokių tai. Bet tai jau ne tokie svarbūs dalykai, kurie su laiku ateina. | Priklausomai nuo [[programavimo kalba|programavimo kalbos]], dauguma šių tipų gali turėti visokių variantų, pvz., signed integer, unisgned integer, short integer, long integer ar dar kokių tai. Bet tai jau ne tokie svarbūs dalykai, kurie su laiku ateina. | ||
| 47 eilutė: | 49 eilutė: | ||
Sudėtingi duomenų tipai yra apibrėžiami per tai, kad jie ne tokie jau paprasti, kaip tiesiog kažkokie tai bitai, baitai ar žodžiai. | Sudėtingi duomenų tipai yra apibrėžiami per tai, kad jie ne tokie jau paprasti, kaip tiesiog kažkokie tai bitai, baitai ar žodžiai. | ||
* Masyvas arba Array - tai tam tikro ilgio seka iš paprasto duomenų tipo duomenų, pvz., iš Char ar Integer, kur sekos elementai adresuojami pagal indeksą, t.y., pagal tokį numerėlį. Kol neišmoksite naudotis masyvu, tol visi patyrę programeriai jus vadins [[lameris|lameriu]] ir laikys jus [[silpnaprotystė|protiškai neįgaliu]]. Kai išmoksite - tik tada jau po truputį su jumis ims kalbėtis kaip su žmogumi. | * Masyvas arba Array - tai tam tikro ilgio seka iš paprasto duomenų tipo duomenų, pvz., iš Char ar Integer, kur sekos elementai adresuojami pagal indeksą, t.y., pagal tokį numerėlį. Kol neišmoksite naudotis masyvu, tol visi patyrę programeriai jus vadins [[lameris|lameriu]] ir laikys jus [[silpnaprotystė|protiškai neįgaliu]]. Kai išmoksite - tik tada jau po truputį su jumis ims kalbėtis kaip su žmogumi. | ||
* Stekas arba Stack - toksai pagerintas masyvas, į kurį galima dėti (PUSH) arba iš jo traukti (POP) duomenis pagal principą [[LIFO]], o jo galo rodyklė arba indeksas pagal tai automatiškai apdeitinasi | |||
* Eilutė arba String - tai kaip ir tas pats masyvas, bet su tam tikrais pagerinimais, dėl kurių galima naudoti kintamo ilgio teksto eilutes ir tos eilutės pagal poreikį didėja ar mažėja. Dažniausios realizacijos - pagal null-terminator (gale esantis baitas su reikšme 0) arba su indeksu pirmame baite/žodyje (kaip [[Pascal]]). | * Eilutė arba String - tai kaip ir tas pats masyvas, bet su tam tikrais pagerinimais, dėl kurių galima naudoti kintamo ilgio teksto eilutes ir tos eilutės pagal poreikį didėja ar mažėja. Dažniausios realizacijos - pagal null-terminator (gale esantis baitas su reikšme 0) arba su indeksu pirmame baite/žodyje (kaip [[Pascal]]). | ||
* Asociatyvinis masyvas - tai kaip ir tas pats masyvas, bet adresavimas yra ne pagal indekso numerėlį, o pagal kokį nors tekstą ar žodį, kuris parašytas. Kažkada išpopuliarinti [[Perl]] kalboje, tokie masyvai kartais labai patogūs vartoti, kai reikia turėti, pvz., skirtingų kalbų vertimus tiems pat tekstams. | * Asociatyvinis masyvas - tai kaip ir tas pats masyvas, bet adresavimas yra ne pagal indekso numerėlį, o pagal kokį nors tekstą ar žodį, kuris parašytas. Kažkada išpopuliarinti [[Perl]] kalboje, tokie masyvai kartais labai patogūs vartoti, kai reikia turėti, pvz., skirtingų kalbų vertimus tiems pat tekstams. | ||