456
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
| 5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
Krizės pradžia buvo susijusi su labai greitu ir sėkmingu [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] ir iš dalies [[Hong Kongas|Hong Kongo]] kompanijų iškilimu, kuris prasidėjo dar apie [[1980]], kur tokios firmos, kaip, pvz., [[GoldStar]] ir daugelis mažesnių ėmė užvertinėti pasaulį visai neblogos kokybės, tačiau kardinaliai pigesne audio aparatūra. Pirmiausiai smūgį patyrė įvairūs japonų [[būmboksai|būmboksų]] gamintojai, tačiau greitai konkurencija persimetė ir į [[televizoriai|televizorių]] gamybą, o dar paskui - ir į [[HiFi]] sistemas. Taigi, apie [[1990]] įvairiems japonų gamintojams ėmė darytis visai riesta - jie tiesiog neįstengdavo gaminti aparatūros už tą pačią kainą. | Krizės pradžia buvo susijusi su labai greitu ir sėkmingu [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] ir iš dalies [[Hong Kongas|Hong Kongo]] kompanijų iškilimu, kuris prasidėjo dar apie [[1980]], kur tokios firmos, kaip, pvz., [[GoldStar]] ir daugelis mažesnių ėmė užvertinėti pasaulį visai neblogos kokybės, tačiau kardinaliai pigesne audio aparatūra. Pirmiausiai smūgį patyrė įvairūs japonų [[būmboksai|būmboksų]] gamintojai, tačiau greitai konkurencija persimetė ir į [[televizoriai|televizorių]] gamybą, o dar paskui - ir į [[HiFi]] sistemas. Taigi, apie [[1990]] įvairiems japonų gamintojams ėmė darytis visai riesta - jie tiesiog neįstengdavo gaminti aparatūros už tą pačią kainą. | ||
Situacija dar labiau pablogėjo per kelerius kitus metus, kai į rinką plūstelėjo daugybė itin pigių [[Kinija|Kinijoje]] gamintų prekių, platintų įvairiausiais pavadinimais. Šios prekės nebuvo kokybiškos, tačiau buvo ypatingai pigios, todėl staigiai sudarė konkurenciją pigiems korėjiečių gamintojams, o šie jau dėl to ėmė itin veržtis į brangesnes rinkas. Taip krizė dar smarkiau pagilėjo ir prasidėjo masiniai audio aparatūrą gaminančių padalinių uždarinėjimai bei audio firmų bankrotai. Prie viso šito dar labai smarkiai prisidėjo ir tokia [[Grande Holdings]] kompanija su sukčiumi [[James Ting]], kuris sudorojo tokias firmas kaip [[AKAI]], [[Sansui]] ir [[Nakamichi]]. Buvo ir | Situacija dar labiau pablogėjo per kelerius kitus metus, kai į rinką plūstelėjo daugybė itin pigių [[Kinija|Kinijoje]] gamintų prekių, platintų įvairiausiais pavadinimais. Šios prekės nebuvo kokybiškos, tačiau buvo ypatingai pigios, todėl staigiai sudarė konkurenciją pigiems korėjiečių gamintojams, o šie jau dėl to ėmė itin veržtis į brangesnes rinkas. Taip krizė dar smarkiau pagilėjo ir prasidėjo masiniai audio aparatūrą gaminančių padalinių uždarinėjimai bei audio firmų bankrotai. Prie viso šito dar labai smarkiai prisidėjo ir tokia [[Grande Holdings]] kompanija su sukčiumi [[James Ting]], kuris sudorojo tokias firmas kaip [[AKAI]], [[Sansui]] ir [[Nakamichi]]. Buvo ir atvejų, kur gamintojai užsilenkė dėl visai kitokių, nors visvien su audio krize susijusių priežasčių, kaip pvz., [[Nikko]]. | ||
