3 510
pakeitimų
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Erdvėlaikis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
Žyma: visualeditor |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
||
| 6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
Tai ypatingai svarbi sąvoka [[Albertas Einšteinas|Einšteino]] reliatyvumo teorijoje. Joje '''erdvėlaikio''' sąvoka protingiau išdėstoma: masyvių kūnų ([[Planeta|planetų]], žvaigždžių) judėjimas iškraipo erdvėlaikio struktūrą, ir taip atsiranda [[Gravitacija|gravitaciniai]] laukai, pagal kurios juda kiti objektai. Taip pat svarbūs bruožai šioje teorijoje yra tai, kadgi šviesos greitis vakuume nepriklauso nuo pačio šaltinio [[irba]] liudytojo judėjimo, visokie reliatyvių judėjimų marazmai, beigi [[Masės-energijos sąryšis|E = mc²]]. | Tai ypatingai svarbi sąvoka [[Albertas Einšteinas|Einšteino]] reliatyvumo teorijoje. Joje '''erdvėlaikio''' sąvoka protingiau išdėstoma: masyvių kūnų ([[Planeta|planetų]], žvaigždžių) judėjimas iškraipo erdvėlaikio struktūrą, ir taip atsiranda [[Gravitacija|gravitaciniai]] laukai, pagal kurios juda kiti objektai. Taip pat svarbūs bruožai šioje teorijoje yra tai, kadgi šviesos greitis vakuume nepriklauso nuo pačio šaltinio [[irba]] liudytojo judėjimo, visokie reliatyvių judėjimų marazmai, beigi [[Masės-energijos sąryšis|E = mc²]]. | ||
Išverskime į žmonių kalbą - pvz.: ištieskime popietileno plėvelę, numeskime nedidelį metalo rutulį, po to kelis mažesnius, didysis visus pritraukia ir jie susiplaka į vieną vietą, paskui įsivaizduokime, tuos mažesnius rutuliukus priverčiame suktis apie didijį, jie taip pat įspaudžia savo "svorio" gravitacijos pėdas. Atitinkamai nuo sukimosi greičio gravitacinės "jėgos" "bangos" nieutralizuoja viena kitą, todėl mažieji nekrinta į didesnį, kadangi judesys įmanomas tik laike, tai ir laikas juda kartu su kūnais, kuo didesnis greitis, greitesnis laikas, taip | Išverskime į žmonių kalbą - pvz.: ištieskime popietileno plėvelę, numeskime nedidelį metalo rutulį, po to kelis mažesnius, didysis visus pritraukia ir jie susiplaka į vieną vietą, paskui įsivaizduokime, kad tuos mažesnius rutuliukus priverčiame suktis apie didijį, jie taip pat įspaudžia savo "svorio" gravitacijos pėdas. Atitinkamai nuo sukimosi greičio gravitacinės "jėgos" "bangos" nieutralizuoja viena kitą, todėl mažieji nekrinta į didesnį, kadangi judesys įmanomas tik laike, tai ir laikas juda kartu su kūnais, kuo didesnis greitis, greitesnis laikas, taip kad būdami "ten" visada esame erdvėlaikyje. [[Irba]] atvirkščiai. | ||
Vėlgi esant 0 laipsnių pagal Kelviną ( apie minus 267 laipsnio), atomai ir molekulės nustoja judėti, reiškia laikas irgi sustoja, gal ir tiesa, teoriškai. Nors jei per tokią substanciją praleisime elektronus, gausime super laidumą, dabar leidžiami fotonai (šviesa), jie sudaro superlaidžių technologijų pagrindą, tam nereikalingas tas Kelvinas, darome paprastai. | Vėlgi esant 0 laipsnių pagal Kelviną ( apie minus 267 laipsnio), atomai ir molekulės nustoja judėti, reiškia laikas irgi sustoja, gal ir tiesa, teoriškai. Nors jei per tokią substanciją praleisime elektronus, gausime super laidumą, dabar leidžiami fotonai (šviesa), jie sudaro superlaidžių technologijų pagrindą, tam nereikalingas tas Kelvinas, darome paprastai. | ||