|
|
(nerodoma 28 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) |
1 eilutė: |
1 eilutė: |
| {{Reklama}}
| |
| (Reklama) (Veiksmas nr. 1) Atsikėliau ryte. Nėra ką veikti. Atsigėriau kavos. Pasirodo tikrai nėra ką veikti. Atsigėriau kavos.
| |
|
| |
|
| (Veiksmas nr. 2) Nuėjau miegoti. Atsikėliau naktį. Baisu. Atsigėriau kavos. Nėra ką veikti. Baisu. Atsigėriau kavos.
| |
|
| |
| (Veiksmas nr. 3) Neėjau miegoti nes atsigėriau kavos. Nežinau aš miegu ar ne. Atsigėriau kavos. Baisu. Čia rytas ar vakaras. Baisu. Atsigėriau kavos. Reikia dar kavos. Nėra kavos!!!.
| |
|
| |
|
| |
| : Nėra tikros kavos, vien chemija kažkokia... Senbais laikais tikra kava buvo kitokia... ---00:11, 25 kovo 2024 (CET)
| |
|
| |
| (Nukrypimai nuo Reklamos)
| |
|
| |
| Nuėjau nusipirti kavos. Nusipirkau alaus. Atsigėriau alaus. Visai nieko nebijau. Nebenoriu kavos.
| |
|
| |
| Atsigėriau alaus. Pamačiau tikslą savo gyvenime. Nusipirkau alaus. Nebenoriu kavos. Atsigėriau alaus. Nuėjau miegoti.
| |
|
| |
| Atsikėliau naktį. Atsigėriau alaus. Visai nebaisu. Turiu ką veikti. Atsigėriau alaus.
| |
|
| |
| Alus mano draugas. Nenoriu kavos. Nuėjau miegoti. Prieš tai atsigėriau alaus.
| |
|
| |
| Atsikėliau... nežinau čia rytas ar vakaras. Norėjau atsigerti alaus, bet noriu kavos. Kažkoks rimtas pasikeitimas gyvenime. Nebenoriu alaus. Baisu. Noriu kavos...
| |
|
| |
| (Visai ne Reklama)
| |
|
| |
| Nuėjau nusipirkti kavos. Ėjau tuščia gatve. Šešios ryto. Kažkaip keistai jaučiuosi. Nenoriu nei kavos nei alaus.
| |
|
| |
| Septynios ryto. Aš visdar einu... kažkur. Kažkas skambina. Nz tai kažkur skambina... varpai.. o jo jie skambina man?
| |
|
| |
| Atsiliepiau. "Alio.. alio.. čia tu?". Pajutau, kad girdžiu moterišką balsą! "Alio, čia aš". Ooo.. "Tai čia aš".
| |
|
| |
| Kelios sekundės. Vėl girdžiu tą balsą. "Nori užeiti... gal atsigerkime kavos?.. ".
| |
|
| |
| Aš einu... Nežinau kiek dar galėsiu eiti..?..
| |
|
| |
| (Grįžtame prie Reklamos)
| |
|
| |
| (Veiksmas nr. 1..1) Atsikėliau ryte. Nėra ką veikti. Liepė atsigerti kavos. Aš ne koks durnas - sakau "Man kapučino". Įpylė kapuchino. Visai ne tai, aš juk žinau tą "kapučiną".
| |
|
| |
| Kažkaip nejaukiai jaučiuosi - ant stalo guli 20 eurų ir jie ne mano. Sakau - gal dar kapuchino? Kažkur tai supratau, kad vienas namuose. Auu... yra kas? Pasiimu tuos 20, ir galvoju... ai eisiu geriau nusipirkti alaus.
| |
|
| |
| (Veiksmas nr. 1..2) Grįžau namo. O ten - sėdi Ji. Prašom užeiti - sako Ji. Bet aš juk žinau, kad aš savo namuose - tai nejaukiai sakau "Prašom".
| |
|
| |
| Visai pasimečiau, tik dėl mandagumo sakau - gal kapuchino? Ji nereaguoja, tik akis varto. A... jo koks ten "kapučino", aš juk alaus parsinešiau.
