Karate: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 664 pridėti baitai ,  8 birželio
nėra keitimo aprašymo
 
(nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Black belt jones poster.jpg|thumb|Filmas apie karatistus]]
[[Vaizdas:Black belt jones poster.jpg|thumb|500px|Visi nuo seno žino, kad karatistai yra patys kiečiausi!]]
 
[[Vaizdas:Japonija_okinawa_sala.jpg|500px|thumb|right|Norint suprasti Karate atsiradimą ir vystymąsi, pirmiausiai reikia suprasti istoriją ir geografiją, nes kitaip nesuprasi. Reikalas gi tas, kad Karate išsivystė Okinawa saloje, kuri šimtus metų turėjo labai paskirą gyvenimą, atsietą ir nuo Kinijos, ir nuo Japonijos.]]
'''Karate''' - toksai menas, kaipgi [[Beržinė košė|beržine koše]] pamaitinti [[Pacukas|pacukus]] ir visokius tenai [[Marginalas|marginalus]]. Sakoma, jei mokaisi šio meno esi karatistas, nors karatistais vadinami visi nemaloniai santykiaujantys su tam tikra [[Liumpenproletariatas|žmonija]]. Šie menininkai būna [[:Kategorija:Asmenybės|įvairaus gimio]], tačiau dažniausiai [[Pacukas|pacukų]] priešingybė, labai rajūs sportui bei panašiai veiklai.
'''Karate''' - toksai menas, kaipgi [[Beržinė košė|beržine koše]] pamaitinti [[Pacukas|pacukus]] ir visokius tenai [[Marginalas|marginalus]]. Sakoma, jei mokaisi šio meno esi karatistas, nors karatistais vadinami visi nemaloniai santykiaujantys su tam tikra [[Liumpenproletariatas|žmonija]]. Šie menininkai būna [[:Kategorija:Asmenybės|įvairaus gimio]], tačiau dažniausiai [[Pacukas|pacukų]] priešingybė, labai rajūs sportui bei panašiai veiklai.


27 eilutė: 27 eilutė:


== Karate istorija ==
== Karate istorija ==
Karate atsirado Okinawa saloje, kuri nuo kitų [[Japonija|Japonijos]] salų yra nutolusi labai smarkiai į [[Pietūs|Pietus]] - kažkur arčiau [[Taivanas|Taivano]], negu [[Japonija|Japonijos]]. Taigi, dėl geografinio nutolimo daugelis muštynių būdų ten vystėsi visai kitaip, nei pagrindinėse Japonijos teritorijose. Juoba, kad ir istorija kitokia buvo - pvz., senovės laikais Okinawa nemažą laiko tarpą buvo užgrobta [[Kinija|Kinijos]].
Karate atsirado Okinawa saloje, kuri nuo kitų [[Japonija|Japonijos]] salų yra nutolusi labai smarkiai į [[Pietūs|Pietus]] - kažkur arčiau [[Taivanas|Taivano]], negu [[Japonija|Japonijos]]. Taigi, dėl geografinio nutolimo daugelis muštynių būdų ten vystėsi visai kitaip, nei pagrindinėse Japonijos teritorijose. Juoba, kad ir istorija kitokia buvo - pvz., senovės laikais Okinawa nemažą laiko tarpą buvo užgrobta [[Kinija|Kinijos]]. Iš to ir senasis karate pavadinimas - "Kiniška ranka" (唐手).
 
Pagal vieną iš spėjimų, karate atkeliavo, kai [[XIVa.]] pabaigoje vyko migracija iš Kinijos ir keliasdešimt gana nemažų Kinijos klanų persikėlė gyventi į Okinawą. Panašu, kad kaip tik apie tuos laikus jie ir atsinešė nemažą rinkinį muštynių praktikos, kurį ilgainiui vystė. Iš tos pat Fujian provincijos žinomas [[Kung fu]] Baltosios gervės stilius yra neabejotinai labai artimas karate, o bene didžiausias skirtumas - tai platus įvairių kariškų ginklų (įskaitant ilgas ietis) naudojimas.
 
Kiniečių atneštos kovos praktikos aiškiai maišėsi su vietinėmis japoniškomis, o vėliau buvo ir perdirbamos, ir kartais supaprastinamos, ir papildomos kitais būdais, kol ilgainiui susidarė rinkinys stilių, kuriems būdinga, kad arba nenaudojami ginklai, arba jei naudojami - tai paprastai ne kariški, o labai specifiški. Savo pobūdžiu karate labai ryškiai skiriasi nuo pagrindinės Japonijos savigynos stilių, kurie beveik visi yra smarkiai susiję su [[Jujitsu]].
 
