Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
UNIX
UNIX - tai gi operacinė sistema, kaip sako, niekam nafig nereikalinga, nes senobinė visai jau ir grafinės aplinkos neturi, o dargi ir blogesnė už DOS, nes konfigūruot sudėtinga! Aišku, kad jei jau UNIX - tai būtinai ir klaikus tekstinis shell, nes kitaip neįmanoma!
Šiais laikais visi UNIX painioja su Linux, nes išties gi pastarasis yra visai tipiškas UNIX, tegul ir atskirai sukurtas, bet visvien su visomis UNIX savybėmis.
Tai užtat jei kas nors tą UNIX žino, tai akivaizdžiai arba hakeris, arba adminas, arba šiaip koks nors nupezęs senis, prisimenantis Brežnevo laikus... Dar kiti prisimena ir kokius tai karus, kurie kadaise vyko tarp BSD ir System V, nors dabar jau šitie pavadinimai yra tapę beprasmiais žodžiais, nes niekas tokių OS nebevartoja senų seniausiai.
O tai čia gi kaip paklausėm kompiuterastų, tai jie durniais mus išvadino ir paaiškijo, kad UNIX adminai du kartus daugiau pinigų uždirba, nei Windows! Ir kad pasirodo visas internetas irgi ant UNIX visokių padarytas ir be šito daikto neveiktų! Ir dargi labai mus čia nustebino, kad pasirodo MacOS besąs irgi kažkoksai sušiktas UNIX, o visai ne Vimdozė kokia!
Visokie seni bajeriai apie UNICS
Labiausiai užkietėjusius ir visai jau nesveikus UNIX fanus galima atpažinti, pagal tai, kad jie neretai vietoj žodžio "UNIX" rašo "UNICS". Tai susiję su kažkokiom senom istorijom, kai dar buvo Multics, o jos supaprastinta versija vadinosi UNICS. Štai iš tos UNICS ir atsirado UNIX.
Tai jau kai žmogus parašo "UNICS", tai jo galima drąsiai klaust, kaip konfigūravosi koks nors UUCP ant kokios nors IRIX, o tas tada ims apsiputodamas aiškint, kad esi lameris ir nežinai, koks geras tas IRIX buvo, nes ten nereikėjo jokio UUCP. Tai tada išsyk galima paklausti apie tai, kaip meilas veikė, jei jo nebuvo. Tai puikus būdas momentaliai užtrolinti visiškai senus ir užkietėjusius kompiuterastus iki būsenos, kai jie tiesiog purtytis ima.
Taip jau yra, kad lameriai su savo absurdiškai durnais klausimais visokius užkietėjusius kompiuterastus tiesiog varo iš proto.
UNIX keistenybės
UNIX yra sena OS grupė, tai tenai pilna visokių keistenybių. Kai kurios yra tokios, kad netgi visai patyrusiems kompiuterastams stogus nurauna - pvz., kokie nors socketai, kurie yra failai, leidžiantys pasijungti per tinklą į kokį nors portą. Visgi čia jau visai keisti dalykai, o yra ir paprastesnių.
Štai ką reikia žinoti, kai pradedi normaliai gilintis į UNIX (ar, tuo pačiu, Linux) operacines sistemas:
- Failų sistemoje UNIX katalogai žymimi ne bakslešas, o slešu - t.y., kreiviu, kuris pasviręs į dešinę. Taigi, skirtingai nei DOS ar Windows, čia katalogas ir failas bus užrašomas ne kaip "\katalogas\failas.txt", o kaip "/katalogas/failas.txt".
- Internetuose esantys failų katalogai ar vardai ir panašiai yra kilę iš UNIX sistemų, todėl ir eina su skirtukais, kurie užrašomi, kaip į dešinę pasvirę slešai.
- UNIX nėra diskų - jie pajungiami prie failų sistemos, kaip katalogai, ant kurių tie diskai yra užmontuojami, naudojant mount komandą. T.y., diskų nėra, yra katalogai ir viskas. Pvz., "/mount/disk1/" ar "/mount/cdrom/".
- UNIX sistemose programų valdymas veikia ir viskas. Jei padarai kill, tai procesas yra užmušamas be išlygų. Ir viskas. Ir procesas užmuštas.
- UNIX kaip ir nėra failų išplėtimų. Tiksliau, jie kaip ir yra, bet nebūtini. Negana to, jei jau taip, tai failo vardas gali prasidėti tašku - pats būti kaip failo išplėtimas, nes realiai čia nėra išplėtimų, nors jie ir gali būti.
