1 419
pakeitimų
X-Window: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| 5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
Tokie vartotojams skirti per X-Window dirbantys programų paketai būna gana įvairūs, bene populiariausi ir žinomiausi iš jų - tai tokie [[desktopai]], kaip kad [[XFCE]], [[KDE]] ir [[Gnome]], nors labiausiai užkietėję [[frykai]] kartais naudoja ir egzotiškesnius daiktus, pvz., [[CDE]], [[TWM]], [[Blackbox]], [[GNUstep]] ar kitus desktopus ar paskirus [[langų menedžeriai|langų menedžerius]]. | Tokie vartotojams skirti per X-Window dirbantys programų paketai būna gana įvairūs, bene populiariausi ir žinomiausi iš jų - tai tokie [[desktopai]], kaip kad [[XFCE]], [[KDE]] ir [[Gnome]], nors labiausiai užkietėję [[frykai]] kartais naudoja ir egzotiškesnius daiktus, pvz., [[CDE]], [[TWM]], [[Blackbox]], [[GNUstep]] ar kitus desktopus ar paskirus [[langų menedžeriai|langų menedžerius]]. | ||
== X-Window architektūros pagrindai == | |||
Skirtingai nuo įprastų kompiuteriams grafinių sistemų, X-Window veikia visiškai kitaip - kaip tiesiog grafinis tarpsluoksnis tarp visokių programų ir vartotojo. Tai reiškia, kad pati X-Window sistema neduoda nieko - nei langų valdymo, nei failų valdymo, nei dar ko nors, o duoda tik atvaizdavimo sluoksnį. Tasai atvaizdavimo sluoksnis, tiesa, yra pasiekiamas per kompiuterinius tinklus, tad veikia kaip serveris, kuris rodo programas klientams. | Skirtingai nuo įprastų kompiuteriams grafinių sistemų, X-Window veikia visiškai kitaip - kaip tiesiog grafinis tarpsluoksnis tarp visokių programų ir vartotojo. Tai reiškia, kad pati X-Window sistema neduoda nieko - nei langų valdymo, nei failų valdymo, nei dar ko nors, o duoda tik atvaizdavimo sluoksnį. Tasai atvaizdavimo sluoksnis, tiesa, yra pasiekiamas per kompiuterinius tinklus, tad veikia kaip serveris, kuris rodo programas klientams. | ||
| 13 eilutė: | 14 eilutė: | ||
Kadangi X-Window dirba per pilną [[TCP/IP]] steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos [[darbo stotys]] su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas. | Kadangi X-Window dirba per pilną [[TCP/IP]] steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos [[darbo stotys]] su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas. | ||
Programos X-Window sistemą pasiekia ir dirba su ja per gana didelį kiekį tarpsluoksnių, dėl kurių X-Window programavimas kartais atrodo komplikuotas, bet užtat sistema tampa labai perkeliama ir sėkmingai gyvuoja jau keliasdešimt metų: | |||
* X-Window dirba per [[TCP/IP]] protokolus, duodama vaizdą ant lokalaus kompiuterio ekrano | |||
* Kad nereiktų visų protokolų rankomis rašinėti, tam yra [[Xlib]] biblioteka, kuri viską supaprastina, nors yra pakankamai žemo lygio, sunkiai suprantama | |||
* Kad nereiktų tiesiogiai visko programuoti nuo beveik nulio, ant tos Xlib dirba [[Xt]] biblioteka, kuri leidžia paišyti stačiakampius ar dar ką nors, o taip pat suteikti tiems stačiakampiams būsenas, nustatyti, ką su jais padarė [[pelė]] ir panašiai | |||
* Kad nereiktų vargintis su visais tais stačiakampiais, yra [[vidžetai]] - tam tikros bibliotekos, kurios leidžia paišyti meniu, mygtukus, skrolbarus ir kitus dalykus - pvz., [[Athena]], [[Motif]], [[GTK]], [[Qt]], [[OpenLook]], [[FLTK]], [[wxWidgets]] ar dar kas nors, ką jūs susigalvosit | |||
* Ant šitų dalykų jau paleidžiamas būna [[langų menedžeris]], kuris bendrauja su serveriu, stumdydamas langus ir panašiai, pvz., [[TWM]], [[Enlightenment]], [[FVWM]], [[Blackbox]] ar dar kas nors | |||
* Ant viso to dar paleidžiamas koks nors [[desktopas]], kaip pvz., [[XFCE]], [[CDE]], [[KDE]], [[Gnome]], [[LXDE]], [[Mate]], [[Cinnamon]] ar panašiai | |||
== X-Window sistemos istorija == | |||