Šiuolaikinio karate tėvu neretai įvardinamas Gichin Funakoshi, kuris Okinavoje apibendrino Shorei-ryu ir Shorin-ryu stilius, įsteigė nuosavą karate mokyklą, o vėliau persikėlė į pagrindinę Japoniją. Būtent jis [[Tarpukaris|Tarpukaryje]] išpopuliarino karate, įsteigęs pirmą dojo Tokijuje - Japonijos sostinėje. Gichin Funakoshi stilius vadinosi Shotokan, ir dabar jis yra matomai populiariausias karate stilius pasaulyje.  


Pagal vieną iš spėjimų, karate atkeliavo, kai [[XIVa.]] pabaigoje vyko migracija iš Kinijos ir keliasdešimt gana nemažų Kinijos klanų persikėlė gyventi į Okinawą. Panašu, kad kaip tik apie tuos laikus jie ir atsinešė nemažą rinkinį muštynių praktikos, kurį ilgainiui vystė. Iš tos pat Fujian provincijos žinomas [[Kung fu]] Baltosios gervės stilius yra neabejotinai labai artimas karate.
Būtent Funakoshi [[1936]] metais įvedė ir naują karate pavadinimą - "Tuščia ranka" (空手), taip pabrėždamas, kad stilius seniai atsiskyrė nuo kiniškų šaknų ir yra visiškai japoniškas. Iki tol karate vadinosi "Kiniška ranka" (唐手). Toksai pervadinimas anuo metu buvo labai svarbus politiškai, nes Japonijos valdžioje ir kariuomenėje Kinija buvo vertinama, kaip šalis, iš kurios nieko gero negali būti.


Kiniečių atneštos kovos praktikos aiškiai maišėsi su japoniškomis, o vėliau buvo ir perdirbamos, ir kartais supaprastinamos, ir papildomos kitais būdais, kol ilgainiui susidarė rinkinys stilių, kuriems būdinga, kad arba nenaudojami ginklai, arba jei naudojami - tai paprastai ne kariški, o labai specifiški. Savo pobūdžiu karate labai ryškiai skiriasi nuo pagrindinės Japonijos savigynos stilių, kurie visi susiję su [[Jujitsu]].
Nuo Funakoshi laikų atsirado ir karate skirstymas į dvi stilių grupes:
* Okinavos karate, kur būdingi kieti išoriniai metodai, gynyboje apvalūs, puolime tiesūs
* Japonijos karate, kur dauguma judesių yra tiesūs, tačiau naudojama didesnė dalis vidinių, minkštų metodų




37 eilutė: 45 eilutė:
Gana ilgą laiką, maždaug iki [[XXa.]] pradžios pačioje Japonijoje karate dažniausiai buvo vertinama labai neigiamai, kaip stilius, kuris labai pavojingas ir efektyvus, tačiau amoralus, nes atseit jį esą praktikuoja banditai. Banditiškas karate būdavo priešpastatomas moraliam [[Jujutsu]], kur [[samurajai]] laikosi visokių savo etikos kodeksų ir todėl yra aukščiau. Nors šie vertinimai nebūtinai buvo paremti realybe, bet tiesiog jie buvo ganėtinai nusistovėję ir labai smarkiai skyrėsi nuo dabartinių.
Gana ilgą laiką, maždaug iki [[XXa.]] pradžios pačioje Japonijoje karate dažniausiai buvo vertinama labai neigiamai, kaip stilius, kuris labai pavojingas ir efektyvus, tačiau amoralus, nes atseit jį esą praktikuoja banditai. Banditiškas karate būdavo priešpastatomas moraliam [[Jujutsu]], kur [[samurajai]] laikosi visokių savo etikos kodeksų ir todėl yra aukščiau. Nors šie vertinimai nebūtinai buvo paremti realybe, bet tiesiog jie buvo ganėtinai nusistovėję ir labai smarkiai skyrėsi nuo dabartinių.


