Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Talkūčkė

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Talkūčkės)
Jump to navigation Jump to search

Talkūčkė - nelabai aiškios kilmės žodis, kuris seniai daugumos užmirštas, beprisimenamas tiktai visokių senų perdylų. Anais laikais, kai prie ruso buvo geriau, žodis "talkūčkė" reiškė tokius improvizuotus mažus turgelius, kurie visiškai netyčia neaiškiu laiku susidarydavao kokioms 10-30 minučių, retai kada ilgesniam laikui. Žodžiu, toksai pogrindinės rinkos reiškinys.

Dažniausia talkūčkių susibūrimo vieta buvo įvairūs moterų tualetai, dažnai viešieji tualetai - ten iš kur nors atsirasdavo pora-trejetas prekeivių su tašėmis ir prekėmis, o tada staigiai išplisdavo gandas, kad čia prekiaujama. Taigi, į tualetą plūsteldavo moterys iš aplinkinių įstaigų ar šiaip namų, o paskui, pamatę, kad kažkaip jau gatvėje eilė būriuojasi, prisijungdavo ir šiaip praeivės.

Moterų tualetai buvo bene saugiausia talkūčkių vieta, nes visokia milicija tenai nedrįsdavo eiti, kad nebūtų apšaukti kokiais nors iškrypėliais. Bet kitais kartais talkūčkės atsirasdavo ir kitose vietose - pvz., tarp dažnesnių vietų būdavo kokios nors už gėlių kioskų (nes tenai savaiminis žmonių srautas ir todėl į susibūrimus milicija ilgiau neatkreipdavo dėmesio), kartais įvairiose įstaigose (ir vėlgi tų įstaigų moterų tualetuose), kartais kokiose nors tarpuvartėse.

Tokių turgelių trumpalaikiškumas buvo susijęs su tuo, kad visa prekyba tais laikais buvo nelegali - paskelbta spekuliacija, taigi, už ją prekeivius sodino į kalėjimą. Tuo tarpu kokių nors prekių nusipirkti būdavo labai nelengva, tai dėl tos priežasties visi labai ieškodavo, kur ko nors nusipirkti, tegul ir brangiai, bet bent jau kažką nusipirkt. Neretai ta pati prekė talkūčkėje kainuodavo keturis kartus brangiau, nei parduotuvėje, bet parduotuvėje tos prekės išvis nebūdavo, o talkūčkėje - būdavo.

Kitos gi prekės būdavo ir užsienietiškos - pvz., kokia nors lenkiška ar amerikietiška kramtomoji guma, magnetofonų kasetės, kokie nors blizgučiai - plastmasinė bižuterija ar dar kas nors panašaus. Bet būdavo ir vietinės produkcijos - pvz., Henrikas Daktaras turėjo visą nelegalią megztukų mezgyklą, tai daugelyje talkūčkių tokiais nelegaliais megztukais irgi prekiaudavo.

Talkūčkės būdavo labai trumpalaikės - tai jei kur kas pamatydavo besibūriuojančius žmones, labai stengdavosi suspėti ir ką nors nusipirkti, nes netgi keleriopai brangiau, nei parduotuvėje kažką gauti - tai jau būdavo didelė sėkmė.