Cunamis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Cunamis (žiūrėti kodą)

00:54, 15 gruodžio 2024 versija

5 712 pridėta baitų , 00:54, 15 gruodžio 2024

nėra keitimo aprašymo

Ratukai

1 000

pakeitimų

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
+[[Vaizdas:Japonija_cunamis_2011.jpg|500px|thumb|right|Cunamio pasekmės [[Japonija|Japonijoje]], kokiais tai [[2011]] metais. Iš to, kaip ant dviejų aukštų namo stogo pasiliko stovėti kažkoksai laivas, gaime nuspėti, kad šioje vietoje vandens sluoksnis buvo juntamai virš to namo stogo - t.y., apie 8 metrus. Vėlgi galime nuspėti, kad jei jau tas namas išliko, tai matomai, jis yra tolokai nuo jūros kranto.]]
 '''Cunamis''' - tokia banga, kylanti nuo [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimo]] kur nors toli kokiame nors [[vandenynas|vandenyne]], dideliame gylyje. Banga pasižymi gebėjimu užlieti milžiniškus sausumos plotus ir sukelti didžiulius sugriovimus, tačiau daugelio nelabai įsivaizduojama. Dažniausiai cunamis įsivaizduojamas, kaip milžiniška banga, kurios aukštis yra dešimtys metrų ar netgi daugiau, tačiau realiai tai viskas būna smarkiai kitaip.
 Cunamiai paparastai pasitaiko kokiose nors vietovėse, kurios yra ne per toliausiai nuo seisminio aktyvumo zonų, pvz., kur nors [[Japonija|Japonijoje]] ar kokiose nors kitose šalyse.
+== Cunamio veikimo mechanizmas ==
 Įdomiosios cunamių savybės slypi tuose [[fizika|fizikos]] ir [[geometrija|geometrijos]] dėsniuose, kurių paprastai mokyklose niekas nesimoko ir visi ignoruoja. Ogi reikalas yra toksai, kad čia veikia [[energijos tvermės dėsnis]], su savo konkretesniu variantu - judesio tvermės dėsniu. Tas reiškia, kad jei vandens kiekis juda kilometrinis, tai tas judesys gali būti mažas, bet jei tą judesį perduosim daug mažesniam vandens kiekiui, tai tas judesys gali pavirsti daug didesniu.
@@ 11 eilutė: / 14 eilutė: @@
 Tai štai taip cunamiai ir atrodo - tiesiog kaip potvynio banga, tik nepaprastai stipri, su nenormaliai dideliu vandens pakilimu, kuris gali siekti išties ir kokius 10 metrų, ir netgi ir daugiau.
-Potvynio nemačiusiems gal viską paaiškintų toksai įsivaizdavimas: primeskit, kad jums į miesto vidurį, tiesiai į kokius nors gyvenamuosius rajonus staiga atsivėrė [[Nemunas|Nemuno]] žiotys, ir netgi ne vienos, o kokios nors 100 Nemuno žiočių. Ir štai taip vat ėmė ir iš kažkur padavė vandens kaip iš tų Nemuno žiočių, ir viskas, ir taip kokią pusę valandos. Nu tai kas tada bus - tai tiesiog visus pastatus ta srovė ir užlies, ir paskui nuplaus, ir niekas neišsigelbės.
+== Tohoku cunamis ir Fukušima 2011 metais ==
+Štai pvz., Japonijoje [[2011]] metais buvęs cunamis Tohoku regione pasiekė net [[40]] metrų bangos aukštį. Štai toksai aukštis yra panašiai kaip kokių maždaug [[12]] aukštų namas, o tokių namų Lietuvoje yra ganėtinai nemažai, tai galite tokį aukštį sau įsivaizduoti.
+Tiesa, [[tikslumo dėlė|tikslumo dėlei]] čia turim pasakyti, kad tokį aukštį Tohoku cunamis pasiekė vadinama dviguba arba besijungianti cunamio banga, kuri kilo iš to, kad vienu metu žemės drebėjimai kilo dviejuose skirtinguose taškuose ir jų sukelti cunamiai susijungė Tohoku regione, taip dvigubai paaukštindami visą cunamio bangą. Įprastos gi cunamio bangos dažnesniais atvejais neviršija kokių 20 metrų. Dėl itin didelės bangos šitas sudvigubintas cunamis prasiveržė apie 10 kilometrų į Japonijos gilumą, per visokius slėnius ir upių vagas, o kai kurie matavimai sako, kad bangų aukštis vietomis galėjo siekti netgi ir daugiau - iki 50 metrų.
+Tai štai šitas cunamis sugebėjo pasiekti ir užpilti [[Fukušima|Fukušimos]] atominę elektrinę, kuri buvo pastatyta, atsižvelgiant į visokias įmanomas cunamių grėsmes, su apsauginėmis sienomis ir taip toliau. Paaiškėjo gi, kad niekas dvigubo cunamio nenumatė. Tai štai tas cunamis ir užliejo elektrinę, dėl ko kilo sprogimas, o elektrinė paskleidė nemenką kiekį radioaktyvios taršos.