Labai ryškiai tą buvusį japonų požiūrį demonstravo [[legendarinis]] japonų režisierius [[Akira Kurosawa]] filme apie vieną iš [[Dziudo]] pradininkų Saigo Shiro, filme "Sanshiro Sugata", kur pasakoja apie tai, kaip [[XIXa.]] pabaigoje nuo [[Jujitsu]] atsiskyrė [[Judo]]. Tame filme dziudoistai buvo tie kovotojai, kurie bandė išsaugoti ir dar labiau išgryninti [[samurajai|samurajų]] garbės kodeksą po to, kai patys samurajai buvo uždrausti, o dalis iš jų netgi nuėjo į visokius klystkelius. Filmas tapo labai populiarus, tad vėliau buvo išleista ir antra dalis - "Sanshiro Sugata Part II", kur buvo nemažai nagrinėjimo apie santykius tarpu Dziudo, vakarietiško [[boksas|bokso]] ir karate.
Labai ryškiai tą buvusį japonų požiūrį demonstravo [[legendarinis]] japonų režisierius [[Akira Kurosawa]] filme apie vieną iš [[Dziudo]] pradininkų Saigo Shiro, filme "Sanshiro Sugata" ([[1943]]), kur pasakoja apie tai, kaip [[XIXa.]] pabaigoje nuo [[Jujitsu]] atsiskyrė [[Judo]]. Tame filme dziudoistai buvo tie kovotojai, kurie bandė išsaugoti ir dar labiau išgryninti [[samurajai|samurajų]] garbės kodeksą po to, kai patys samurajai buvo uždrausti, o dalis iš jų netgi nuėjo į visokius klystkelius. Filmas tapo labai populiarus, tad vėliau buvo išleista ir antra dalis - "Sanshiro Sugata Part II" ([[1945]]), kur buvo nemažai nagrinėjimo apie santykius tarpu [[Dziudo]], vakarietiško [[boksas|bokso]] ir karate.


Filme, kai dziudo meistras Sanshiro Sugata pagarsėja kaip žymiausias savigynos mokytojas, pas jį ateina porelė pajėgiausių Japonijos karatistų, kurie nutaria pasibandyti, ar tikrai kažko vertas tas dziudo. Karatistai filme elgiasi kaip gyvuliai, yra kažkokie alkoholikai ir narkomanai. Pradžioje anie bando užmušti dziudo meistrą, bet vienas iš jų pats žūva, o kitas, pamatęs, kad dziudo meistras yra kietesnis, pirma nutaria visvien laimėti, nesvarbu kas, o paskui, visgi pralaimėjęs, tampa jo mokiniu.
Filme, kai dziudo meistras Sanshiro Sugata pagarsėja kaip žymiausias savigynos mokytojas, pas jį ateina porelė pajėgiausių Japonijos karatistų, kurie nutaria pasibandyti, ar tikrai kažko vertas tas dziudo. Karatistai filme elgiasi kaip gyvuliai, yra kažkokie alkoholikai ir narkomanai. Pradžioje anie bando užmušti dziudo meistrą, bet vienas iš jų pats žūva, o kitas, pamatęs, kad dziudo meistras yra kietesnis, pirma nutaria visvien laimėti, nesvarbu kas, o paskui, visgi pralaimėjęs, tampa jo mokiniu.


Šis Akira Kurosawa filmas metaforiškai nupasakoja Judo atsiradimo esmę: stilius galutinai susiformuoja tik po to, kai susiduria su karate ir taip visai atitrūksta nuo senojo Jujutsu, tampa ir taikesnis, ir kartu pajėgus tvarkytis su visiškai kitais iššūkiais. Tuo pačiu per susidūrimą su samurajų kultūra, išsigrynina ir karate. Karate čia išmoksta samurajų etikos - garbės, ištikimybės ir pagarbos, irgi išaudamas į aukštesnį, tikrą stilių, kuriame ne tik muštynės, bet ir moralinis tobulėjimo kelias.
Šis Akira Kurosawa filmas metaforiškai nupasakoja Judo atsiradimo esmę: stilius galutinai susiformuoja tik po to, kai susiduria su karate ir taip visai atitrūksta nuo senojo Jujutsu, tampa ir taikesnis, ir kartu pajėgus tvarkytis su visiškai kitais iššūkiais. Tuo pačiu per susidūrimą su samurajų kultūra, išsigrynina ir karate. Karate čia išmoksta samurajų etikos - garbės, ištikimybės ir pagarbos, irgi išaugdamas į aukštesnį, tikrą stilių, kuriame ne tik muštynės, bet ir moralinis tobulėjimo kelias.


Japonijoje tasai požiūris į karate išties maždaug taip ir ėmė keistis - tarp [[XIXa.]] pabaigos ir [[XXa.]] vidurio, kai karate dojo įsitvirtino labai vienareikšmiai moralinių normų rinkiniai. Kai vyko [[II Pasaulinis karas]], nemažai [[Japonija|Japonijos]] karininkų ėmė mokytis karate savigynai, kaip stiliaus, kuris naujiems laikams tinka labiau, nei [[Jujutsu]]. Besimokydami, karininkai vėlgi perkėlinėjo savo karišką moralinį kodeksą į karate. Matomai apie tą laiką ir susiformavo tasai Karate Do supratimas, kuris tapo įprastu šiems laikams.
Japonijoje tasai požiūris į karate išties maždaug taip ir ėmė keistis - tarp [[XIXa.]] pabaigos ir [[XXa.]] vidurio, kai karate dojo įsitvirtino labai vienareikšmiai moralinių normų rinkiniai. Kai vyko [[II Pasaulinis karas]], nemažai [[Japonija|Japonijos]] karininkų ėmė mokytis karate savigynai, kaip stiliaus, kuris naujiems laikams tinka labiau, nei [[Jujutsu]]. Besimokydami, karininkai vėlgi perkėlinėjo savo karišką moralinį kodeksą į karate. Matomai apie tą laiką ir susiformavo tasai Karate Do supratimas, kuris tapo įprastu šiems laikams.


