Cobol: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 825 pridėti baitai ,  4 sausio
nėra keitimo aprašymo
13 eilutė: 13 eilutė:
Istoriškai COBOL irgi yra reikšminga kalba, nes būtent joje pirmiausiai atsirado į [[Algol]], o paskui ir į kitas kalbas perėję paprasti loginiai sakiniai, kaip kad visokie ten su IF. Dabar daugeliui keistas dalykas, ale priskyrimo operacijos Cobol kalboje yra ne iš dešinės į kairę (lenkiška notacija), o atvirkščiai - iš kairės į dešinę, kaip įprastoje žmonių kalboje. Pavyzdžiui, tipiškas "Y=Y+X", parašius jį COBOL, būtų toks:
Istoriškai COBOL irgi yra reikšminga kalba, nes būtent joje pirmiausiai atsirado į [[Algol]], o paskui ir į kitas kalbas perėję paprasti loginiai sakiniai, kaip kad visokie ten su IF. Dabar daugeliui keistas dalykas, ale priskyrimo operacijos Cobol kalboje yra ne iš dešinės į kairę (lenkiška notacija), o atvirkščiai - iš kairės į dešinę, kaip įprastoje žmonių kalboje. Pavyzdžiui, tipiškas "Y=Y+X", parašius jį COBOL, būtų toks:
: '''ADD''' X '''TO''' Y
: '''ADD''' X '''TO''' Y
Matyt šita mokyklinėje matematikoje naudojama, tačiau šiuolaikiniame programavime visiškai neįprasta veiksmų užrašymo tvarka - tai ir yra didžiausias COBOL skirtumaas nuo kitų programavimo kalbų.


Daugelis mitų apie COBOL, kaip kad pasakojimai apie tai, esą tenai nėra lokalių kintamųjų ar kad tekstą reikia formatuoti, tarpų visokių prirašant - visa tai yra mitologija, atėjusi dar iš laikų, gerokai ankstesnių, negu [[1968]] metų COBOL standartas. Trumpai tariant, nepasiduokit durninimui.
Daugelis mitų apie COBOL, kaip kad pasakojimai apie tai, esą tenai nėra lokalių kintamųjų ar kad tekstą reikia formatuoti, tarpų visokių prirašant - visa tai yra mitologija, atėjusi dar iš laikų, gerokai ankstesnių, negu [[1968]] metų COBOL standartas. Trumpai tariant, nepasiduokit durninimui.
Nors ir kokia bebūtų skirtinga nuo įprastų programavimo kalbų, COBOL savo juntamai primena [[Algol]], [[Pascal]] ir [[Ada]] kalbas - ypač tam tikru bendru programos sustruktūravimu. Kintamuosius reikia deklaruoti anksčiau, nei jų naudojimas, kintamieji turi būti inicializuojami, pati programa būna skirstoma į kelias dalis (''DIVISION''), kurios eina konkrečia tvarka - bendras programos struktūros ir jos naudojimo (ar tai savarankiška programa, ar bibliotekinė funkcija ir pan.) aprašymas (''IDENTIFICATION DIVISION''), tada programos aplinka, kaip ji naudojama ir kokie reikalavimai jos veikimui (''ENVIRONMENT DIVISION''), tada jau duomenų aprašymas, kur sudedami visi reikalingi kintamieji, konstantos ir pan. (''DATA DIVISION''), o jau visai gale - pačius procedūrinius programos vykdymo veiksmus (''PROCEDURE DIVISION'').
Toksai nuoseklus išskirstymas reiškia, kad programa gauna truputį gargariškumo, tačiau paskui gali būti labai lengvai kompiliuojama ar dideliu greičiu interpretuojama, išvengiant ir daugelio visokių klaidų, žinant veikimo reikalavimus, ir kartu gaunant labai didelį transliatoriaus veikimo greitį.
Jei su rimtesnėmis programavimo kalbomis neteko susidurti, o visa jūsų patirtis tėra koks nors [[Basic]], [[JavaScript]] ar [[PHP]], tai šitie COBOL reikalavimai gali pasirodyti keistoki, gargariški ir pertekliniai. Bet jei pasigilinsit į tai, kaip veikia kompiliatoriai ir interpretatoriai, atminties alokacija, dinaminis linkinimas ir panašiai - tai visos tos menamai perteklinės COBOL priemonės ims atrodyti labai logiškai ir protingai.




1 419

pakeitimų