2 160
pakeitimų
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Karate: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Karate istorija
| 27 eilutė: | 27 eilutė: | ||
== Karate istorija == | == Karate istorija == | ||
Karate atsirado Okinawa saloje, kuri nuo kitų [[Japonija|Japonijos]] salų yra nutolusi labai smarkiai į [[Pietūs|Pietus]] - kažkur arčiau [[Taivanas|Taivano]], negu [[Japonija|Japonijos]]. Taigi, dėl geografinio nutolimo daugelis muštynių būdų ten vystėsi visai kitaip, nei pagrindinėse Japonijos teritorijose. Juoba, kad ir istorija kitokia buvo - pvz., senovės laikais Okinawa nemažą laiko tarpą buvo užgrobta [[Kinija|Kinijos]]. | Karate atsirado Okinawa saloje, kuri nuo kitų [[Japonija|Japonijos]] salų yra nutolusi labai smarkiai į [[Pietūs|Pietus]] - kažkur arčiau [[Taivanas|Taivano]], negu [[Japonija|Japonijos]]. Taigi, dėl geografinio nutolimo daugelis muštynių būdų ten vystėsi visai kitaip, nei pagrindinėse Japonijos teritorijose. Juoba, kad ir istorija kitokia buvo - pvz., senovės laikais Okinawa nemažą laiko tarpą buvo užgrobta [[Kinija|Kinijos]]. Iš to ir senasis karate pavadinimas - "Kiniška ranka" (唐手). | ||
Pagal vieną iš spėjimų, karate atkeliavo, kai [[XIVa.]] pabaigoje vyko migracija iš Kinijos ir keliasdešimt gana nemažų Kinijos klanų persikėlė gyventi į Okinawą. Panašu, kad kaip tik apie tuos laikus jie ir atsinešė nemažą rinkinį muštynių praktikos, kurį ilgainiui vystė. Iš tos pat Fujian provincijos žinomas [[Kung fu]] Baltosios gervės stilius yra neabejotinai labai artimas karate. | Pagal vieną iš spėjimų, karate atkeliavo, kai [[XIVa.]] pabaigoje vyko migracija iš Kinijos ir keliasdešimt gana nemažų Kinijos klanų persikėlė gyventi į Okinawą. Panašu, kad kaip tik apie tuos laikus jie ir atsinešė nemažą rinkinį muštynių praktikos, kurį ilgainiui vystė. Iš tos pat Fujian provincijos žinomas [[Kung fu]] Baltosios gervės stilius yra neabejotinai labai artimas karate, o bene didžiausias skirtumas - tai platus įvairių kariškų ginklų (įskaitant ilgas ietis) naudojimas. | ||
Kiniečių atneštos kovos praktikos aiškiai maišėsi su japoniškomis, o vėliau buvo ir perdirbamos, ir kartais supaprastinamos, ir papildomos kitais būdais, kol ilgainiui susidarė rinkinys stilių, kuriems būdinga, kad arba nenaudojami ginklai, arba jei naudojami - tai paprastai ne kariški, o labai specifiški. Savo pobūdžiu karate labai ryškiai skiriasi nuo pagrindinės Japonijos savigynos stilių, kurie beveik visi yra smarkiai susiję su [[Jujitsu]]. | Kiniečių atneštos kovos praktikos aiškiai maišėsi su vietinėmis japoniškomis, o vėliau buvo ir perdirbamos, ir kartais supaprastinamos, ir papildomos kitais būdais, kol ilgainiui susidarė rinkinys stilių, kuriems būdinga, kad arba nenaudojami ginklai, arba jei naudojami - tai paprastai ne kariški, o labai specifiški. Savo pobūdžiu karate labai ryškiai skiriasi nuo pagrindinės Japonijos savigynos stilių, kurie beveik visi yra smarkiai susiję su [[Jujitsu]]. | ||
Šiuolaikinio karate tėvu neretai įvardinamas Gichin Funakoshi, kuris Okinavoje apibendrino Shorei-ryu ir Shorin-ryu stilius, įsteigė nuosavą karate mokyklą, o vėliau persikėlė į pagrindinę Japoniją. Būtent jis [[Tarpukaris|Tarpukaryje]] išpopuliarino karate, įsteigęs pirmą dojo Tokijuje - Japonijos sostinėje. Gichin Funakoshi stilius vadinosi Shotokan, ir dabar jis yra matomai populiariausias karate stilius pasaulyje. | |||