== Karate stiliai ==
== Karate stiliai ==
52 eilutė: 59 eilutė:


Čia kai kurių karate stilių esminiai bruožai:
Čia kai kurių karate stilių esminiai bruožai:
* Shotokan - bene labiausiai akcentuoja fizinį pasiruošimą - jėgą ir lankstumą, turi daug gilių žemų judesių, kurie sunkiai įmanomi be ilgai trunkančių treniruočių. 15 pagrindinių katų.
* Shotokan - paties Gichin Funakoshi sukurtas stilius, nuo kurio viskas ir prasidėjo. Bene labiausiai akcentuoja fizinį pasiruošimą - jėgą ir lankstumą, turi daug gilių žemų judesių, kurie sunkiai įmanomi be ilgai trunkančių treniruočių. 15 pagrindinių katų.
* Shito-ryu - daug statesnės pozos ir akcentas į maksimalų greitį, o ne į jėgą. Nagrinėjama ypatingai daug katų, įskaitant ir sunkiai pritaikomas istorines. Apie 50 pagrindinių katų ir dar apie 50 retesnių.
* Shito-ryu - stilių sukūrė Kenwa Mabuni, kuris bandė atkurti patį pilniausią, istorinį Okinawos karate. Čia daugiau naudojamos statesnės pozos ir akcentas į maksimalų greitį, o ne į jėgą. Nagrinėjama ypatingai daug katų, įskaitant ir sunkiai pritaikomas istorines. Apie 50 pagrindinių katų ir dar apie 50 retesnių.
* Wado-ryu - irgi statesnės ir natūralesnės pozos, o bendrai akcentas didžiule dalimi eina į kūno judesius, kurie padėtų tiesiog pasitraukti iš priešo atakų. 15 pagrindinių katų.
* Wado-ryu - stilius sukurtas Hienori Otsuka, kuris pradžioje mokėsi pas Gichin Funakochi, bet paskui apjungė karate su daugeliu [[jujutsu]] technikų. Čia irgi statesnės ir natūralesnės pozos, o bendrai akcentas didžiule dalimi eina į kūno judesius, kurie padėtų tiesiog pasitraukti iš priešo atakų. 15 pagrindinių katų.
* Goju-ryu - gana specifiškai koncentruojasi į vieną Sanchin katą ir Sanchin pozą, o tuo pačiu ir į technikas, kurios skirtos labai artimai kovai, nes jei atstumas didelis - tai ir kovot nereikia. Praktikoje mokomasi 12 katų.
* Goju-ryu - vienas iš klasikinių Okinawa stilių, atsiradęs po to, kai jo kūrėjas Kanryo Higaonna atnaujino įprastas karate praktikas iš Kinijos parsivežtomis Baltosios gervės žiniomis. Gana specifiškai koncentruojasi į vieną Sanchin katą ir Sanchin pozą, o tuo pačiu ir į technikas, kurios skirtos labai artimai kovai, nes jei atstumas didelis - tai ir kovot nereikia. Praktikoje mokomasi 12 katų.
* Kyokushin - didele dalimi artimas Shotokan stiliui, bet nagrinėja daugiau katų (33), o kartu skaito, kad esminis įvertinimas atsiranda tik per kumite, t.y., kovoje, maksimaliai priartintoje prie realios (esminis sparingo ribojimas - neleidžiami smūgiai į veidą).
* Kyokushin - stilių sukūrė Masutatsu Oyama, kuris į karate atnešė ir nemažai korėjietiškų technikų. Kyokushin didele dalimi artimas Shotokan stiliui, bet nagrinėja daugiau katų (33), o kartu skaito, kad esminis įvertinimas atsiranda tik per kumite, t.y., kovoje, maksimaliai priartintoje prie realios (smūgiai daromi pilna jėga, o esminis sparingo ribojimas - neleidžiami smūgiai į veidą).
 
Be šitų, yra ir nemažai kitų visokių stilių, bet tie gal jau mažiau kam žinomi, tai ir nereikia gilintis.


== Dar žr. ==
* [[Taekwondo]] - korėjietiška karate atplaiša, ilgainiui susiformavusi į atskirą, nepriklausomą stilių




[[Kategorija:Asmenybės]]
[[Kategorija:Asmenybės]]
[[Kategorija:Grupuotės]]
[[Kategorija:Grupuotės]]
2 160

pakeitimų