Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Erdvėlaikis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
43 pridėti baitai ,  12:05, 26 lapkričio 2024
S
nėra keitimo aprašymo
Žyma: visualeditor
S
Žyma: visualeditor
 
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Planeta iškraipo erdvėlaikį.png|miniatiūra|376x376px|Stora [[Žemė]] tvirkina erdvės ir laiko kontiuumą.]]
[[Vaizdas:Planeta iškraipo erdvėlaikį.png|miniatiūra|366x366px|Stora [[Žemė]] tvirkina erdvės ir laiko kontiuumą.]]
Ne erdvė ir laikas, bet tai vienas dalykas ar kažkoksai tai '''kontiuumas'''. [[Matematika|Matematikų]] modeliukas, kurio skaičių tiesės yra gi keturios: erdvės trys ir viena laiko. Kitaip įvardijus, tai keturmatis kunų modelis, katrame yra [[Erdvė|ilgis, plotis ir aukštis]] (ordinatės, abscisės ir aplikatės statmenų tiesės) bei [[laikas]] (tiesė, kuri eina tik priekin).  
Ne erdvė ir laikas, bet tai vienas dalykas ar kažkoksai tai '''kontiuumas'''. [[Matematika|Matematikų]] modeliukas, kurio skaičių tiesės yra gi keturios: erdvės trys ir viena laiko. Kitaip įvardijus, tai keturmatis kunų modelis, katrame yra [[Erdvė|ilgis, plotis ir aukštis]] (ordinatės, abscisės ir aplikatės statmenų tiesės) bei [[laikas]] (tiesė, kuri eina tik priekin). Kiekvienas egzistuojantis [[Fizikinis kūnas|fizikinis objektas]] ne tik turi savo trimatės erdvės matmenis, bet ir yra kažkokiame laiko tarpe. Taigi, viskas, ką mes įvardijam kaip egzistuojančius kūnus turi egzistuoti viename kontiuume, '''erdvėlaiky'''.  


Kiekvienas egzistuojantis [[Fizikinis kūnas|fizikinis objektas]] ne tik turi savo trimatės erdvės matmenis, bet ir yra kažkokiame laiko tarpe. Taigi, viskas, ką mes įvardijam kaip egzistuojančius kūnus turi egzistuoti viename kontiuume, '''erdvėlaiky'''.
Tai ypatingai svarbi sąvoka [[Albertas Einšteinas|Einšteino]] reliatyvumo teorijoje. Joje erdvėlaikio sąvoka protingiau išdėstoma: masyvių kūnų ([[Planeta|planetų]], žvaigždžių) judėjimas iškraipo erdvėlaikio struktūrą, ir taip atsiranda [[Gravitacija|gravitaciniai]] laukai, pagal kurios juda kiti objektai. Taip pat svarbūs bruožai šioje teorijoje yra tai, kadgi šviesos greitis vakuume nepriklauso nuo pačio šaltinio [[irba]] liudytojo judėjimo, visokie reliatyvių judėjimų marazmai, beigi [[Masės-energijos sąryšis|E = mc²]].


Tai ypatingai svarbi sąvoka [[Albertas Einšteinas|Einšteino]] reliatyvumo teorijoje. Joje '''erdvėlaikio''' sąvoka protingiau išdėstoma: masyvių kūnų ([[Planeta|planetų]], žvaigždžių) judėjimas iškraipo erdvėlaikio struktūrą, ir taip atsiranda [[Gravitacija|gravitaciniai]] laukai, pagal kurios juda kiti objektai. Taip pat svarbūs bruožai šioje teorijoje yra tai, kadgi šviesos greitis vakuume nepriklauso nuo pačio šaltinio [[irba]] liudytojo judėjimo, visokie reliatyvių judėjimų marazmai, beigi [[Masės-energijos sąryšis|E = mc²]].
Išverskime į žmonių kalbą, pavyzdys: ištieskime popietileno plėvelę, numeskime nedidelį metalo rutulį, po to kelis mažesnius, didysis visus pritraukia ir jie susiplaka į vieną vietą, paskui įsivaizduokime, kad tuos mažesnius rutuliukus priverčiame suktis apie didijį, jie taip pat įspaudžia savo „svorio“ gravitacijos pėdas. Atitinkamai nuo sukimosi greičio gravitacinės „jėgos bangos“ neutralizuoja vienas kitą, todėl mažieji nekrinta į didesnį, kadangi judesys įmanomas tik laike, tai ir laikas juda kartu su kūnais, kuo didesnis greitis, greitesnis laikas, taip kad būdami „ten“ visada esame erdvėlaikyje. [[Irba]] atvirkščiai.