Būtent Funakoshi [[1936]] metais įvedė ir naują karate pavadinimą - "Tuščia ranka" (空手), taip pabrėždamas, kad stilius seniai atsiskyrė nuo kiniškų šaknų ir yra visiškai japoniškas. Iki tol karate vadinosi "Kiniška ranka" (唐手). Toksai pervadinimas anuo metu buvo labai svarbus politiškai, nes Japonijos valdžioje ir kariuomenėje Kinija buvo vertinama, kaip šalis, iš kurios nieko gero negali būti. | |||
Nuo Funakoshi laikų atsirado ir karate skirstymas į dvi stilių grupes: | |||
* Okinavos karate, kur būdingi kieti išoriniai metodai, gynyboje apvalūs, puolime tiesūs | |||
* Japonijos karate, kur dauguma judesių yra tiesūs, tačiau naudojama didesnė dalis vidinių, minkštų metodų | |||
| 37 eilutė: | 45 eilutė: | ||
Gana ilgą laiką, maždaug iki [[XXa.]] pradžios pačioje Japonijoje karate dažniausiai buvo vertinama labai neigiamai, kaip stilius, kuris labai pavojingas ir efektyvus, tačiau amoralus, nes atseit jį esą praktikuoja banditai. Banditiškas karate būdavo priešpastatomas moraliam [[Jujutsu]], kur [[samurajai]] laikosi visokių savo etikos kodeksų ir todėl yra aukščiau. Nors šie vertinimai nebūtinai buvo paremti realybe, bet tiesiog jie buvo ganėtinai nusistovėję ir labai smarkiai skyrėsi nuo dabartinių. | Gana ilgą laiką, maždaug iki [[XXa.]] pradžios pačioje Japonijoje karate dažniausiai buvo vertinama labai neigiamai, kaip stilius, kuris labai pavojingas ir efektyvus, tačiau amoralus, nes atseit jį esą praktikuoja banditai. Banditiškas karate būdavo priešpastatomas moraliam [[Jujutsu]], kur [[samurajai]] laikosi visokių savo etikos kodeksų ir todėl yra aukščiau. Nors šie vertinimai nebūtinai buvo paremti realybe, bet tiesiog jie buvo ganėtinai nusistovėję ir labai smarkiai skyrėsi nuo dabartinių. | ||
Labai ryškiai tą buvusį japonų požiūrį demonstravo [[legendarinis]] japonų režisierius [[Akira Kurosawa]] filme apie vieną iš [[Dziudo]] pradininkų Saigo Shiro, filme "Sanshiro Sugata", kur pasakoja apie tai, kaip [[XIXa.]] pabaigoje nuo [[Jujitsu]] atsiskyrė [[Judo]]. Tame filme dziudoistai buvo tie kovotojai, kurie bandė išsaugoti ir dar labiau išgryninti [[samurajai|samurajų]] garbės kodeksą po to, kai patys samurajai buvo uždrausti, o dalis iš jų netgi nuėjo į visokius klystkelius. Filmas tapo labai populiarus, tad vėliau buvo išleista ir antra dalis - "Sanshiro Sugata Part II", kur buvo nemažai nagrinėjimo apie santykius tarpu Dziudo, vakarietiško [[boksas|bokso]] ir karate. | Labai ryškiai tą buvusį japonų požiūrį demonstravo [[legendarinis]] japonų režisierius [[Akira Kurosawa]] filme apie vieną iš [[Dziudo]] pradininkų Saigo Shiro, filme "Sanshiro Sugata" ([[1943]]), kur pasakoja apie tai, kaip [[XIXa.]] pabaigoje nuo [[Jujitsu]] atsiskyrė [[Judo]]. Tame filme dziudoistai buvo tie kovotojai, kurie bandė išsaugoti ir dar labiau išgryninti [[samurajai|samurajų]] garbės kodeksą po to, kai patys samurajai buvo uždrausti, o dalis iš jų netgi nuėjo į visokius klystkelius. Filmas tapo labai populiarus, tad vėliau buvo išleista ir antra dalis - "Sanshiro Sugata Part II" ([[1945]]), kur buvo nemažai nagrinėjimo apie santykius tarpu [[Dziudo]], vakarietiško [[boksas|bokso]] ir karate. | ||
