Kunigaikštis Algirdas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kunigaikštis Algirdas''' - dvigubo valdymo analogo  meistrystės kyber supermenas (aprašymas, kad visi supratų). Kaip kunigaikštis, aišku negalėjo atsirasti vakar. Ir ne užvakar - 1296 užgimė iš šventos dvasios.  Tėvas - geležinio vilko augintinis Gediminas, vansi vienintelis Romos popiežiaus pripažintas  karalius ir visaip kitoks.

Ten toks buvo triumviratas  - Kęstutis, Algirdas, Jaunutis, - tai va, kažkaip Kęstutis su Algirdu sutarė, bet va Jaunutis ... netiko, tai ir užvertė jį (keisti laikai).

Valstybė (Lietuva) tapo tokia didelė, kad valdyti buvo nemažas išbandymas, skirtingai nuo Romos Imperijos imperatoriaus, Lietuva pasirinko dvivaldystės tvarkymo reikalus. Kęstutis pyzdino kryžiuočius ir degino jų pilis, o Algirdas buvo daugiau politikas (su ambiciomis), išmoko rusiškai, priėmė jų tikėjimą, ir ... padidino Lietuvą dvigubai. Net kraujo priduoti nereikėjo.

Ten rytai sukaukė (Rusijos ir Kinijos užkariautojai) - mongolai totoriai. Algirdas sumąstė taip - Kęstutis pyzdina kyžiuočius, o jis supisa mongolus. Nebūtų Lietuvai gerai, bet lenkai piso ant to ir toliau kūrė savo (Wiedźmak) - anoks drakonų nugalėtojų elgeta (žaidimas).

Tai va,  Algirdas (su savo kariauna) (be lenkų) nukeliavo į pasaulio kraštą (Mėlynieji vandenys, "'''Syniucha''' (ukr. ''Синюха'') – upė vidurio Ukrainoje") 1362 po dievo gimimo, susitiko su "draugeliais" - Chadžibėjus, Kutlubugas ir Dmitrijus (rusai ir babajai). Algirdas su 25 t. Lietuvos karžygiais supyzdino mongolus negyvai, jie daugiau  nebepuolė, niekada.

Citata: "1362 (arba 1363) m. karinė kampanija smarkiai išplėtė Lietuvos valstybės teritoriją ir pelnė Algirdui didžiausio nukariautojo Lietuvos istorijoje šlovę". Citatos pabaiga.

Vienok pagalvokime - Mongolai Totoriai įveikė puse (beveik visą) pasaulio, užėmė Kiniją, Rusiją, didžiają dalį Europos (buvo Vienoje), bet Lietuvos neužkariavo, atvirkščiai, atidavė savo žemes, turėjo abipusį sutarimą, net mongolijos chanai nebuvo renkami be Lietuvos pritarimo, rusijos jau nebuvo. Pyzdec