2 160
pakeitimų
Draugiškas teismas: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
S |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Draugiškasis teismas''' (rus. ''Товарищеский суд'') - tam tikras pusiau teisinis (neatitinkantis jokių įstatymų, tačiau įtvirtintas SSRS kompartijos prezidiumo įsaky) žemiausio lygio teismas, egzistavęs [[SSRS]]. Skirtas tam, kad būtų sustiprintas režimui netinkamų ar šiaip smulkius nusižengimus darančių asmenų | '''Draugiškasis teismas''' arba '''Draugiškas teismas''' (rus. ''Товарищеский суд'') - tam tikras pusiau teisinis (neatitinkantis jokių įstatymų, tačiau įtvirtintas SSRS kompartijos prezidiumo įsaky) žemiausio lygio teismas, egzistavęs [[SSRS]]. Skirtas tam, kad būtų palengvintas ir sustiprintas režimui netinkamų ar šiaip smulkius nusižengimus darančių asmenų persekiojimas, o taip pat kad atsakomybės išvengtų režimui tinkami nusikaltimus darę asmenys. Kadangi draugiški teismai jokiais teisiniais principais nesivadovavo, teisine prasme jie negali būti laikomi teisėtais teismais. | ||
Pagal veikimą draugiškas teismas yra artimas tyčia organizuotam, iš [[kompartija|kompartijos]] ir [[komsomolas|komsomolo]] narių surengtam [[Linčo teismas|Linčo teismui]], tačiau sudaromas iš anksto, taip kad labiau imituotų normalių teismų veiklą. Formaliai draugiško teismo nariai (tarėjai) būdavo išrenkami, tačiau realiai jais visada tapdavo tiktai visokie kompartijos ir komsomolo veikėjai, bendrabučių komendantai, įmonių padalinių vadovai ir pan. asmenys, priklausantys [[nomenklatūra|nomenklatūrai]]. | Pagal veikimą draugiškas teismas yra artimas tyčia organizuotam, iš [[kompartija|kompartijos]] ir [[komsomolas|komsomolo]] narių surengtam [[Linčo teismas|Linčo teismui]], tačiau sudaromas iš anksto, taip kad labiau imituotų normalių teismų veiklą. Formaliai draugiško teismo nariai (tarėjai) būdavo išrenkami, tačiau realiai jais visada tapdavo tiktai visokie kompartijos ir komsomolo veikėjai, bendrabučių komendantai, įmonių padalinių vadovai ir pan. asmenys, priklausantys [[nomenklatūra|nomenklatūrai]]. | ||
| 43 eilutė: | 43 eilutė: | ||
* Įvairios kitos bausmės, neretai sugalvojamos pačių draugiško teismo tarėjų | * Įvairios kitos bausmės, neretai sugalvojamos pačių draugiško teismo tarėjų | ||
Kadangi pagal SSRS kompartijos sprendimą dėl draugiškų teismų buvo leista šiems teismams perduoti įvairias mažo pavojingumo kriminalines bylas, su tokiais teismais buvo įvestas ir kraštutinai korumpuotas mechanizmas, per kurį dalis nusikaltėlių galėdavo labai lengvai išvengti bausmės. Sprendimą dėl to, ar bylą nagrinės pilnavertis teismas, ar draugiškas teismas, priimdavo tardytojas, prokuroras, ar įprasto teismo teisėjas, tiesiog savo nuožiūra. Tai reiškė, kad bet kuris iš šių asmenų, jei byla nebuvo labai sunki (pvz., ne dėl nužudymo), galėjo ją perduoti į draugišką teismą ir žmogus tada nebūdavo teisiamas. Kadangi žmogus draugiškame teisme negalėjo būti nuteistas laisvės atėmimo ar kokia nors kita bent kiek sunkesne bausme, tai išties reiškė, kad geras pažintis turintys asmenys galėdavo daryti nusikaltimus, visiškai išvengdami teisingumo. | Kadangi pagal [[SSRS]] kompartijos sprendimą dėl draugiškų teismų buvo leista šiems teismams perduoti įvairias mažo pavojingumo kriminalines bylas, su tokiais teismais buvo įvestas ir kraštutinai korumpuotas mechanizmas, per kurį dalis nusikaltėlių galėdavo labai lengvai išvengti bausmės. Sprendimą dėl to, ar bylą nagrinės pilnavertis teismas, ar draugiškas teismas, priimdavo tardytojas, prokuroras, ar įprasto teismo teisėjas, tiesiog savo nuožiūra. Tai reiškė, kad bet kuris iš šių asmenų, jei byla nebuvo labai sunki (pvz., ne dėl nužudymo), galėjo ją perduoti į draugišką teismą ir žmogus tada nebūdavo teisiamas. Kadangi žmogus draugiškame teisme negalėjo būti nuteistas laisvės atėmimo ar kokia nors kita bent kiek sunkesne bausme, tai išties reiškė, kad geras pažintis turintys asmenys galėdavo daryti nusikaltimus, visiškai išvengdami teisingumo. | ||
Tai reiškė, kad koks nors [[mažoras]] ar jo gaujos nariai, netgi labai smarkiai prisidirbę, pakliūdavo ne į normalų teismą, o į draugišką teismą, o tada ir išvengdavo bausmės. Šitaip | Tai reiškė, kad koks nors [[mažoras]] ar jo gaujos nariai, netgi labai smarkiai prisidirbę, pakliūdavo ne į normalų teismą, o į draugišką teismą, o tada ir išvengdavo bausmės. Šitaip atsirasdavo pusiau legalizuotos [[mažorai|mažorų]] vadovaujamos gaujos. | ||
Kitą vertus, kadangi draugiškų teismų taikomos bausmės ar teisimo kriterijai nebuvo kaip nors reguliuojami, patys tokie teismai irgi neretai smarkiai piktnaudžiaudavo. Kaip pvz., kažkuriam iš draugiško teismo narių neįtikę žmonės galėjo būti nuolat persekiojami, terorizuojami. Ir atvirkščiai - kokie nors draugiško teismo teisėjų draugai, netgi padarę realius kriminalinius nusikaltimus, galėjo būti išteisinami ar nubaudžiami absoliučiai simbolinėmis bausmėmis (pvz., įspėjimu ar pan.). | Kitą vertus, kadangi draugiškų teismų taikomos bausmės ar teisimo kriterijai nebuvo kaip nors reguliuojami, patys tokie teismai irgi neretai smarkiai piktnaudžiaudavo. Kaip pvz., kažkuriam iš draugiško teismo narių neįtikę žmonės galėjo būti nuolat persekiojami, terorizuojami. Ir atvirkščiai - kokie nors draugiško teismo teisėjų draugai, netgi padarę realius kriminalinius nusikaltimus, galėjo būti išteisinami ar nubaudžiami absoliučiai simbolinėmis bausmėmis (pvz., įspėjimu ar pan.). | ||