Toxoplasma gondii

Toxoplasma gondii - toksai mikroorganizmas, kurio sukeliama liga yra toksoplazmozė. O toksoplazmozė - tai būtent šito mikroorganizmo sukeliamas susirgimas. Gi toksoplazma - tai toksai pirmuonis, kuris visai neblogai sugeba daugintis įvairių žinduolių žarnyne. Dažniausiai aptinkamas kačių, įvairių galvijų, kiaulių, graužikų ir žmonių žarnynuose, nors daugintis sugeba ir kitose vietose - pvz., šlapiame dirvožemyje, šūduose ar maisto produktuose. Visgi geriausiai toksoplazma dauginasi kačių žarnyne, kur yra tiesiog nuolatinė gyventoja.

Žmonės apsikrečia per toksoplazmų cistomis užkrėstą maistą, dažniausiai nuo kačių, ypač kai maistas yra termiškai neapdorotas.

Paprastai užsikrėtimas toksoplazma būna besimptomis, t.y., užsikrėtei ir užsikrėtei - ta toksoplazma gyvuoja sau ir viskas, ir nieko nedaro, ir atrodo, kad viskas čia su tuo gerai. Atvejai, kad kas nors susirgtų šiaip - būna retai, ir jie primena gripą, praeina dažniausiai savaime be jokio gydymo.

Visgi tam tikrais momentais toksoplazma gali aktyvuotis ir sukelti daug bėdų. Blogiausi atvejai yra nėščiosioms - toksoplazma gali užkrėsti vaisių, sukelti persileidimą, nužudyti dar negimusį kūdikį ir taip toliau, o jei kūdikis ir gims, tai gali sukelti įvairius smegenų pažeidimus. Šiuo metu medikai nėštuminę ir kūdikių toksoplazmozę laiko esminiu autizmą sukelti galinčiu faktoriumi.

Gydoma toji toxoplasma gondii paprastai visokiais sulfonilamidais ar dar kai kuriais specializuotais vaistais.

Toksoplazmozė ir schizofrenija

Visgi įdomiausias lėtinės toksoplazmozės poveikis susijęs su smegenų pažeidimų išsivystymu žmonėms, kurie kitais atžvilgiais atrodo visai sveiki. Būdingi smegenų pažeidimo požymiai atitinka schizofreniją, ir dargi tiek gerai ir stipriai, kad pagal kai kurių gydytojų vertinimus apie keliasdešimt procentų ar netgi daugiau schizofrenijos atvejų galimai yra sukelta būtent lėtinės toksoplazmozės. Reiškinys nebuvo pastebimas tol, kol grynai statistiniais metodais tiriant, buvo pastebėta labai ryški koreliacija tarp kačių auginimo namie ir schizofrenijos. Tiriant galimas sąsajas, buvo atrasta būtent toksoplazmozė.

Pagydžius toksoplazmozę, smegenų pažeidimai išlieka, tad schizofrenijos simptomai taip savaime niekur nepradingsta. Tačiau sutrikimo eiga pradeda švelnėti, baigiasi sunkesni priepuoliai, o ilgainiui, jei gauna pagalbą iš artimųjų, per kelerius metus žmogus gali daugmaž atsistatyti. Aišku, jei neapsikrečia toksoplazma iš naujo.

Dar keisti dalykai apie toksoplazmą

Mokslininkai tyrė visokias peles, apsikrėtusias toksoplazma, tai atrado keistą dalyką - kad šios gana greitai ima rodyti simptomus, kurie irgi kiek primena schizofreniją, jei tik tokia gali būti pas peles iš viso. Pelės pasidarydavo nelabai adekvačios, įžūlios, agresyvios ir šiaip durnos. Ilgainiui tokios pelės susikonfliktuodavo su kitomis pelėmis, tad tos kitos šias tiesiog išstumdavo iš visuomenės. Išstumtos pelės pradėdavo neršti pavojingose vietose, netgi vidury dienos, nesibaimindamos plėšrūnų, įskaitant ir kates. Susidūrimo su kate atveju tokios pelės vietoje to, kad bėgtų, neretai pačios puldavo kates, aišku, susilaukdamos atitinkamo rezultato - būdavo suėdamos.

Tyrimai parodė, kad esant masyviam pelių kolonijų užkrėtimui toksoplazmomis, šitaip nuprotėja tokia didelė pelių dalis, kad katėms tikimybė pasimaitinti tomis pelėmis padidėja apie porą kartų.

Spėjimas yra toksai, kad toksoplazmų pasidauginimo tikimybė priklauso nuo kačių, nes kitur toksoplazmų kolonijos ilgainiui neišgyvena. Taigi, jei apkrėstos pelės gauna tokius smegenų pažeidimus, dėl kurių pradėtų elgtis implulsyviai, agresyviai ir visiškai durnai, tai toksoplazmos gauna labai padidintus šansus išgyventi. Taigi, gali būti, kad čia tokia evoliuciškai išsivysčiusi parazito sąveika, kuri ir katėms naudinga, ir toksoplazmoms.

Matyt tie patys toksoplazmų turimi nervų sistemos pažeidimo mechanizmai, kurie veikia peles ir žiurkes, paveikia ir žmones, sukeldami schizofrenijos tipo susirgimą.

Dar žr.

• Kačių boba - toksai personažas, kartais siejamas irgi su toksoplazmoze