| |
|
| |
| Pabarškinau skardinėmis sietkoje, - gal "Carlsibiergg"? Jokios reakcijos. Kažką ne tą darau. Turiu dar sūrio - sakau. Nieko. Gal austrių? (Pats nežnau ką kalbu).
| |
|
| |
| Mandiego "ESPRESSO MARTINI" - grakščiai pasikėlusi Ji įteikia man puodelį kavos. Jaučiu, kad mano reitingai kyla, dar ir kaip.
| |
|
| |
| Joo. gal ir ekspesss.. visai pasidarė baisu. Dar biškiii... Aaaaa
| |
|
| |
| (Veiksmas nr. 2..1) Atsikėliau naktį. Kažkaip tamsu. Ant stalo guli 30 eur. Jos nėra. Net nežinau čia buvo sapnas ar ne. Bet 30.. jo ne sapnas. Atsisėdau - galvoju. Skaičiuoju - jei negerčiau alaus.. o kava nemokamai, ar mokamai? Bet va jau 20 ir 30 kiek tai viso...?
| |
|
| |
| Manau reikia tęsti. Su ta reklama neprapulsiu.
| |
|
| |
| (Veiksmas nr. 8) Oi įkliuvau... tai įkliuvau. Liepė atsigeri kavos. Man jau tas pats. Atsigėriau kavos. Vis prisimenu Ją.
| |
|
| |
| Jau geriau būčiau atsigėręs alaus.
| |
|
| |
| Kažkos smūgis į galvą. Oi tai mano galva. Mirguliuojantys tamsūs šėšėliai kažką sako. Staiga atsirado garsas - tuuu mums skooolingass deššimt štukių!!!
| |
|
| |
| Nežinau, gal atsikėliau, gal ne. Čia sapnas?... Keistas sapnas, aš guliu vonioje. Kojos surištos, rankos.. na nz. Į veidą plieskia šalta dušo srovė. Atsidaro vonios užuolaidos - ten Ji.
| |
|
| |
| Jis pasiruošęs - kažkokiu ištęstu bosu sako Ji. Staiga priartėja velnias ir sako - deššimt štuuukiųųų, supratai, iki ryto!!!
| |
|
| |
| (Reklama baigėsi)
| |
|
| |
| Atsigavau. Manau turiu ką veikti. Pinigų... pažiūrėjau - na liko kažkiek. Jo pasirodo "kapučinas" kainuoja - 50, oo tas.. mandigo - 100. Nesuprantu iš kur tokios kainos?
| |
|
| |
| Eisiu priduosiu alaus skardines.
| |
|
| |
| Gavau už skardines 7 eur, gerai kad anksčiau nepridaviau. Kažkaip net baisu, gal neiti namo?
| |
|
| |
| Aš einu. Kelias - priklauso tik man. Aš kelias. Nemanau, kad kažko noriu. Nieko nenoriu - net kelio. Na gal noriu tik austrių (net nežinau ką tai reiškia). Baisu. Gal noriu .. kavos. Na nu šiek tiek. Dieve - kurs esi kelyje, parodyk man.. na ką nors parodyk!!
| |
|
| |
| Staiga nušvinta dangus, ar tai akys dvi prieš mane. Tos akys šviečia tiesiai į mane. Atsiklaupiau ant kelių ir panarinau galvą. Dieve - kurs esi kelyje...
| |
|
| |
| Priena tamsus siluetas - velnias!! Sakau - še tau čekis už skardines. Krentu ant žemės. Mano galva leidžia seiles.
| |
|
| |
| - Ei tu.. piligrime! Nekreip dėmesio, mes čia.. na nu pasilinksminome. Nekreip dėmesio. Kelkis tu.. gal nori kavos?
| |
|
| |
| Čia aš neištvėriau!! ... ir apsivėmiau.
| |
|
| |
| (Veiksmas Palata nr. 6) Gyvenu gerai. Kiekvieną rytą einu į darbą. Myliu šeimą ir aplinkinius žmones. Gal dar kates ir.. šunis, kuriuos irgi myliu. Nebegeriu kavos. Kažkodėl?. Visi mane myli.. tik tie chalatai - balti...
| |
|
| |
|
| |
| (Dienoraštis nr. 1) Supratau, kad reikia vesti dienoraštį, nors kartai rašau ir naktį.
