620
pakeitimų
Tuk tuk Indija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
nėra keitimo aprašymo
S Žyma: visualeditor |
|||
| 9 eilutė: | 9 eilutė: | ||
''Pabandžiau išlipti - nepavyko. Pabandžiau šaukti - atrodė, kad niekas negirdi, nors buvau tikras, kad aplinkui daug žmonių. Teko lįst į urvą, tikintis, kad kažkoks išsigelbėjimas bus ten. Tačiau jau po minutėlės ropojimo paaiškėjo, kad tai ne tik ne išsigelbėjimas, o tiesiog puikiai ištobulinta turistų gaudymo mašina: urvas suvingiavo aukštyn-žemyn, pajutau, kad jis slidus, lyg muilas ir tiesiog nučiuožiau žemyn galva į kažkokį siaurą narvą, esantį menkai apšviestame kambariuke. Narvas buvo toks siauras, kad priminė greičiau [[tramdomieji marškiniai|tramdomuosius marškinius]] - įstrigau taip, kad negalėjau nei pasijudinti. Supratau, kad manęs jau laukė - keletas barzdotų žynių visą narvą nuleido virvėmis žemyn, o paskui apieškojo mano kišenes. Ištraukė piniginę, fotoaparatą, nuo rankos nuėmė laikrodį. Judesiai buvo tikslūs, aiškiai jie tai buvo darę jau šimtus kartų. Bandžiau su jais susišnekėti, tačiau atrodo, kad jie net negalvojo klausytis. Surišo man kojas, rankas ir nutempė į kitą, jau visai tamsų kambarėlį. Ten išgulėjau kelias valandas, o tada barzdočiai atėjo vėl.'' | ''Pabandžiau išlipti - nepavyko. Pabandžiau šaukti - atrodė, kad niekas negirdi, nors buvau tikras, kad aplinkui daug žmonių. Teko lįst į urvą, tikintis, kad kažkoks išsigelbėjimas bus ten. Tačiau jau po minutėlės ropojimo paaiškėjo, kad tai ne tik ne išsigelbėjimas, o tiesiog puikiai ištobulinta turistų gaudymo mašina: urvas suvingiavo aukštyn-žemyn, pajutau, kad jis slidus, lyg muilas ir tiesiog nučiuožiau žemyn galva į kažkokį siaurą narvą, esantį menkai apšviestame kambariuke. Narvas buvo toks siauras, kad priminė greičiau [[tramdomieji marškiniai|tramdomuosius marškinius]] - įstrigau taip, kad negalėjau nei pasijudinti. Supratau, kad manęs jau laukė - keletas barzdotų žynių visą narvą nuleido virvėmis žemyn, o paskui apieškojo mano kišenes. Ištraukė piniginę, fotoaparatą, nuo rankos nuėmė laikrodį. Judesiai buvo tikslūs, aiškiai jie tai buvo darę jau šimtus kartų. Bandžiau su jais susišnekėti, tačiau atrodo, kad jie net negalvojo klausytis. Surišo man kojas, rankas ir nutempė į kitą, jau visai tamsų kambarėlį. Ten išgulėjau kelias valandas, o tada barzdočiai atėjo vėl.'' | ||
''Nutempė mane prie stalą primenančio altoriaus, virš kurio stūksojo ta jų deivė. Kažkodėl kilo pojūtis, kad esu kine. Barzdočiai mane užkėlė ant savo stalo, vienas iš jų, ėmė burbuliuoti kažkokias maldas ir išsitraukė keistai banguotus ašmenis turintį peilį. Kiti tvirtai mane suėmė už rankų ir kojų. Maldas burbuliuojantis ėmė mojuoti man peiliu prieš veidą. Čia ir supratau, kad tuoj bus galas. Nežinau, kas man toptelėjo galvon, bet staiga dantimis griebiau už peilį laikančios rankos, įsikandau, kiek galėdamas tvirčiau. Šventikas užstaugė, pabandė ranką ištraukti, tačiau dantis sukandau taip, kad pajutau, kaip mano dantys įsikerta į barzdočiaus kaulą. Kandau iš visų jėgų, net užsimerkiau. Iš jo rankos pliūptelėjo kraujas, jis išmetė peilį - šis, žvangėdamas, atšoko nuo grindų ir nulėkė kažkur į kampą. Staiga pajutau, kad kiti barzdočiai mane paleido, o mane papjaut bandęs - kažkodėl nustojo