- Adminai su UNIX sistemomis dirba per Shell - tokią tekstinę valdymo programą, kuri panaši į interaktyvią programavimo aplinką
- UNIX sistemose grafinė aplinka yra nelabai normali:
- Grafinė aplinka, X-Window, duoda tik grafiką (vaizdo atvaizdavimą), bet ne valdymo priemones, t.y., to darbui nepakanka.
- Pagrindą darbui su programomis duoda Window manager tipo programos, kurios leidžia valdyti langus.
- Yra krūva skirtingų grafinių aplinkų - pvz., KDE, GNOME, CDE ar dar kitų, kurios turi kartu ir Window manager programas.
- Prie kompe esančio X-Window galima pasijungti iš kitur, nes tai yra serveris, ir tada dirbti su programomis taip, lyg ant lokalaus kompo.
- Visi tikri UNIX adminai turi bent minimaliai mokėti naudotis Vi editoriumi, kuriuo negali naudotis joks adekvatus žmogus.
Senesni bajeriai
Senesnėse UNIX sistemose buvo dar daugiau visokių keistų bajerių ir bajeriukų.
- Originalus Tom Cargill sukurtas UNIX debugeris vadinosi "jerq" ("smaukalas"), nes su juo programuotojai smaukydavosi, ieškodami bugų. Vadovybei nepatiko, tai jie pareikalavo pervadinti. Tada Tom Cargill pervadino editorių į JOFF ir kurį laiką tas pavadinimas tiko, bet greitai vadovybė atrado, kad tai tėra santrumpa nuo "Jerq Obscure Feature Finder". Tada galų gale po tolimesnio spaudimo debugeris buvo pervadintas į "Blit". Vėliau buvo spėlionių, kad tas pavadinimas irgi kažką reiškia, bet niekas tos reikšmės neišdavė. O dar vėliau atsirado kitų debugerių ir Blit iš UNIX sistemų išnyko.
- Vienas iš pirmų hakeriavimų ir piratavimų pasaulyje buvo UNIX sistemos nusikopijavimas, kurį padarė Waterloo universiteto mokslininkai, kai nusikopino kažkokią UNIX versiją tiesiai iš AT&T kompanijos ir ją atsisiuntė telefonu per modemą. Kaip sako gandas, siuntimasis užtruko kelias savaites, bet UNIX kūrę AT&T inžinieriai neturėjo nieko prieš ir dargi tam esą kažkaip padėjo. Tik paskui ten kažkokia AT&T vadovybė buvo kažkuo baisiai nepatenkinta.
- 1983 metais per Usenix konferenciją (UNIX vartotojų konferenciją) vienas iš organizatorių, toksai Mike Tilson, prigamino ženkliukų su modifikuotu šūkiu apie Sex, Drugs, and Rock'n'Roll - tik čia jau buvo "Sex, Drugs, and UNIX". Ženkliukai momentaliai išpopuliarėjo ir taip ir liko šūkiu visiems laikams.
- Klasikiniuose UNIX dar nuo 1974 metų buvo tokia komanda typo, kuri buvo vienas iš pirmų (jei ne pirmas) žmonijos istorijoje spelčekeris. Komanda tekstuose ieškodavo klaidų ir padėdavo jas ištaisyti. Komanda ir šiaip ištraukdavo retesnius ir keistesnius žodžius pasitikrinimui, ir dar ir surūšiuodavo klaidas pagal dažnumą, pateikdama gan išsamią ataskaitą, kokia ir dabartiniais laikais praverstų, nes tokių galimybių neturi koks nors Word ar kiti teksto redaktoriai. Vėliau komanda typo dėl visiškai neaiškių priežasčių buvo pašalinta.
- Vienintelis politikas, kuris kada nors buvo minimas klasikinių UNIX sistemų dokumentacijoje, buvo JAV prezidentas Richard Nixon, kuris buvo prigalvojęs visokių laikų sukiojimų ir laiko zonų kaitaliojimų, per kuriuos vienu metu buvo tiesiog neįmanoma sinchronizuoti laiko skirtinguose tarpusavy ryšį palaikančiuose kompiuteriuose. Tam bardakui taisyti buvo įvestas atskiras sistemos kintamasis - nixonflg, pakeičiantis kitų kintamųjų veikimą. Anais UNIX kūrimo laikais tos nesąmonės pagarsėjo panašiai, kaip vėliau pas mus pagarsėjo Andrikienės laikas.