Filme, kai dziudo meistras Sanshiro Sugata pagarsėja kaip žymiausias savigynos mokytojas, pas jį ateina porelė pajėgiausių Japonijos karatistų, kurie nutaria pasibandyti, ar tikrai kažko vertas tas dziudo. Karatistai filme elgiasi kaip gyvuliai, yra kažkokie alkoholikai ir narkomanai. Pradžioje anie bando užmušti dziudo meistrą, bet vienas iš jų pats žūva, o kitas, pamatęs, kad dziudo meistras yra kietesnis, pirma nutaria visvien laimėti, nesvarbu kas, o paskui, visgi pralaimėjęs, tampa jo mokiniu. | Filme, kai dziudo meistras Sanshiro Sugata pagarsėja kaip žymiausias savigynos mokytojas, pas jį ateina porelė pajėgiausių Japonijos karatistų, kurie nutaria pasibandyti, ar tikrai kažko vertas tas dziudo. Karatistai filme elgiasi kaip gyvuliai, yra kažkokie alkoholikai ir narkomanai. Pradžioje anie bando užmušti dziudo meistrą, bet vienas iš jų pats žūva, o kitas, pamatęs, kad dziudo meistras yra kietesnis, pirma nutaria visvien laimėti, nesvarbu kas, o paskui, visgi pralaimėjęs, tampa jo mokiniu. | ||
Šis Akira Kurosawa filmas metaforiškai nupasakoja Judo atsiradimo esmę: stilius galutinai susiformuoja tik po to, kai susiduria su karate ir taip visai atitrūksta nuo senojo Jujutsu, tampa ir taikesnis, ir kartu pajėgus tvarkytis su visiškai kitais iššūkiais. Tuo pačiu per susidūrimą su samurajų kultūra, išsigrynina ir karate. Karate čia išmoksta samurajų etikos - garbės, ištikimybės ir pagarbos, irgi | Šis Akira Kurosawa filmas metaforiškai nupasakoja Judo atsiradimo esmę: stilius galutinai susiformuoja tik po to, kai susiduria su karate ir taip visai atitrūksta nuo senojo Jujutsu, tampa ir taikesnis, ir kartu pajėgus tvarkytis su visiškai kitais iššūkiais. Tuo pačiu per susidūrimą su samurajų kultūra, išsigrynina ir karate. Karate čia išmoksta samurajų etikos - garbės, ištikimybės ir pagarbos, irgi išaugdamas į aukštesnį, tikrą stilių, kuriame ne tik muštynės, bet ir moralinis tobulėjimo kelias. | ||
Japonijoje tasai požiūris į karate išties maždaug taip ir ėmė keistis - tarp [[XIXa.]] pabaigos ir [[XXa.]] vidurio, kai karate dojo įsitvirtino labai vienareikšmiai moralinių normų rinkiniai. Kai vyko [[II Pasaulinis karas]], nemažai [[Japonija|Japonijos]] karininkų ėmė mokytis karate savigynai, kaip stiliaus, kuris naujiems laikams tinka labiau, nei [[Jujutsu]]. Besimokydami, karininkai vėlgi perkėlinėjo savo karišką moralinį kodeksą į karate. Matomai apie tą laiką ir susiformavo tasai Karate Do supratimas, kuris tapo įprastu šiems laikams. | Japonijoje tasai požiūris į karate išties maždaug taip ir ėmė keistis - tarp [[XIXa.]] pabaigos ir [[XXa.]] vidurio, kai karate dojo įsitvirtino labai vienareikšmiai moralinių normų rinkiniai. Kai vyko [[II Pasaulinis karas]], nemažai [[Japonija|Japonijos]] karininkų ėmė mokytis karate savigynai, kaip stiliaus, kuris naujiems laikams tinka labiau, nei [[Jujutsu]]. Besimokydami, karininkai vėlgi perkėlinėjo savo karišką moralinį kodeksą į karate. Matomai apie tą laiką ir susiformavo tasai Karate Do supratimas, kuris tapo įprastu šiems laikams. | ||
== Karate stiliai == | == Karate stiliai == | ||