+Tai jau paskui mokslininkai tyrė ir nustatė, kad pasirodo, tie dvigubi cunamiai nėra toksai jau baisiai retas dalykas ir visai nėra [[atsitiktinumas]], nes kai vyksta žemės drebėjimas vienoje vietoje, tai dažnai tie patys žemyninių plokščių įtempimai sukelia žemės drebėjimus tuo pat metu ir kitose vietose. Taigi, taip tie dvigubi cunamiai ir atsiranda. Tiesiog tas dvigubas efektas dažniausiai būna ne itin plačiame ruože, tai kartais lieka ignoruojamas.
+== Kaip maždaug atrodo cunamis ==
+Potvynio nemačiusiems gal viską paaiškintų toksai įsivaizdavimas: primeskit, kad jums į miesto vidurį, tiesiai į kokius nors gyvenamuosius rajonus staiga atsivėrė [[Nemunas|Nemuno]] žiotys, ir netgi ne vienos, o kokios nors 100 Nemuno žiočių arba netgi dar daugiau - tiesiog kaip neribotai plati upė, kuri liejasi iš gana nemažo aukščio. Ir štai taip vat ėmė ir iš kažkur padavė vandens kaip iš tų Nemuno žiočių, ir viskas, ir taip kokią pusę valandos. Nu tai kas tada bus - tai tiesiog visus pastatus ta srovė ir užlies, ir paskui nuplaus, ir niekas neišsigelbės.
+Ypatingai pavojingi cunamiai būna visokiems lygųmų kraštams. Reikalas tas, kad jei kur yra dideli kalnai, tai jie visą vandens srautą užstoja. Tai jei banga ateina, tai ji atsiremia į kalną ir viskas. O vat jei lygumos būna - tai jokių stabdžių nelieka, banga gali eiti labai toli. Tai jei kur nors [[Japonija|Japonijoje]] per kokias tai upių vagas ir kalnų slėnius cunamis prasimuša vos kelis kilometrus į teritorijos gilumą ir tik retu atveju kokius [[10]] kilometrų, tai lygumose jis gali nueiti gerokai toliau.
+Tai štai taip ir įsivaizduokit, kad kilometrus ir kilometrus tęsiasi vandens srovė, kuri liejasi iš tokio aukščio, kokio yra ta cunamio banga. Tai pavyzdžiui, vat kaip iš kokių nors 10 ar 20 metrų aukščio lietųsi 100 kilometrų pločio upė. Mes jums garantuojame, kad jūs toje srovėje nenorėtumėt atsidurti.
+== Kaip būtų, jei cunamis kiltų Lietuvoje ==
+Jei cunamis užeitų kur nors [[Palanga|Palangoje]], tai čia turėkit omeny, kad netgi Palangos žiedas yra vos 10 metrų aukštyje. O tuo [[Kretinga|Kretingos]] centras, esantis už 34 kilometrų nuo [[Baltijos jūros]] - tai vis dar vos tik varganų 25 metrų aukštyje, ir netgi aukščiausios vietovės palei Kretingą tėra apie 35 metrų aukščio. Tai galima tikėtis nebent to, kad didele dalimi ta banga, kol daeis iki Kretingos, tai išsikvėps. Bet vat Palangoje jei bus - tai viską nušluos, tiesiog viską.
+Įsivaizduokit, koks nors [[sovietmetis|sovietmetį]] menantis penkiaaukštis Palangos pakraštyje yra maždaug apie 15-17 metrų aukščio. O žemės paviršiaus aukštis tenai - vos keletas metrų virš jūros lygio. Ir ateina tokia 40 metrų aukštumo potvynis - tai bus 20 metrų virš to penkiaaukščio namo. Štai ir neš ta banga jus nuo to namo kartu su visokiomis šiukšlėmis jei ir ne iki Kretingos, tai bent jau iki Kretingalės.
+Paguosti gali čia nebent toksai faktas, kad [[Baltijos jūra]] yra labai sekli, tai todėl joks normalus cunamis čia negali susidaryti tiesiog dėl per mažo gylio. Tačiau iš principo galimas kad ir mažesnių, bet visvien nemažų bangų susidarymas. Tai štai jei užeitų cunamio tipo, žemės drebėjimo sukelta potvynio banga, tai Baltijos jūroje jos aukštis gali siekti iki 5-10 metrų aukščio. Lyginant su Japonija, tai būtų mažas cunamiukas, bet ir 10 metrų bangos pakaktų tam, kad Palanga būtų tiesiog nušluota, tiksliau nuoplauta nuo [[Žemė|Žemės]] paviršiaus, o pasiliktų tik aukštesni mūriniai pastatai Palangos pakraščiuose.
+Tuo tarpu visai mažos, 5 didumo bangos pakaktų tam, kad būtų tiesiog nuplautas ir sunaikintas Palangos pliažas ir galimai nuplauti arčiau jūros esantys pastatai. Išties čia [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] reikia pasakyti, kad taip ir nutiko [[1983]] metais, kai į Lietuvą atėjęs uraganas sukėlė itin didelę bangų mūšą. Iki tol buvę didžiuliai natūralūs gražiaus smėlio pliažai buvo tiesiog visiškai nuplauti ir jų nebeliko. Todėl iki šiolei kasmet smėlis į Palangos pliažus kiekvieną [[pavasaris|pavasarį]] vežamas sunkvežimiais.
 == Dar žr. ==
-Pasaulio pabaiga pagal senajį testamentą - [[tvanas]] pagal Bibliją
+* Pasaulio pabaiga pagal senajį testamentą - [[tvanas]] pagal Bibliją
+* [[Fukušima]] - kol kas ryškiausia cunamio pasekmė, kurios nelabai kas tikėjosi
 [[Category:Reiškiniai]]