1 000
pakeitimų
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Vaikai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
Dar beje, yra įrodyta, kad jei ką vaikas kur pridirbo, tai tėveliai visvien dėl to kalti, o vaikas nekaltas. Todėl ir [[Pipedija]] viešai skelbia ir inspeja: [[mažvaikiai]] čionais nekviečiami irgi netoleruojami, o jiems visiems - [[banas]]! | Dar beje, yra įrodyta, kad jei ką vaikas kur pridirbo, tai tėveliai visvien dėl to kalti, o vaikas nekaltas. Todėl ir [[Pipedija]] viešai skelbia ir inspeja: [[mažvaikiai]] čionais nekviečiami irgi netoleruojami, o jiems visiems - [[banas]]! | ||
O išvis geriausia priemonė yra prisukti vaiką prie šaltos [[batareikos]] ir penėti vien [[duona]] ir [[Vanduo|vandeniu]] apsiramins tada turbūt o jei ne tai išsiunčiat darmajiedą į [[Veliučionis]] ir jokių problemų nėr. | O išvis geriausia priemonė yra prisukti vaiką prie šaltos [[batareikos]] ir penėti vien [[duona]] ir [[Vanduo|vandeniu]] apsiramins tada turbūt o jei ne tai išsiunčiat darmajiedą į [[Veliučionis]] ar [[Juodšiliai|Juodšilius]] ir jokių problemų nėr. | ||
Lietuviai labiau myli savo automobilius, namus, šunis, kates, o ne vaikus. Nieko nuostabaus, kad tautos prieuglis mažėja. Vaikai itin trukdo gyventi, daryti karjerą, girtuokliauti, mokytis, sedėti kavinėje, teatre, slampinėti parke, stovėti eilėje poliklinikoje (rimtai serga tik pensininkai), skristi lėktuvu (tegu Zuokas sukuria jiems atskiras oro linijas), vairuoti automobilį. O be to jie net atskiras kasas prekybcentriuose turi, o pensininkai ir bedarbiai ne. | |||
Lietuviai labiau myli savo automobilius, namus, šunis, kates, o ne vaikus. Nieko nuostabaus, kad tautos prieuglis mažėja. Vaikai itin trukdo gyventi, daryti karjerą, girtuokliauti, mokytis, sedėti kavinėje, teatre, slampinėti parke, stovėti eilėje poliklinikoje (rimtai serga tik pensininkai), skristi lėktuvu (tegu [[Zuokas]] sukuria jiems atskiras oro linijas), vairuoti [[automobilis|automobilį]]. O be to jie net atskiras kasas [[prekybcentriai|prekybcentriuose]] turi, o [[pensininkai]] ir [[bedarbiai]] ne. Gi [[kavinės|kavinėse]] vaikai neperka [[šnapsas|šnapso]] ir karkos, tai jų įsiliesti neapsimoka, geriau priimti du amžinai pagiringus statibiorus, kurie prapils visą [[alga|algą]] per [[vakaras|vakarą]]. Anot [[liaudies išmintis|liaudies išminties]], vaikus galima ir reikia profilaktiškai lupti – „auklėti“ [[fizinės bausmės|fizinėmis bausmėmis]], o perpildyti [[vaikų namai]] yra mūsų šalies pasididžiavimas, kaip, deja ir vaikų savižudybės. | |||
[[Vaizdas:Vaikas_uzsiima_daile.jpg|400px|thumb|left|Visada vaikai džiugina tėvus savo meniniais gebėjimais - žiū ir išaugs garsi kokia dailininkė ar dailininkas]] | [[Vaizdas:Vaikas_uzsiima_daile.jpg|400px|thumb|left|Visada vaikai džiugina tėvus savo meniniais gebėjimais - žiū ir išaugs garsi kokia dailininkė ar dailininkas]] | ||
== Vaiko sąvoka psichoterapijoje == | |||
Gi [[psichoterapija|psichoterapijoje]] seniai žinomas [[faktas]], kad visi žmonių išmokimai prasideda gi nuo vaikystės. O tai reiškia, kad vėlesni išmokimai, vertinimai, įpročiai ir taip toliau susiformuoja ant tų išmokimų, kurie buvo ankstyvesni. Tai reiškia, kad kuo ankstyvesni vaikystės išmokimai ar [[psichologinės traumos]], tuo jie stipriau veikia visą likusią asmenybę. | |||
Gi tuo pat metu dar [[Sigmund Freud]] pastebėjo, kad ankstyvame amžiuje vaikas yra tiesiog antisocialus padaras, kuris neturi nei sąžinės, nei moralės, nei didelio supratimo apie pasaulio veikimą, o tiktai norą turėti kuo daugiau visokių malonumų ir kuo mažiau nemalonumų. O tie malonumai ir nemalonumai - tai gi iš esmės instinktais paremti impulsai, norai visokie ir taip toliau. Gi jei vaikas augs asocialioje aplinkoje, tai jis net ir lytiškai subręsti gali, taip ir neišmokęs nei adekvačiai elgtis, nei kokių nors moralinių normų paisyt. Tai tada žmogus gaunasi amžiumi kaip ir suaugęs, bet visvien nebrendyla durnas. | |||
Visgi [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] reikia pasakyti, kad nors tas vaikas kaip asmenybės dalis ir turi daug asocialumo, bet būtent tai pačiai daliai priklauso ir visas kūrybiškumas. Puikiai visiems pedagogams žinomas faktas - jei tik nuslopinsi žmoguje vaikiškumą, tai ir [[kūrybiškumas|kūrybiškumo]] nebeliks nei pėdsako. | |||
Taigi, Freudas išskyrė ir tokią visos [[asmenybės dalys|asmenybės dalį]] - [[Id]], kurios esmė yra būtent kūrybiškumas ir nesuvaldomi, instinktyvūs troškimai, atitinkantys vaiko mąstymą. Gi paskui [[Eric Berne]], normalizuodamas tą psichoterapinę terminologiją, ir pervadino tą Id atgal į Vaiką. | |||
Gi kiti psichoterapeutai ir psichologai [[aiškumo dėlė|aiškumo dėlei]] ir išvis ėmė vadinti tą [[vidinis vaikas|vidiniu vaiku]], kad kas nors su šiaip kokiais nors vaikais nesupainiotų. | |||
[[Category:Biologija]] | [[Category:Biologija]] | ||