456
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Lietuvos rašytojų sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Lietuvos rašytojų sąjunga''' - neaiškios paskirties organizacija, maždaug atseit jungianti ir vienijanti rašytojus. Realiai gi nelabai aišku, kuo ji užsiima dabar, jei neskaitysim tai, kad gauna pinigus iš Lietuvos kultūros tarybos kažkokiems reikalams, kuriems reikia pinigų. Kadaise Lietuvos rašytojų sąjungą baisiai užtrolino Andrius Užkalnis, kai jo pirmoji knyga apie Angliją bu...) |
|||
| 6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
Per visą sovietmetį Lietuvos rašytojų sąjunga vadinosi LTSR rašytojų sąjunga ir užsiimdinėjo tuo, kad būtų auginami visokie prokomunistiniai ir valdžiai tinkami rašytojai bei poetai. Netinkami praleidžiami nebūdavo. Pagal sovietų režimo įsivaizdavimą, rašytojai buvo vieni iš esminių žmonių, nuo kurių priklausė visa sovietinė [[propaganda]]. Taigi, tinkami rašytojai tapdavo rašytojų sąjungos nariais ir būdavo spausdinami jų kūriniai žurnaluose, būdavo spausdinamos jų knygos, jiems būdavo mokamos premijos ir visokios kūrybinės stipendijos, duodami butai, specialūs [[pajokai]], kelionės į geras poilsio vietas - taip vadinamos kūrybinės komandiruotės ir taip toliau. Žodžiu, geras gyvenimas. | Per visą sovietmetį Lietuvos rašytojų sąjunga vadinosi LTSR rašytojų sąjunga ir užsiimdinėjo tuo, kad būtų auginami visokie prokomunistiniai ir valdžiai tinkami rašytojai bei poetai. Netinkami praleidžiami nebūdavo. Pagal sovietų režimo įsivaizdavimą, rašytojai buvo vieni iš esminių žmonių, nuo kurių priklausė visa sovietinė [[propaganda]]. Taigi, tinkami rašytojai tapdavo rašytojų sąjungos nariais ir būdavo spausdinami jų kūriniai žurnaluose, būdavo spausdinamos jų knygos, jiems būdavo mokamos premijos ir visokios kūrybinės stipendijos, duodami butai, specialūs [[pajokai]], kelionės į geras poilsio vietas - taip vadinamos kūrybinės komandiruotės ir taip toliau. Žodžiu, geras gyvenimas. | ||
Aišku, tas geras gyvenimas nebūdavo visiems - tik tiems, kas tinkami. O tinkamais tapdavo ir į rašytojų sąjungą žmonės prasimušdavo labai nelengvai, nes reikdavo visaip įrodinėti, kad esi užkietėjęs komunistas ir dirbti visokius darbus. Taip buvo susiformavusi ištisa rašytojų kasta, kurią anuomet vadino [[literatūriniai negrai|literatūriniais negrais]]. Šiųjų esmė buvo ta, kad jie rašydavo už kitus rašytojų sąjungos narius, kad galėtų gauti rekomendacijas, galimybes išsispausdinti kartu, o kai prisirnks tinkamų išsispausdinimų - jau ir pretenduoti ir stoti į rašytojų sąjungą patiems. Paskui, norėdami plačiau spausdintis, turėdavo rašyti už visokius [[kompartija|kompartijos]] veikėjus, kad tie irgi gautų pinigų, šlovės ir taip toliau. Žodžiu, į rašytojų sąjungos viršūnes prasimušdavo tik rinktiniai šiknalaižiai. | |||
Vėlesniais laikais, kai SSRS subyrėjo, paaiškėjo, kad praktiškai niekas iš rašytojų sąjungos narių nesugeba parašyti nieko, kas būtų verta bent kelių eurų, tad organizacija liko vegetuoti ant valstybinių lėšų, kurias iš gailesčio skirdavo valdžia. Per kelis dešimtmečius situacija nepasikeitė - taip ir liko įstaiga, kurioje kažkaip keistai paskirstomi pinigai, kad juokingais tiražais būtų išleistos neaiškios [[knygos]], kurių paskui niekas neskaito. | Vėlesniais laikais, kai SSRS subyrėjo, paaiškėjo, kad praktiškai niekas iš rašytojų sąjungos narių nesugeba parašyti nieko, kas būtų verta bent kelių eurų, tad organizacija liko vegetuoti ant valstybinių lėšų, kurias iš gailesčio skirdavo valdžia. Per kelis dešimtmečius situacija nepasikeitė - taip ir liko įstaiga, kurioje kažkaip keistai paskirstomi pinigai, kad juokingais tiražais būtų išleistos neaiškios [[knygos]], kurių paskui niekas neskaito. | ||