998
pakeitimai
DSM: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''DSM''' arba '''Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders''' - tai tokia amerikoniška psichikos ligų klasifikacija, egzistuojanti jau gerokai...) |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo) | |||
| 4 eilutė: | 4 eilutė: | ||
Rezultate, kai naudojamas DSM, dingsta galimybės užkabinti kokį nors sutrikimą, kurio nėra, o jei jau diagnozė nustatoma - tai reiškia, kad visgi ta diagnozė yra, o ne šiaip iškliedėta kokios nors isterinės šiurkutės. | Rezultate, kai naudojamas DSM, dingsta galimybės užkabinti kokį nors sutrikimą, kurio nėra, o jei jau diagnozė nustatoma - tai reiškia, kad visgi ta diagnozė yra, o ne šiaip iškliedėta kokios nors isterinės šiurkutės. | ||
Dar beje, pasipiktinę DSM vienareikšmiškumu, daugelis [[psichoanalizė|psichoanalizės]] veikėjų labai užsiuto ir sukūrė alternatyvią klasifikaciją, pavadintą [[PDM]]. Deja, kad ir kokie geri buvo tų psichoanalitikų norai, gebėjimai pas juos buvo kaip pas eilinius [[humanitarai|humanitarus]], tad gavosi labai painus ir nerišlus daiktas, kuris vargu, ar netgi jiems patiems bent kaip nors galėtų pasiteisinti. | |||
== DSM versijos == | == DSM versijos == | ||
Yra kelios skirtingos DSM versijos, kurios būdavo kas kažkiek metų keičiamos. Vis naujesnės versijos pasipildydavo labiau pasiteisinančiais kriterijais: | Yra kelios skirtingos DSM versijos, kurios būdavo kas kažkiek metų keičiamos. Vis naujesnės versijos pasipildydavo labiau pasiteisinančiais kriterijais: | ||
* [[DSM-I]] - pati pirmoji versija, išleista dar [[1952]] metais. Tai buvo išvis pirmas pasaulyje klasifikatorius, kuris buvo paremtas daugelio skirtingų institucijų duomenimis, o taip pat ir statistika, kiek dažnai koks sutrikimas diagnozuojamas. | * [[DSM-I]] - pati pirmoji versija, išleista dar [[1952]] metais. Tai buvo išvis pirmas pasaulyje klasifikatorius, kuris buvo paremtas daugelio skirtingų institucijų duomenimis, o taip pat ir statistika, kiek dažnai koks sutrikimas diagnozuojamas. Būtent čia išvis pirmą kartą atsirado [[asmenybės sutrikimai]], ko kitur išvis nebuvo. | ||
* [[DSM-II]] - tai buvo labai stipriai pataisyta ir pasikeitusi versija, išleista [[1968]], turėjusi daugiau sutrikimų, tačiau savo esme visgi dar panaši į ankstesnę, pirmąją versiją. | * [[DSM-II]] - tai buvo labai stipriai pataisyta ir pasikeitusi versija, išleista [[1968]], turėjusi daugiau sutrikimų, tačiau savo esme visgi dar panaši į ankstesnę, pirmąją versiją. Tiesiog smarkiai išplėsta, pataisyta ir ryškiai geresnė. | ||
* [[DSM-III]] - tai buvo [[1980]] išleista, kardinaliai kitokiais kriterijais paremta, smarkiai besiskyrusi klasifikacija, kuriai pagrindą davė smarkiai papildyti [[Feighnerio kriterijai]]. Psichikos sutrikimai čia buvo aprašyti tiesiog remiantis požymiais, kurie būdavo surašomi panašiai kaip testuose. Klasifikacija gavosi tokia sėkminga, kad nuo to laiko pasaulio psichiatrais skirstosi į tuos, kas naudojasi DSM ir tuos, kas tiesiog yra [[šarlatanai]]. | * [[DSM-III]] - tai buvo [[1980]] išleista, kardinaliai kitokiais kriterijais paremta, smarkiai besiskyrusi klasifikacija, kuriai pagrindą davė smarkiai papildyti [[Feighnerio kriterijai]]. Psichikos sutrikimai čia buvo aprašyti tiesiog remiantis požymiais, kurie būdavo surašomi panašiai kaip testuose. Klasifikacija gavosi tokia sėkminga, kad nuo to laiko pasaulio psichiatrais skirstosi į tuos, kas naudojasi DSM ir tuos, kas tiesiog yra [[šarlatanai]]. | ||
* [[DSM-IV]] - buvo išleista [[1994]], pakankamai plačiai naudojama iki šiol. Iš esmės, nelabai tesiskiria nuo DSM-III, išskyrus tai, kad geroje pusėje sutrikimų yra įvestas papildomas, klinikinio reikšmingumo kriterijus, kurio esmė - kad sutrikimas žmogui ar aplinkiniams gadina gyvenimą, trukdydamas šeimoje, darbe ar panašiai. Nes jeigu netrukdo - tai matyt, kad visgi dar ne sutrikimas. | * [[DSM-IV]] - buvo išleista [[1994]], pakankamai plačiai naudojama iki šiol. Iš esmės, nelabai tesiskiria nuo DSM-III, išskyrus tai, kad geroje pusėje sutrikimų yra įvestas papildomas, klinikinio reikšmingumo kriterijus, kurio esmė - kad sutrikimas žmogui ar aplinkiniams gadina gyvenimą, trukdydamas šeimoje, darbe ar panašiai. Nes jeigu netrukdo - tai matyt, kad visgi dar ne sutrikimas. | ||