Peržiūrėti šaltinį Si vis pacem, para bellum

'''Si vis pacem, para bellum''' - senovinis [[posakis]], atėjęs iš [[Romos Imperija|Romos Imperijos]] laikų - kad "jei nori taikos, ruoškis karui".

Posakio esmė yra paprasta: agresoriai paprastai vengia pulti gerai apsiginklavusias ir karui pasiruošusias šalis, o jei ir puola tokias, tai gauna į kaulus ir atšoka. Taigi, jei valstybė gerai apsiginklavusi, stipri ir pasiruošusi dideliam karui - tai niekas jos pulti nenorės. Tokiu būdu valstybė užsitikrina sau taiką.

Čia šitaip gaunasi [[paradoksas]], kad būtent geras apsiginklavimas, o ne nusiginklavimas užtikrina, kad nereiks kariauti.

Pagal kilmę šitas posakis siejamas dar su [[Platonas|Platonu]], kuris aiškino, kad joks normalus žmogus nenori, kad karas būtų kariaujamas jo valstybės viduje. O tai reiškia, kad reikia pasirengti karui, kad jei jau jis kils, tai kad kariaut tektų išorėje, o jei viduje - tai kad jis truktų labai trumpai.

Pagal dabartinę prasmę posakį pirmas pasakė vėlyvosios [[Romos Imperija|Romos Imperijos]] laikų autorius, karo veiksmų teoretikas Publius Flavius Vegetius Renatus, kuris savo knygoje "De Re Militari" rašė: "''Igitur qui desiderat pacem, praeparet bellum''", kas reiškia "Taigi, tieji, kas nori taikos, ruoškitės karui". Ši mintis buvo iškelta, kai Romos Imperijai buvo atėję blogi laikai dėl visokių [[barbarai|barbarų]] puldinėjimo, su kuriais norėta sudaryti taiką, kad nereiktų leisti daugybės pinigų karo išlaidoms. Deja, Senovės Romos politikieriai į šitai nelabai teatsižvelgė, toliau gailėjo pinigų karo reikmėms ir viskas baigėsi tuo, kad [[Romos Imperija]] žlugo.

Taigi, kaip moko istorija - jei nori taikos, ruoškis karui.


[[Category:Posakiai]]