Vizija, misija ir vertybės

Vizija, misija ir vertybės - tai pagrindinės trys strateginio planavimo aukšto lygio, atsietos sudedamosios, kurios labai abstrakčios ir yra apie visokius labai jau atsietus nuo praktinio valdymo dalykus.

Trys tokios esminės sudedamosios yra labai konkrečiai apibrėžiamos:

• Vizija - tai tolimas, nepasiekiamas ir abstraktus įsivaizdavimas, kaip norėtume, kad būtų gerai, ir kaip gerai būtų, jei mums viskas pavyktų.
• Misija - tai veiklos sritys, kuriose dirbame. Jei kažkur nedirbame - tai nėra mūsų misija. O jei tai yra mūsų misija - reiškia dirbame ir tuo užsiimame.
• Vertybės - tai esminės taisyklės ir normos, kuriomis vadovaujamės ir savo veikloje, ir santykiuose su klientais, ir santykiuose su akcininkais.

Jau iš šitų trijų dalykų - mūsų vizijos (tolimojo, nepasiekiamo svajonių tikslo), iš mūsų misijos (veiklos sričių) ir iš mūsų vertybių (taisyklių, ką galima, o ko negalima) turi būti išvedami ir nustatomi tikslai kažkuriam periodui - pvz., metams, penkiems metams ar netgi keliems dešimtmečiams. Praktikoje, kuo didesnė korporacija, tuo ilgesnis yra tasai tikslų planavimo laikas.

Vėliau tie didieji tikslai skaidomi į sudedamąsias, planuojami detaliau, finansiškai pagrindinėjami (biudžietuojami) ir t.t., kol galų gale tampa konkrečiais vykdymo tikslais konkretiems padaliniams.

Taigi, kitos esminės strateginio planavimo sudedamosios yra tikslai (paprastai išskaidyti ir detalizuoti pagal veiklas ir padalinius), kurie nustatomi pagal tą viziją, misiją ir vertybes, o paskui, po tikslų - tai jau biudžetavimas, t.y., finansinis planavimas, kai suskaičiuojama, kiek kas kainuos ir taip toliau.

O jau dar paskui prasideda praktinis viso to reikalo įgyvendinimas pagal klasikinę vykdymo kontrolę - PDCA, kur P - planavimas jau būna atliktas per biudžetavimą, tada gaunasi D - darymas, tada jau C - kontrolė, o galų gale - A - tai korekcijos veiksmai.

Būdinga, kad kai strateginiu planavimu užsiima humanitarai ir kiti nesusipratėliai, tai viską, kas siejasi su praktika, jie pamiršta, nepadaro ir tada visas strateginis planavimas pavirsta į tuščias ir beprasmes sapaliones apie dvasingumus, vizijas (kliedesius) ir išvis neaišku apie ką. Iki jokių ten tikslų čia išvis nedaeinama. Tai tada vietoje vizijos, misijos ir vertybių gaunasi kokia tai darna, skaista ir dora, ar koksai tenai kitas neaiškus žodis...

O dar geresniais atvejais būna, kad strateginį planavimą su visom tom vizijom, misijom ir vertybėm užsako pas kokią nors kitą firmą, kuri už brangiai prikuria popierių, kurių niekas net neperskaito, bet sumoka kelis šimtus tūkstančių eurų ir tada padeda į stalčių, kad daugiau niekada nežiūrėt ir nieko apie tai nežinot ir neatsimint. Nes dar to betrūko, kad svetimus kliedesius skaityt ir savo darbe taikyt!