O dar paskui, jau apie [[1995]] metus visur ėmė plisti [[mp3]] formatas, o kadangi kompiuteriai tuo metu buvo jau kiekvienuose namuose, tai pasirinkimas pas daugelį vartotojų būdavo paprastas: arba kompas, arba [[HiFi]] audio, nes kaina sumoje būdavo maždaug panaši. Ir vartotojai rinkdavosi kompus. Taip užsilenkė ir HiFi audio rinka, ir išsyk keli audio formatai: pirmiausiai - [[vinilai]] ir [[audio kasetės]], o gana greitai ir [[CD]]. Taigi, vietoje atsigavimo gavosi krizės tęsinys, kur jau skaudžiai kentėti ėmė net ir [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] firmos. | O dar paskui, jau apie [[1995]] metus visur ėmė plisti [[mp3]] formatas, o kadangi kompiuteriai tuo metu buvo jau kiekvienuose namuose, tai pasirinkimas pas daugelį vartotojų būdavo paprastas: arba kompas, arba [[HiFi]] audio, nes kaina sumoje būdavo maždaug panaši. Ir vartotojai rinkdavosi kompus. Taip užsilenkė ir HiFi audio rinka, ir išsyk keli audio formatai: pirmiausiai - [[vinilai]] ir [[audio kasetės]], o gana greitai ir [[CD]]. Taigi, vietoje atsigavimo gavosi krizės tęsinys, kur jau skaudžiai kentėti ėmė net ir [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] firmos. | ||
| 13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
Po truputį krizė ėmė slopti tik apie [[2005]]-[[2010]] metus, kai daugelis audio gamintojų persiorientavo ir ėmė gaminti kas kolonėles kompiuteriams, kas audio centrus, galinčius groti [[MP3]], o kas - ir [[Bluetooth]] sistemas. Po truputį šiuo metu rinka linkusi atsigauti, padeda tam ir [[audiofilai]], ir daugelis kitų, kas atranda tiesiog neįtikėtinai geresnes senos aparatūros savybes, tačiau iki realaus atsigavimo dar labai toli. | Po truputį krizė ėmė slopti tik apie [[2005]]-[[2010]] metus, kai daugelis audio gamintojų persiorientavo ir ėmė gaminti kas kolonėles kompiuteriams, kas audio centrus, galinčius groti [[MP3]], o kas - ir [[Bluetooth]] sistemas. Po truputį šiuo metu rinka linkusi atsigauti, padeda tam ir [[audiofilai]], ir daugelis kitų, kas atranda tiesiog neįtikėtinai geresnes senos aparatūros savybes, tačiau iki realaus atsigavimo dar labai toli. | ||
Krizės pasekmė - iš audio sistemų rinkos išnyko tokie garsūs [[prekių ženklai]], kadaise buvę visur įprastais, kaip [[National]], [[Technics]], [[AKAI]], [[Fisher]], [[AIWA]], [[Crown]], [[Sanyo]], [[Toshiba]], [[Telefunken]], [[Grundig]], [[Sansui]], [[Nakamichi]]. Nors šie ženklai vis dar daugeliui pažįstami, tų kompanijų arba nėra, arba jos uždarytos, arba nupirktos kitų kompanijų, arba tiesiog nustojo gaminti audio aparatūrą, arba firmos užsidarė, o jų ženklai buvo parduoti niekuo niekaip nesusijusioms firmoms ir t.t.. | Krizės pasekmė - iš audio sistemų rinkos išnyko tokie garsūs [[prekių ženklai]], kadaise buvę visur įprastais, kaip [[National]], [[Technics]], [[AKAI]], [[Fisher]], [[AIWA]], [[Crown]], [[Sanyo]], [[Toshiba]], [[Telefunken]], [[Grundig]], [[Sansui]], [[Nakamichi]], [[Nikko]]. Nors šie ženklai vis dar daugeliui pažįstami, tų kompanijų arba nėra, arba jos uždarytos, arba nupirktos kitų kompanijų, arba tiesiog nustojo gaminti audio aparatūrą, arba firmos užsidarė, o jų ženklai buvo parduoti niekuo niekaip nesusijusioms firmoms ir t.t.. | ||
pakeitimai