Liubavos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Liubavos musis.jpg|miniatiūra|500px|Natangai puola ... vargas pralaimėjusiems]]

'''Liubavos mūšis'''  -  tai toks kryžiuočių sukalimas per prūsų sukilimą. Sukilę prūsai sukalė Vokiečių Teutonų ordino vadovybę ir apie 40 riterių. Tai labai neblogai, nes viduramžių mūšiuose žūdavo vidutiniškai apie 20 karių ir daug daugiau vietinių vyžočių  valstiečių.

[[Herkus Mantas]], kaip prūsų sukilimo vadas, su savo [[Natangai|Natangais]] ir kitų genčių sąjungininkais įsiveržė į Kulmo sritį ir truputį paplėšikavo (pagal [[Teutonų ordinas|Teutonus]]) t.y. pakorė visus vyskupus, sudegino bažnyčias ir ketvirčiavo kas pirmą krikščionį.

Toliau keliavo į kokios tai  Liubavos žemes. H.Manto žvalgyba pranešė apie dideles kryžiuočių pajėgas, einančias priešais. Mantas staigiai surengė gynybą, išstatė ratu vežimus ir prikrovė papje-mashe vaisiais ir visokiomis "gerovėmis" (sekso irgi).

Tokią "gerovę" užuodę teutonai visai paklaiko ir vedami savo vado magistro Helmericho užpuolė prūsų vežimus. Herkus Mantas (taipogi Monte) žinojo visus kryžeivių taktinius puolimus - raiteliai išsirikiuoja "kiaule" t.y. geležiniu trikampiu, įsibėgėja ir šluoja priešininkus kaip tankai, paskui bėga alebardistai ir šonuose arbaletininkai, kurie apšaudo flangus.

Mantas suskirstė pėstininkų būrius į keturias dalis, kurie ritmingai atsitraukė - pagal priešą "bėgo", o pats vietiniame miškelyje su natangų raiteliais pasislėpė. Paklaikę vokiečiai užpuolė prūsų vežimus ir vijosi bėgančius "kaimiečius". "Kiaulė" pakriko, raiteliai sustojo, alebardistai ėmė plėšti prūsų "atsargas" o čia jiems ir pasirodė - netikėtai, lyg nieko nebūtų buvę, prūsų kariai grįžo, o Herkus su natangais apsupo magistrą ir kitus prezidentus.

Kas dėjosi, galima tik numanyti - ar pamovė ant kuolo tą Helmerichą, ar žarnas paleido - prūsų kronikos nemini, nes jos nieko nemini. O vat kryžiuočiai labai "gerai" įvertino Herkaus Manto veiksmus ir tris dienas nepaliaujamai verkė.