- Senose UNIX versijose esantis /sys/ katalogas dar anksčiau vadinosi /ken/, o taip jis vadinosi todėl, kad prasidėjo nuo to, kad buvo vieno iš pirmiausių UNIX kūrėjų Ken Thompson asmeninis namų katalogas. Tuo tarpu /dev/ vadinosi /dmr/ kas buvo santrumpa nuo Dennis MacAlistair Ritchie - kito iš pirmų UNIX kūrėjų asmeninis katalogas. Jie tiesiog šitaip pradžioje darbais buvo pasidalinę pagal katalogus. Toksai skirstymasis dar buvo išlikęs UNIX 7 versijoje, kuri laikoma definityvi ir visoms šiuolaikinėms UNIX sistemoms.
- Pirmieji pasaulyje UNIX naudotojai buvo teisininkai iš Bell Labs patentų biuro, kurie UNIX pradėjo naudoti nuo dar pačios pirmos UNIX versijos, kurioje kernelis dar buvo parašytas ne C kalba, o vis dar asembleriu. Tiesiog kaip tiems laikams, UNIX duodavo fantastinius patogumus vartotojams bei nesulyginamas automatinio teksto apdirbimo galimybes.
- Pats pirmas UNIX kompiuterinis tinklas vadinosi "Spider-Net", ir kaip sako gandai, po keliasdešimt metų, kai buvo kuriamas WWW, tai tas pavadinimas tapo aliuzija į tą pirmą UNIX tinklą.
UNIX katalogų ir failų hierarchija
Visos UNIX tipo operacinės sistemos yra labai lengvai atpažįstamos iš to, kokius katalogus turi ir kaip jie išdėstyti. Visa failų sistema susideda iš šakninio katalogo, kuris žymimas kaip tiesiog paskiras slešas, nes jokie diskai čia neegzistuoja. Diskai, kurie būna pridedami, būna montuojami ant kokio nors šiaip katalogo ir atrodo kaip paprasti katalogai.
Aišku, katalogai ir jų naudojimas gali juntamai skirtis, jei naudojate BSD, System V (komerciniai UNIX) ar Linux sistemas. Kitą vertus, visgi dauguma dalykų tenai sutampa.
Čia pateikiam tipinį katalogų medį, iš kurio aišku, kur kas yra UNIX failų sistemoje:
- / - šakninis (root) katalogas
- /bin/ - absoliučiai būtinos sistemos komandos, be kurių sistema negali veikti net minimaliame režime
- /boot/ - failai, reikalingi sistemos pakrovimui, toks katalogas būna tik nedaugelyje UNIX sistemų
- /dev/ - virtualus katalogas, kuriame yra įrengimai, t.y., virtualūs failai, iš kurių galima skaityti ar į kuriuos galima rašyti, taip bendraujant su įranga
- /etc/ - sistemos konfigūracijos failai, patys įvairiausi
- /home/ - žmonių, visokių vartotojų, tikrų jūzerių ar virtualių jūzerių namų katalogai
- /lib/ - absoliučiai būtinos bibliotekos, be kurių sistema negali dirbti iš principo, netgi minimaliame režime
- /media/ - katalogas, kuriame yra montavimo katalogai, naudojami keičiamiems USB stikams, diskeliams ir panašioms laikmenų nešmenų kišmenoms
- /mnt/ - katalogas, kuriame yra montavimo katalogai, naudojami įvairiems papildomiems diskams
- /opt/ - katalogas, naudojamas lokaliai instaliuotam softui - būna System V tipo sistemose, bet nebūna BSD tipo sistemose
- /proc/ - gudresnėse UNIX sistemose esantis virtualus katalogas, kuriame yra visokia procesų informacija iš kernelio, naudojama visokiam hakinimui
- /root/ - specialus asemeninis Rūto katalogas - t.y., priklausantis tik sistemos adminui
- /sbin/ - specialūs utilsai, skirti sistemos pakėlimui ar panašiems specialiems, labai ribotiems ir sistemą veikiantiems tikslams
- /srv/ - visokie servavimo duomenys, katalogas kartais pasitaiko System V tipo sistemose
- /sys/ - beprasmis katalogas, kuris būna kai kuriuose Linux variantuose ir skirtas neaiškiems tikslams, kurių patys linuksistai negali paaiškinti
- /tmp/ - specialus katalogas, skirtas laikiniems failams, kurie visi be skrupulų laikas nuo laiko ištrinami iš ten automatiškai ir visiškai visi
- /unix - ne katalogas, o vienintelis failas rūtinėje sistemoje, kuris gali būti - bet kartais jis gali vadintis vmunix, vmlinux, vmlinuz ar dar kaip nors panašiai