Nors X-Window visiems asocijuojasi su tikromis klasikinėmis [[UNIX]] sistemomis, pirmos, [[1984]] išleistos versijos buvo skirtos [[VAX]] kompiuteriams, konkrečiau VAXstation 100 (su grafiniais terminalais VS100) su [[OpenVMS]] sistema. Negana to, tos pirmos versijos buvo nespalvotos. Tiktai nuo 9 versijos X Window System buvo perkelta į visai nesusijusios architektūros [[IBM]] gamintus kompiuterius, kuriuose buvo kažkokia [[BSD]] tipo [[UNIX]] sistema. Realiai X Window System išplito tik nuo 10 versijos. O toji galutinė versija, kuri buvo smarkiai perdirbta, kardinaliai našesnė, perkeliama ir universali, pasirodė tiktai [[1987]] metais. Tai toji buvo jau 11 versija, tai todėl ji ir gavo pavadinimą X11. O jau ji kai tapo standartu, tai paskui visos vėlesnės X Window System versijos visvien vadindavosi X11, nesvarbu, kad naujesnės ir smarkiai besiskiriančios. Tai kad paskui gautųsi versijas žymėti, tai atsirado antras versijos numeris, rašomas su R raide (tipo, Release). | Nors X-Window visiems asocijuojasi su tikromis klasikinėmis [[UNIX]] sistemomis, pirmos, [[1984]] išleistos versijos buvo skirtos [[VAX]] kompiuteriams, konkrečiau VAXstation 100 (su grafiniais terminalais VS100) su [[OpenVMS]] sistema. Negana to, tos pirmos versijos buvo nespalvotos. Tiktai nuo 9 versijos X Window System buvo perkelta į visai nesusijusios architektūros [[IBM]] gamintus kompiuterius, kuriuose buvo kažkokia [[BSD]] tipo [[UNIX]] sistema. Realiai X Window System išplito tik nuo 10 versijos. O toji galutinė versija, kuri buvo smarkiai perdirbta, kardinaliai našesnė, perkeliama ir universali, pasirodė tiktai [[1987]] metais. Tai toji buvo jau 11 versija, tai todėl ji ir gavo pavadinimą X11. O jau ji kai tapo standartu, tai paskui visos vėlesnės X Window System versijos visvien vadindavosi X11, nesvarbu, kad naujesnės ir smarkiai besiskiriančios. Tai kad paskui gautųsi versijas žymėti, tai atsirado antras versijos numeris, rašomas su R raide (tipo, Release). | ||
| 37 eilutė: | 48 eilutė: | ||
* xmag - padidinamas stiklas, kuris leidžia pasididinti tam tikras ekrano vietas ir pasižiūrėti smulkius dalykus | * xmag - padidinamas stiklas, kuris leidžia pasididinti tam tikras ekrano vietas ir pasižiūrėti smulkius dalykus | ||
* xkill - labai naudinga programa, paleidus, paverčia kursorių į kaukuolę su sukryžiuotais kaulais ir ant kurio lango paklikinsit, tą langą ir išjungs | * xkill - labai naudinga programa, paleidus, paverčia kursorių į kaukuolę su sukryžiuotais kaulais ir ant kurio lango paklikinsit, tą langą ir išjungs | ||
* xwd - padaro skrynšotą ir išsaugo jį faile, paleidžiama iš komandinės eilutės, pvz., iš [[xterm]] | |||
Aišku, būna ir kitų, bet jau kiek specifiškesnių, truputį mažiau naudojamų programų. O taip pat dar būna viena-kita vis dar atrandama populiari senų laikų programėlė, sukurta vardan smagumo, kaip pvz., xsnow, xroach, xphoon, xpenguins, xearth, xfishtank, xneko, oneko-sakura ir panašių keistenybių, kur kartais dar reikia pasiaiškinti ir visokius papildomus paleidimo parametrus, norint visą nuostabybę išnaudot. Kaip pvz., xearth galima naudoti vietoje desktopo fono ir simuliuoti realų laiką, rodant įvairius miestus ant planetos paviršiaus. Panašiai vietoje desktopo fono galima naudoti ir xfishtank, bet irgi reikia mokėti paleidimo parametrus. | Aišku, būna ir kitų, bet jau kiek specifiškesnių, truputį mažiau naudojamų programų. O taip pat dar būna viena-kita vis dar atrandama populiari senų laikų programėlė, sukurta vardan smagumo, kaip pvz., xsnow, xroach, xphoon, xpenguins, xearth, xfishtank, xneko, oneko-sakura ir panašių keistenybių, kur kartais dar reikia pasiaiškinti ir visokius papildomus paleidimo parametrus, norint visą nuostabybę išnaudot. Kaip pvz., xearth galima naudoti vietoje desktopo fono ir simuliuoti realų laiką, rodant įvairius miestus ant planetos paviršiaus. Panašiai vietoje desktopo fono galima naudoti ir xfishtank, bet irgi reikia mokėti paleidimo parametrus. | ||