Kelionė iš Tailando ir jame

Aš grįžau iš Tailando. Tai labai svarbu. Grįžimas buvo labai įdomus - prasėdėjau ore (gal lėktuve - nežinau) apie 12 valandų. Nenorėjau nei šikti, nei myžti, nes taip baisu, kad negaliu. Juk galime nukristi ir ne tik... dar susprogti ore. Laimė - teroristų nebuvo daug.

Davė daug valgyti - bet aš atsisakiau. Nunuodys dar. Mačiau aš tam tailande. Čia visi tokie mandagūs, kad net baisu. Visai kaip Ten. Visi turbūt žino mano vardą, bet sako - You. Kažkaip įtartina, nes mano vardas ne You.

Dar ten priekyje ant kito žmogaus sėdynės nugaros yra televizorius. Ten dar yra ausinės. Padariau kaip kiti - įsikišau visas į ausis. Jokio efekto, gal tik nesmagu. Pasirodo - ten tą laidą su gelžgaliu reikia kišti į tą televizorių. Kur instrukcijos!

Man tie televizoriai tai virš visko. Rodė kažkokią beždžionių planetą. Man tai visai nebloga planeta. Tie - beždionės visai kaip aš, gal net geresni. Paskui užmigau. Prabudau - dar nesprogome, valio, vėl užmigau.

Sapnuoju - aš Tailande, na bent taip sako man aplinkiniai. Man šilta kaip Palangoje, gal net kaip Palangos pirtyje.

Matau aplinkinius, jie kaip vaikai, maži ir negražūs. Jo - aš tikrai Tailande.

Kažkoks vaikas senu moterišku veidu man siūlo kokosą - tai toks didelis ridikas su plaukais. Nereaguoju. Paskui ji išsitraukia kokį tai peilį...maža pasakyti - peilį, tai kažkoks trumpas kardas, paskui užsimojo .. sudie mano turtingam praeities gyvenimui. Bet ne, ji čia smagiai perskelia kokosą, kaip mano galvą ir... duoda man atsigerti tų smegenų sulčių, kurios dar neraudonos. Jo ... be reikalo bijojau, visai nieko tos vietinio buroko sultys, net ne raudonos.

Dar sakė, kad čia labai gražūs drambliai, nežinau kas tai, na mačiau kažkokį tai siaubūną su straubliu, bet čia tikrai - ne dramblys.

Čia reikia turėti pinigų. Iš pradžių bandžiau slaptai duoti jiems savo pinigus, bet jie kažkaip nenori jų - sako duok savo batus. Visai trenkta šalis. Nuėjau išsikeisti į tuos batus. Davė kažkokius popierėlius - sako: čia batai. Visai kvaili. Sutikau, nes davė daugiau popierėlių, nei aš daviau.

Užėjau į jų bažnyčią. Čia tų bažnyčių daugiau nei Nemenčinėje. Nors Nemenčinėje nemačiau nei vienos. Na nesvarbu. Tos jų bažnyčios labai didelės ir ten tai viduryje ar kitur, yra jų dievas, toks plikas (kaip ir mūsų) bet toks storas, kaip mano dėdė, ir dar jis gali gulėti. Nu jo - čia gi jie gali turėti tuos kokosus.

Nuvežė prie jūros. Sako, kad čia vandenynas, nu jo, mačiau aš jų vandenynus. Kažkoksai žydrai žalias vanduo ir visai be dumblių. Matyt pasiruošė prieš man atvažiuojant.

Dar ten yra tokios valtys, kurios su motorais, o tuos motorus sako, kad pavagia iš automobilių, ir jie tikrai veikia, ir dar reikia su kokiu tai dideliu irklu valdyti, kas tikrai yra baisu.

Tai tos baisios valtys.. čia tik gražiai atrodo

Ėjau naktį išsimaudyti, gal niekas manęs nematys, tamsu, bet ir gerai. Nėriau pagal atmintį. Tiesiai į akmenį. Bet dieną jo nebuvo! Pats bandžiau, čia vos nenuskendau. Kapiec. Atsikėliau, vandens beveik nėra. Einu toliau. Vandens vis nėra, tik kriauklės kažkokios ir akmenys. Pasaulio pabaiga! Reikia grįžti namo.

Čia atsibudau. Visi kažkaip laimingi. Gal čia prieš mirtį. Pasirodo lėktuvas nusileido ir aš laisvas. Pagaliau - ačiū dievui baigėsi mano kančios. Neduokdie kažkam visa tai patirti. Amen.