Karate: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Black belt jones poster.jpg|thumb|500px|Visi nuo seno žino, kad karatistai yra patys kiečiausi!]]

Karate atsirado Okinawa saloje, kuri nuo kitų [[Japonija|Japonijos]] salų yra nutolusi labai smarkiai į [[Pietūs|Pietus]] - kažkur arčiau [[Taivanas|Taivano]], negu [[Japonija|Japonijos]]. Taigi, dėl geografinio nutolimo daugelis muštynių būdų ten vystėsi visai kitaip, nei pagrindinėse Japonijos teritorijose. Juoba, kad ir istorija kitokia buvo - pvz., senovės laikais Okinawa nemažą laiko tarpą buvo užgrobta [[Kinija|Kinijos]]. Iš to ir senasis karate pavadinimas - "Kiniška ranka" (唐手).

 

 

 

Šiuolaikinio karate tėvu neretai įvardinamas Gichin Funakoshi, kuris Okinavoje apibendrino Shorei-ryu ir Shorin-ryu stilius, įsteigė nuosavą karate mokyklą, o vėliau persikėlė į pagrindinę Japoniją. Būtent jis [[Tarpukaris|Tarpukaryje]] išpopuliarino karate, įsteigęs pirmą dojo Tokijuje - Japonijos sostinėje. Gichin Funakoshi stilius vadinosi Shotokan, ir dabar jis yra matomai populiariausias karate stilius pasaulyje.  

Būtent Funakoshi [[1936]] metais įvedė ir naują karate pavadinimą - "Tuščia ranka" (空手), taip pabrėždamas, kad stilius seniai atsiskyrė nuo kiniškų šaknų ir yra visiškai japoniškas. Iki tol karate vadinosi "Kiniška ranka" (唐手). Toksai pervadinimas anuo metu buvo labai svarbus politiškai, nes Japonijos valdžioje ir kariuomenėje Kinija buvo vertinama, kaip šalis, iš kurios nieko gero negali būti.

Nuo Funakoshi laikų atsirado ir karate skirstymas į dvi stilių grupes:

* Okinavos karate, kur būdingi kieti išoriniai metodai, gynyboje apvalūs, puolime tiesūs

* Japonijos karate, kur dauguma judesių yra tiesūs, tačiau naudojama didesnė dalis vidinių, minkštų metodų

Labai ryškiai tą buvusį japonų požiūrį demonstravo [[legendarinis]] japonų režisierius [[Akira Kurosawa]] filme apie vieną iš [[Dziudo]] pradininkų Saigo Shiro, filme "Sanshiro Sugata" ([[1943]]), kur pasakoja apie tai, kaip [[XIXa.]] pabaigoje nuo [[Jujitsu]] atsiskyrė [[Judo]]. Tame filme dziudoistai buvo tie kovotojai, kurie bandė išsaugoti ir dar labiau išgryninti [[samurajai|samurajų]] garbės kodeksą po to, kai patys samurajai buvo uždrausti, o dalis iš jų netgi nuėjo į visokius klystkelius. Filmas tapo labai populiarus, tad vėliau buvo išleista ir antra dalis - "Sanshiro Sugata Part II" ([[1945]]), kur buvo nemažai nagrinėjimo apie santykius tarpu [[Dziudo]], vakarietiško [[boksas|bokso]] ir karate.

Šis Akira Kurosawa filmas metaforiškai nupasakoja Judo atsiradimo esmę: stilius galutinai susiformuoja tik po to, kai susiduria su karate ir taip visai atitrūksta nuo senojo Jujutsu, tampa ir taikesnis, ir kartu pajėgus tvarkytis su visiškai kitais iššūkiais. Tuo pačiu per susidūrimą su samurajų kultūra, išsigrynina ir karate. Karate čia išmoksta samurajų etikos - garbės, ištikimybės ir pagarbos, irgi išaugdamas į aukštesnį, tikrą stilių, kuriame ne tik muštynės, bet ir moralinis tobulėjimo kelias.

* Shotokan - paties Gichin Funakoshi sukurtas stilius, nuo kurio viskas ir prasidėjo. Bene labiausiai akcentuoja fizinį pasiruošimą - jėgą ir lankstumą, turi daug gilių žemų judesių, kurie sunkiai įmanomi be ilgai trunkančių treniruočių. 15 pagrindinių katų.

* Shito-ryu - stilių sukūrė Kenwa Mabuni, kuris bandė atkurti patį pilniausią, istorinį Okinawos karate. Čia daugiau naudojamos statesnės pozos ir akcentas į maksimalų greitį, o ne į jėgą. Nagrinėjama ypatingai daug katų, įskaitant ir sunkiai pritaikomas istorines. Apie 50 pagrindinių katų ir dar apie 50 retesnių.

* Wado-ryu - stilius sukurtas Hienori Otsuka, kuris pradžioje mokėsi pas Gichin Funakochi, bet paskui apjungė karate su daugeliu [[jujutsu]] technikų. Čia irgi statesnės ir natūralesnės pozos, o bendrai akcentas didžiule dalimi eina į kūno judesius, kurie padėtų tiesiog pasitraukti iš priešo atakų. 15 pagrindinių katų.

* Goju-ryu - vienas iš klasikinių Okinawa stilių, atsiradęs po to, kai jo kūrėjas Kanryo Higaonna atnaujino įprastas karate praktikas iš Kinijos parsivežtomis Baltosios gervės žiniomis. Gana specifiškai koncentruojasi į vieną Sanchin katą ir Sanchin pozą, o tuo pačiu ir į technikas, kurios skirtos labai artimai kovai, nes jei atstumas didelis - tai ir kovot nereikia. Praktikoje mokomasi 12 katų.

* Kyokushin - stilių sukūrė Masutatsu Oyama, kuris į karate atnešė ir nemažai korėjietiškų technikų. Kyokushin didele dalimi artimas Shotokan stiliui, bet nagrinėja daugiau katų (33), o kartu skaito, kad esminis įvertinimas atsiranda tik per kumite, t.y., kovoje, maksimaliai priartintoje prie realios (smūgiai daromi pilna jėga, o esminis sparingo ribojimas - neleidžiami smūgiai į veidą).

 

Be šitų, yra ir nemažai kitų visokių stilių, bet tie gal jau mažiau kam žinomi, tai ir nereikia gilintis.