Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Affenburgo simptomas: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''Affenburgo simptomas''' - kai pacientui duodama pašnekėti išjungtu telefonu, o jis kaip pradeda šnekėti, tai ir šneka. Tipinis [[indukuotosios haliucinacijos|...) |
|||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Senais laikais Affenburgo simptomas buvo vienu iš klasikinių metodų, leidžiančių nustatyti, jog pacientas serga: tiesiog davus atjungto telefono ragelį, kur visiška tyla, pacientas kažką išgirsdavo ir imdavo diskutuoti su tomis savo klausos haliucinacijomis. | Senais laikais Affenburgo simptomas buvo vienu iš klasikinių metodų, leidžiančių nustatyti, jog pacientas serga: tiesiog davus atjungto telefono ragelį, kur visiška tyla, pacientas kažką išgirsdavo ir imdavo diskutuoti su tomis savo klausos haliucinacijomis. | ||
Nykstant stacionariems aparatams, Affenburgo metodą darosi sudėtingiau naudoti, nes su paprastu [[ | Nykstant stacionariems aparatams, Affenburgo metodą darosi sudėtingiau naudoti, nes su paprastu [[mobilus telefonas|mobiliu telefonu]] kartais nepavyksta paciento apgauti, nes šis pamato, kad telefonas išjungtas arba kad nerodo, jog būtų skambinama. | ||
Todėl sudėtingesniems atvejams rekomenduojame gudresnį variantą: kažkas iš personalo pagal sutartą ženklą paskambina gydytojui, gydytojas atsiliepia, o paskui personalo darbuotojas tyli. Nepaisant to, pacientas girdi kažkokias kalbas ir ima su tylinčiu telefonu diskutuoti. | Todėl sudėtingesniems atvejams rekomenduojame gudresnį variantą: kažkas iš personalo pagal sutartą ženklą paskambina gydytojui, gydytojas atsiliepia, o paskui personalo darbuotojas tyli. Nepaisant to, pacientas girdi kažkokias kalbas ir ima su tylinčiu telefonu diskutuoti. | ||
Dabartinė 19:54, 26 liepos 2014 versija
Affenburgo simptomas - kai pacientui duodama pašnekėti išjungtu telefonu, o jis kaip pradeda šnekėti, tai ir šneka. Tipinis indukuotųjų haliucinacijų atvejis, labai padedantis diagnozuoti baltąją karštligę.
Senais laikais Affenburgo simptomas buvo vienu iš klasikinių metodų, leidžiančių nustatyti, jog pacientas serga: tiesiog davus atjungto telefono ragelį, kur visiška tyla, pacientas kažką išgirsdavo ir imdavo diskutuoti su tomis savo klausos haliucinacijomis.
Nykstant stacionariems aparatams, Affenburgo metodą darosi sudėtingiau naudoti, nes su paprastu mobiliu telefonu kartais nepavyksta paciento apgauti, nes šis pamato, kad telefonas išjungtas arba kad nerodo, jog būtų skambinama.
Todėl sudėtingesniems atvejams rekomenduojame gudresnį variantą: kažkas iš personalo pagal sutartą ženklą paskambina gydytojui, gydytojas atsiliepia, o paskui personalo darbuotojas tyli. Nepaisant to, pacientas girdi kažkokias kalbas ir ima su tylinčiu telefonu diskutuoti.
Esant švelnesniems sutrikimams ir tinkamai įrangai, galima diagnozuoti ir lengvesnes būsenas, tačiau tokiu atveju reikalingas baltojo triukšmo šaltinis: jį girdintis pacientas triukšme ima išskirdinėti kažkokius garsus, balsus, taip išsiduodamas, kad serga liga.