Tvorizacija

Viešųjų erdvių tvorizacijos problema demonstruojama eilinio penkiaaukščio Žirmūnų daugiabučio erdvės padalinimu: jei turime 5 aukštų namą, kur yra 3 laiptinės po 4 butus aukšte, tai štai taip pasidalintų namo kiemas - vienam butui kieme liktų mažiau vietos, nei pats tas butas turi ploto. Tačiau kai erdvės yra bendros, jų visai užtenka. Pavyzdyje pavaizduoti Žirmūnai, kur erdvės tarp namų yra gana daug. Naujesniuose rajonuose erdvės yra dar mažiau, tad dalinimas duotų dar blogesnes pasekmes.

Tvorizacija - tai paskutiniu metu išplitęs tvorų tiesimo miestuose procesas. Nors miestų erdvės yra ir taip labai mažos, išnaudotos, ribotos, jos dar labiau skaidomos tvoromis, todėl pasidaro išvis niekam nepasiekiamos.

Tvoros visiškai nekenkia ten, kur laisvos erdvės yra tiek daug, kad ją savintis tiesiog nėra prasmės - pvz., kai šalia koks nors miškas. Tačiau mieste vienam gyventojui praktiškai tenkantis plotas yra labai nedidelis. Taigi, pabandžius tvoromis padalinti sklypelius daugiabučio namo gyventojams, gautųsi tiesiog absurdas, nes gyventojai negautų beveik nieko, tačiau per tvoras prarastų daugybę bendros erdvės.

Vilniuje tvorizacija buvo pradėta diegti, dangstantis įvairiomis geros kaimynystės ir dar kažkokiomis programomis, pagal kurias savivaldybė perduodavo žemę daugiabučių bendrijoms. Tos bendrijos kartais dar ir gaudavo finansavimą iš savivaldybės, kad beprasmėmis tvoromis aptvertų kokią savo žaidimų aikštelę, kelis lopinėlius žolės ir vieną krūmą. Taip susidalinę, namai prarasdavo erdvę, tad tą reiškinį pamatę, kiti daugiabučių gyventojai suprato, kad atsitverdami nuo kitų, tiktai patys praranda.

Vienok tvorizacija buvo skatinama ir išplito, statant naujus rajonus. Kaip pvz., statant Paupį, tvorizacija buvo įdiegta išsyk, esą kaip gyventojų saugumas, patogumas ir dar kažkas. Rezultatas - kad ir nedidelio aukštingumo rajonas, Paupys dabar turi keleriopai smarkiau pergrūstas viešąsias erdves, nei bet koks sovietmečio chruščiovkių rajonas, tuo tarpu aptverti namų kiemai stovi tiesiog tušti.

Atskiras tvorizacijos atvejis - Vilniaus parkų tvorizacija, kuri, visa laimė, beveik nepavyko, nes gal tik Sereikiškių parkas taip buvo aptvertas. Tokios tvorizacijos esmė - apie kokias papuola aikštes ar parkus nutverti tvoras, aiškinant, kad kokie tai banditai ir chuliganai naktį išvogs suoliukus, medžius, krūmus ir dar ką nors. Brangi tvora kainuoja brangiai, tad leidžia daug uždirbti. Paskui, kad tvora būtų pateisinta, paleidžiamos kažkokios istorijos apie tai, kad reikia rakinti parkus, nes visur pasaulyje parkus esą visi rakina, todėl ir Lietuvoje esą reikia rakinti - taip pateisinamas tvoros egzistavimas.

Vilniuje buvo išvengta eilinės tvorizacijos Sapiegų parke ir Reformatų skvere, o kaip sako gandai, viena tokia tvora po kažkokio triukšmo pašalinta iš iš Lukiškių aikštės projekto, mat ir šią planuota aptverti.

Dar žr.

• Trinkelizacija
• Tankinimas