- /usr/ - pagrindinis katalogas, kuriame guli visas sistemos softas, be kurio sistema gali išsiversti pradinėje startavimo stadijoje
- /usr/bin/ - visos būtinos sistemos programos
- /usr/include/ - developmento, programavimo ir panašiai headeriai
- /usr/lib/ - visos būtinos sistemos bibliotekos
- /usr/libexec/ - programos, kurios skirtos ne vartotojams, o kitoms programoms
- /usr/local/ - visa tai, kas jau būtina ne pačiai sistemai, o ką vartotojas susiinstaliavo papildomai
- /usr/local/bin/ - vartotojo suinstaliuotos programos
- /usr/local/lib/ - vartotojo suinstaliuotos bibliotekos
- /usr/share/ - visokie failai, kurie gali būti be pakeitimų perkeliami į kitas sistemas, pagrindinai visokie manualai, helpai, tekstai ir panašiai
- /var/ - pagrindinis katalogas, kuriame guli visi sistemoje esantys duomenys, pradedant duomenų bazėmis ir baigiant serverių logais
- /var/log/ - visokie logai
- /var/mail/ - pašto dėžutės
- /var/spool/ - failai, kurie spausdinami į printerius ir panašiai
- /var/src/ - nesukompiliuotų programų pradiniai tekstai
- /var/tmp/ - dar vienas laikinų failų katalogas, kuris trinamas automatiškai, bet nebūtinai taip pat pilnai
Iš esmės, normalus UNIX sistemų adminas šituos visus katalogus turi žinoti daugmaž atmintinai ir juose susigaudyti, nes kitaip bus jovalas. Tai todėl, kai paskui adminas pamato kokią nepažįstamą OS ir joje pamato tokius katalogus, tai jau išsyk būna aišku, kad ta OS yra akivaizdžiai UNIX ir kad tenai bus koks nors shell ir, deja, baisusis editorius Vi.
Įvairios populiarios UNIX tipo sistemos
Taigi dar ten visokia galybė tų UNIX rūšių prikurta, kiekvienam asilui - po vieną ar kelias:
- AIX - viena iš seniausių, IBM kurta, kai kuriems senesniems asmenims dar pažįstama ir iš mokyklinių serverių
- Demos - tokia rusiška nuo BSD klonuota sistema, atsiradusi sovietmečiu
- A/UX - kadaise egzistavusi Apple gamybos UNIX sistema
- Solaris - viena iš geriausių, bet senokai apstota labiau tobulinti, Sun Microsystems kūrinys
- SunOS - senesnė iš Sun Microsystems operacinių sistemų, o vėliau taip pradėta vadinti ta Solaris dalis, kuri negrafinė
- OpenBSD - toksai BSD tipo UNIX, pasižymintis labai pagerintu saugumu
- FreeBSD - bene našiausia iš UNIX tipo OS, kokios dabar yra paplitusios
- NetBSD - kadaise sukurta kaip ypatingai perkeliama UNIX sistema, kuri gali dirbti netgi šaldytuvuose, lygintuvuose ir kituose tam nepritaikytuose prietaisuose
- Linux - šiuo metu pati populiariausia iš visų UNIX tipo operacinių sistemų
- QNX - dabar darosi primiršta, bet buvo viena iš geriausių realaus laiko OS
- Lunix - tas pats Linux, atleiskite, tiktai užrašytas taip įdomiai
- IRIX - kadaise pasižymėjo ypatingai dideliu našumu, bet kai bankrutavo ją sukūrusi SGI kompanija, tai ir ši OS irgi nuėjo į praeitį
- Xenix - jūs nustebsite, bet Microsoft savo laiku buvo vienas iš didžiausių UNIX gamintojų
- Interix - tai dar kartą nustebti galima, bet Microsoft ir vėliau buvo viena iš didesnių UNIX gamintojų
- Minix - tokia mokomoji UNIX tipo sistema, skirta programuotojams ir inspiravusi Linux atsiradimą
- NeXTSTEP - tokia kadaise egzistavusi labai gražią grafinę aplinką turėjusi UNIX sistema, kurią Apple nusipirko ir pavertė į MacOS-X
- MacOS-X - viena iš populiariausių ir geriausiai atidirbtų UNIX tipo operacinių sistemų
Dar yra koksai tai JS/UIX, kuris išties netgi nėra UNIX, nes netikras, bet irgi panašus į kažkokį seną priešistorinį ir visvien UNIX. Tai šitas veikia bet kurioje naršyklėje be jokio instaliavimo, taip kad galima pasibandyti, jei netikit, kad visi tie UNIX yra baisūs ir tenai vien terminalas be grafinės aplinkos, blogiau negu DOS.
