1 419
pakeitimų
Monkey Linux: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Monkey Linux''' - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga Linux distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika ir taip toliau. Su grafine aplinka ir visokiais priedais tilpdama į vos 5 flopikus, šita Linux galėjo netgi lygintis su QNX diskeliu. Šitą Linux apie 1996 sukūrė toksai čekas Milan Kerslager, kuris smarkiai perdirbo kokią tai Slackware versiją. Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux...) |
|||
| (nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Monkey Linux''' - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga [[Linux]] distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika | [[Vaizdas:MonkeyLinux.jpg|thumb|right|450px|Čia [[Windows 95]]? Nei velnio, čia Monkey Linux, katras daug bendro turi su [[Wimdozė|Wimdoze]], ir ne tik dizaine!]] | ||
'''Monkey Linux''' - kadaise senovėje egzistavusi labai nebloga [[Linux]] distribucija, kuri buvo labai maža, bet kartu su visa grafika, o ką bendro turėjo su [[beždžionės|beždžionėmis]] - neaišku (nors jos pavadinime yra žodis "beždžionė"). Su grafine aplinka ir visokiais priedais tilpdama į vos 5 [[flopikai|flopikus]], šita Linux galėjo netgi lygintis su [[QNX diskelis|QNX diskeliu]]. Šitą Linux apie [[1996]] sukūrė toksai čekas Milan Kerslager, kuris smarkiai perdirbo kokią tai [[Slackware]] versiją. | |||
Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux galėjo instaliuotis be jokių atskirų particijų, tiesiai į [[DOS]] ar [[Windows]] particiją, turinčią [[FAT]] failų sistemą. Tai reiškė, kad tiesiog susikuri katalogą, į kurį sumeti failus ir praktiškai instaliacija baigta. Paleidimas vykdavo lyg paprastą programą paleidžiant, bet išties tai Linux [[kernelis]] išstumdavo [[DOS]] ir veikdavo kaip pilnavertė [[OS]]. Lyginant su kitais Linux, čia problema buvo tik ta, kad dėl [[FAT]] failų sistemos praktiškai vartotojų teisių atskyrimas nebūdavo palaikomas - žodžiu, pagal saugumą tai buvo panašiau į single user OS. | Bene įdomiausia dalis buvo, kad Monkey Linux galėjo instaliuotis be jokių atskirų particijų, tiesiai į [[DOS]] ar [[Windows]] particiją, turinčią [[FAT]] failų sistemą. Tai reiškė, kad tiesiog susikuri katalogą, į kurį sumeti failus ir praktiškai instaliacija baigta. Paleidimas vykdavo lyg paprastą programą paleidžiant, bet išties tai Linux [[kernelis]] išstumdavo [[DOS]] ir veikdavo kaip pilnavertė [[OS]]. Lyginant su kitais Linux, čia problema buvo tik ta, kad dėl [[FAT]] failų sistemos praktiškai vartotojų teisių atskyrimas nebūdavo palaikomas - žodžiu, pagal saugumą tai buvo panašiau į single user OS. | ||
Šitas Linux būdavo platinamas kaip [[ARJ]] failai - kad galėtų susinstaliuoti ir normalūs [[DOS]] ar [[Windows]] naudotojai, o ne tik visokie frykai, kurie žino, kas per daiktas yra [[Gzip]]. | |||
Monkey Linux veikimui pakakdavo 30 [[megabaitai|megabaitų]] vietos, iš kurios apie 20 užimdavo pati OS su viskuo, o likusius 10 užimdavo [[swap]] failas. Operacinės atminties pakako vos 4 megabaitų, o procesoriaus pakako paprasto [[80386]]. Žodžiu, šitą Linux buvo visai galima naudoti ant kokių nors kompiuterių, gamintų dar apie kokius tai [[1990]] metus ar netgi dar anksčiau. Praktikoje, jei ant kompo galėjo veikti [[Windows 3]], tai galėjo veikti ir Monkey Linux. | Monkey Linux veikimui pakakdavo 30 [[megabaitai|megabaitų]] vietos, iš kurios apie 20 užimdavo pati OS su viskuo, o likusius 10 užimdavo [[swap]] failas. Operacinės atminties pakako vos 4 megabaitų, o procesoriaus pakako paprasto [[80386]]. Žodžiu, šitą Linux buvo visai galima naudoti ant kokių nors kompiuterių, gamintų dar apie kokius tai [[1990]] metus ar netgi dar anksčiau. Praktikoje, jei ant kompo galėjo veikti [[Windows 3]], tai galėjo veikti ir Monkey Linux. | ||