priešintis ir atsipalaidavo. Atsimerkęs, pamačiau, kad keturi barzdočiai stovi šalia, mane pjauti bandžiusį laikydami pakeltą virš žemės. Dar pora barzdočių priėjo man iš nugaros, pasodino, nukėlė nuo altoriaus, tuo tarpu į mano vietą paguldydami tą, kuris tik ką mane norėjo paauktoti. Iš kažkur vėl atsirado peilis ir šventikai, garsiai burbuliuodami maldas, savo pačių kolegai nupjovė galvą.'' | ''Nutempė mane prie stalą primenančio altoriaus, virš kurio stūksojo ta jų deivė. Kažkodėl kilo pojūtis, kad esu kine. Barzdočiai mane užkėlė ant savo stalo, vienas iš jų, ėmė burbuliuoti kažkokias maldas ir išsitraukė keistai banguotus ašmenis turintį peilį. Kiti tvirtai mane suėmė už rankų ir kojų. Maldas burbuliuojantis ėmė mojuoti man peiliu prieš veidą. Čia ir supratau, kad tuoj bus galas. Nežinau, kas man toptelėjo galvon, bet staiga dantimis griebiau už peilį laikančios rankos, įsikandau, kiek galėdamas tvirčiau. Šventikas užstaugė, pabandė ranką ištraukti, tačiau dantis sukandau taip, kad pajutau, kaip mano [[dantys]] įsikerta į barzdočiaus kaulą. Kandau iš visų jėgų, net užsimerkiau. Iš jo rankos pliūptelėjo kraujas, jis išmetė peilį - šis, žvangėdamas, atšoko nuo grindų ir nulėkė kažkur į kampą. Staiga pajutau, kad kiti barzdočiai mane paleido, o mane papjaut bandęs - kažkodėl nustojo priešintis ir atsipalaidavo. Atsimerkęs, pamačiau, kad keturi barzdočiai stovi šalia, mane pjauti bandžiusį laikydami pakeltą virš žemės. Dar pora barzdočių priėjo man iš nugaros, pasodino, nukėlė nuo altoriaus, tuo tarpu į mano vietą paguldydami tą, kuris tik ką mane norėjo paauktoti. Iš kažkur vėl atsirado peilis ir šventikai, garsiai burbuliuodami maldas, savo pačių kolegai nupjovė galvą.'' | ||
''Truputį vėliau, pagarbiai ištepę mano veidą krauju, atrišo man rankas ir kojas, pagarbiai lankstydamiesi, nuvedė laiptais viršun - į visai neblogai įrengtus kambarius, davė vandens nusiprausti, pamaitino, o vienas iš jų, pasirodo, visai neblogai kalbantis angliškai, paaiškino, kad į mane įsikūnijo deivė Kali, kuri pasirinko sau kitą auką. Vargu, ar reikia aiškinti, kad tą pačią dieną nešiau kudašių iš tos prakeiktos vietos. Gatvėse nebuvo nei vieno policininko, tačiau kažkokį suradau už kelių kilometrų buvusioje geležinkelio stotyje. Pabandžiau jam paaiškinti, kas atsitiko, o šis, nesupratęs, išklausė ir ėmė man lankstytis, laužyta anglų kalba sakydamas, kad aš esu pagarbintas ir turiu labai džiaugtis. Tai, kad nužudytas žmogus, jam pasirodė visiškai neįdomu.'' | ''Truputį vėliau, pagarbiai ištepę mano veidą krauju, atrišo man rankas ir kojas, pagarbiai lankstydamiesi, nuvedė laiptais viršun - į visai neblogai įrengtus kambarius, davė vandens nusiprausti, pamaitino, o vienas iš jų, pasirodo, visai neblogai kalbantis angliškai, paaiškino, kad į mane įsikūnijo deivė Kali, kuri pasirinko sau kitą auką. Vargu, ar reikia aiškinti, kad tą pačią dieną nešiau kudašių iš tos prakeiktos vietos. Gatvėse nebuvo nei vieno policininko, tačiau kažkokį suradau už kelių kilometrų buvusioje geležinkelio stotyje. Pabandžiau jam paaiškinti, kas atsitiko, o šis, nesupratęs, išklausė ir ėmė man lankstytis, laužyta anglų kalba sakydamas, kad aš esu pagarbintas ir turiu labai džiaugtis. Tai, kad nužudytas žmogus, jam pasirodė visiškai neįdomu.'' | ||