UNIX failų sistema
Įvairiose UNIX sistemose naudojamos skirtingos failų sistemos, pagal poreikį. Viena iš klasikinių - UFS (Unix File System), kurią palaiko praktiškai visos UNIX ar Linux versijos. Ta sistema pasižymi visai normaliu našumu ir gana neblogu pertekliniu patikimumu, tačiau kiekvienas gamintojas ją yra savaip modifikavęs, tad kiek UNIX variantų, tiek ir šios failų sistemos variantų, ir daugelis iš jų jau tarpusavy ne visai susiderina.
Be UFS, yra ir krūva kitų failų sistemų, sukurtų specialiai įvairioms didesnėms UNIX versijoms ar šiaip specifiniams poreikiams. Daugelis iš jų pasižymi kokiais nors ypatingais gebėjimais - pas vienas gaunasi perteklinis patikimumas, pas kitas - kokius porą kartų didesnis duomenų perdavimo greitis, pas trečias - dar kokios nors galimybės.
Kitaip tariant, čia nėra kaip su Windows, kur arba kažkokia FAT, arba NTFS. Čia tų sistemų yra gyvas galas. Va kažkiek populiariausių:
- UFS (Unix File System) - klasikinė UNIX failų sistema, palaikoma praktiškai visų rūšių UNIX sistemų, netgi labai senų, tiesa, su išlygomis ir modifikacijomis
- ext2 - klasikinė Linux failų sistema, būdavo senose Linux versijose
- ext3 - atnaujinta, žurnalizuojanti failų sistema, naudojama daugumoje dabartinių Linux sistemų
- ext4 - dar labiau atnaujinta Linux failų sistema, kuri dar nelabai naudojama
- Btrfs - Oracle sukurta failų sistema, skirta duomenų bazių serveriams, kur gali būti faktiškai neribotos duomenų apimtys ir nuolat papildomi ar kaitaliojami diskai ar poreikis duomenų atstatymui į kadaise buvusią būseną. Naudojama didelėms duomenų saugykloms.
- HAMMER - DragonFly BSD sistemoms skirta didelio našumo 64 bitų failų sistema, kuri tipo reklamuojama, bet niekas ja kol kas per daug netiki.
- JFS (Journaled File System) - klasikinė žurnalinė failų sistema, sukurta IBM ir pradžioje skirta AIX sistemoms, itin didelio patikimumo.
- VFS (Veritas File System) - žurnalinė failų sistema, sukurta Hewlett Packard ir naudojama HP-UX sistemoms, turinti nemažai visokių papildomų galimybių.
- ZFS (Zetabyte File System) - žurnalinė failų sistema, sukurta Sun Microsystems, naudota Solaris sistemoms ir pasižymėjusi faktiškai neribotais valdomų duomenų kiekiais
- XFS (X File System) - žurnalinė failų sistema, sukurta Silicon Graphics, naudota IRIX sistemose ir pasižymėjusi iki šiol niekieno neprilygtu, nenormaliu darbo greičiu (tiesa, neatspari elektros dingimams).
Be čia pavardintų, yra ir dar gyvas galas kitų failų sistemų, bet jos mažiau žinomos, prasčiau palaikomos ar šiiap kokios nors neįdomios. Aišku, palaikomos ir tokios FS, kaip FAT ar klasikiniai NTFS variantai, bet nei vieni, nei kiti neturi pakankamų galimybių, kad normaliai galėtų laikyti UNIX failus. Taigi, tokios failų sistemos tėra palaikomos, bet nėra naudojamos, kaip pagrindinės.
Dar žr.
- NUXI - tas pats UNIX, tiktai kai ant Big Endian
| ||
| Linux distribucijos: | ||
| Desktopai: | ||
| Svarbios sąvokos: | ||
| Svarbios programos: | ||
| Ne Linux: | ||