Išverskime į žmonių kalbą - pvz.: ištieskime popietileno plėvelę, numeskime nedidelį metalo rutulį, po to kelis mažesnius, didysis visus pritraukia ir jie susiplaka į vieną vietą, paskui įsivaizduokime, kad tuos mažesnius rutuliukus priverčiame suktis apie didijį, jie taip pat įspaudžia savo "svorio" gravitacijos pėdas. Atitinkamai nuo sukimosi greičio gravitacinės "jėgos" "bangos" nieutralizuoja viena kitą, todėl mažieji nekrinta į didesnį, kadangi judesys įmanomas tik laike, tai ir laikas juda kartu su kūnais, kuo didesnis greitis, greitesnis laikas, taip kad būdami "ten" visada esame erdvėlaikyje. [[Irba]] atvirkščiai.
Vėlgi esant [[Absoliutusis nulis|absoliučiajam nuliui]] (0 kelvinų, -273 laipsniai Celsijaus), atomai ir molekulės nustoja judėti, reiškia laikas irgi sustoja, gal ir tiesa, teoriškai. Nors jei per tokią substanciją praleisime elektronus, gausime [[Super laidumas|super laidumą]], dabar leidžiami fotonai (šviesa), jie sudaro superlaidžių technologijų pagrindą, tam nereikalingas tas Kelvinas, darome paprastai.


Vėlgi esant 0 laipsnių pagal Kelviną (minus 273 laipsniai), atomai ir molekulės nustoja judėti, reiškia laikas irgi sustoja, gal ir tiesa, teoriškai. Nors jei per tokią substanciją praleisime elektronus, gausime [[Super laidumas|super laidumą]], dabar leidžiami fotonai (šviesa), jie sudaro superlaidžių technologijų pagrindą, tam nereikalingas tas Kelvinas, darome paprastai.
Klasikinė erdvėlaikio samprata teigia, jog didesniuose masteliuose erdvių ir laiko tiesės tęsiasi „sklandžiai“. Tačiau, kvantikai sako, jogi [[Makso Planko vienetai|Planko ilgio]] mastelyje, erdvėlaikio sklandumas yra labiau „trūkčiojantis“. Dėl šito ir dalelių atsitiktinio judėjimo bruožų, [[Kvantinė mechanika|kvantinio lygio fizikos]] dėsnius yra neįvardijamai sunku matuoti ir apskaičiuoti.
 
Klasikinė erdvėlaikio samprata teigia, jog didesniuose masteliuose erdvių ir laiko tiesės tęsiasi „sklandžiai“. Tačiau, [[Kvantinė mechanika|kvantikai]] sako, jogi [[Makso Planko vienetai|Planko ilgio]] mastelyje, erdvėlaikio sklandumas yra labiau „trūkčiojantis“. Dėl šito ir dalelių atsitiktinio judėjimo bruožų, kvantinio lygio fizikos dėsnius yra neįvardijamai sunku matuoti ir apskaičiuoti.


Po kurio laiko, kai [[Visata|visatai]] viskas užknis ir gravitacinė trauka bus pakankamai stipri, įvyks [[Singuliarumas|gravitacinis singuliarumas]], taipgi erdvėlaikis, kaip kosminis konceptas, bus užgesintas.  
Po kurio laiko, kai [[Visata|visatai]] viskas užknis ir gravitacinė trauka bus pakankamai stipri, įvyks [[Singuliarumas|gravitacinis singuliarumas]], taipgi erdvėlaikis, kaip kosminis konceptas, bus užgesintas.  
[[Kategorija:Fizika]]
[[Kategorija:Fizika]]
[[Kategorija:Mokslas]]
[[Kategorija:Mokslas]]
384

pakeitimai

Naršymo meniu