| |
|
| |
| Pirmas įrašas buvo neaiškus, tai ir sunaikinau vietoje - tualete. Antras buvo aiškesnis, nors ant to pačio papieriaus.
| |
|
| |
| Kito popieriaus neduoda - nes tipo turiu eiti į darbą, kad užsidirbčiau bent šikimui.
| |
|
| |
| Aš Petras - nuskambėjo, kaip iš dangaus. Atsisukau, kažkoks individas, panašus į mano šeimą. Kadangi jau buvo vakaras, kažkaip pradėjau nemylėti jo.
| |
|
| |
| Nori Kavos? pabarškino į medį skardine panašia į "Carlsibiergg" - Kažką panašaus prisimenu, bet ką?. Tai tu tas iš ŠEimos? - vėl dangus prasivėrė, bet kažkaip tyliau.
| |
|
| |
| Jo - sakau, kad tik sutikčiau. Man posylkė? - net nežinau ką pasakiau.
| |
|
| |
| - Tu kietas, - dangus užsivėrė ir vėl pamačiau tą individą. "Manau, kad nori!" - tiesia man savo skardinę.
| |
|
| |
| Ten tikrai alus - ne kava. Nori mane apgauti. O gal jis velnias? Čia nuskambėjo vakaro trimitai ir aš vėl Palatoje.
| |
|
| |
| (Dienoraštis nr. 2) Tas Petras nuo manęs neatstoja. Davė popieriaus - normalaus (sako, kad čia poieriniai rankšluoščiai). Aš juo netikiu. Dar sakė, kad yra Gražbulis ar Gražublis kažkoks.
| |
|
| |
| Grįžau iš darbo. Nuo tų antrankių ir akmenų skaldymo man jau galvą skauda. Petras perdavė kažkokį popierių - panaudosiu dienoraščiui.
| |
|
| |
| Pasirodo, čia ne šeip popierius - posylkė, ten parašyta "Trečią h prie tvoros" ir dar "am". Visai kažkoks trenktas. Bet jis davė man kavos.. ar alaus. Nežinau. Greitai duos pavalgyti tablečių. Gal padės.
| |
|
| |
| (Dienoraštis nr. 3) Rašau naktį, nors į dienoraštį. Praėjo jau savaitė, o gal dvi dienos nz. Man tas Petras neišeina iš galvos. Vakar ieškojau trečios h tvoros. Nieko nesuprantu, čia visur tvora ir vienoda, dar tas "am".
| |
|
| |
| Aš Petras - nuskambėjo galvoje, bet aš juk ne Petras, o kas aš? Aš Petras - vėl suskambėjo, bet kažkaip iš kitur. Pažiūrėjau pro langą. Ten velnias? Ne kažkaip netoks. Gal gražesnis. Čia aš P.Graž.. - vėl nuskambėjo. Jo čia jis. Gal parodys man kur ta tvora trečia h.
| |
|
| |
| Iššokau iš trečio aukšto pro langą, gerai, kad tai buvo pirmas aukštas, tai išsimušiau tik du dantis. Pribėgo velnias t.y. P.G. ir permetė mane per tvorą. Išsimušiau vieną dantį.
| |
|
| |
| - Tu ten tik nepamiršk, grįžk kur gyvenai, juk žinai - tai S.Viešbutis. Perduok linkėjimus: rimanteišalaševytuteitomuitomilkinuiievaikačinurbonei ir gintautuikindurkui. Sakyk kad greitai grįšiu, po metų taip dešimties. Nesivėlinsiu.
| |
|
| |
| (Dienoraštis nr.4) Rašau ryte, kaip ir priklauso dienoraščiui. Viska susimaišė, bet ir prašviesėjo. Nevalgiau pusryčių ir tablečių. Tas P.G. tikras dievas - aš beveik namuose, o ir jo žodžius prisimenu - rimantešalaše... ai aš tą juk moku.
| |
|
| |
| Viskas... aš namuose. Durininkas pamatęs mane su dryžuota uniforma ir kruvinu veidu, tik linksmai nusišypsojo ir sumurmėjo... jau antras.
| |
|
| |
| Pagaliau. Galiu atsigerti kavos.
| |