Erdvėlaikis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Išverskime į žmonių kalbą - pvz.: ištieskime popietileno plėvelę, numeskime nedidelį metalo rutulį, po to kelis mažesnius, didysis visus pritraukia ir jie susiplaka į vieną vietą, paskui įsivaizduokime, tuos mažesnius rutuliukus priverčiame suktis apie didijį, jie taip pat įspaudžia savo "svorio" gravitacijos pėdas. Atitinkamai nuo sukimosi greičio gravitacinės "jėgos" "bangos" nieutralizuoja viena kitą, todėl mažieji nekrinta į didesnį, kadangi judesys įmanomas tik laike, tai ir laikas juda kartu su kūnais, kuo didesnis greitis, greitesnis laikas, taip, kad būdami "ten" visada esame erdvėlaikyje. Irba atvirščiai.

Klasikinė erdvėlaikio samprata teigia, jog didesniuose masteliuose erdvių ir laiko tiesės tęsiasi „sklandžiai“. Tačiau, [[Kvantinė mechanika|kvantikai]] sako, jogi [[Makso Planko vienetai|Planko ilgio]] mastelyje, erdvėlaikio sklandumas yra labiau „trūkčiojantis“. Dėl šito ir dalelių atsitiktinio judėjimo bruožų, kvantinio lygio fizikos dėsnius yra neįvardijamai sunku matuoti ir apskaičiuoti.