3 494
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Latvių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Kaip skamba latvių kalba
S |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
||
| 17 eilutė: | 17 eilutė: | ||
Nuo to, kaip skambės latviškas žodis, priklauso dar ir visokie keisti priebalsiai su kabliukais – ''Ļ ļ'', ''Ņ ņ'', ''Ķ ķ'', ''Ģ ģ''. Tai yra minkštosios priebalsės, po kurių minkštai skambės ir po jų einančios balsės. Latviai nenaudoja ''I'' kaip minkštumo ženklą, o pati raidė gali skambėt kaip minkštai, taip ir tvirtai, jei atitinkamai naudojama minkšta ir paprasta priebalsė. Pavyzdžiui, žodis „Lietuva“ latvių kalboje tariama su paprasta ''L'', dėl ko po jos einanti I tariasi truputi panašiai kaip [[Rusų kalba|rusų]] raidė ''Ы'' – tragiškai. O apart nuo tų, yra dar toks dalykas, kaip „garais burts“. Ne, čia ne garų varomi burtai, čia – ilgosios raidės, panašiai kaip mūsų Ū ar Y – Ā, Ē, Ī ir Ū. Ant jų dažnai krenta kirtis, tik jei jų nėra daug viename žodyje. Visi daug maž skamba kaip mūsų nosinės, taip pat, kaip raidė Ē, kurią nereikia maišyti su [[Ė]]. | Nuo to, kaip skambės latviškas žodis, priklauso dar ir visokie keisti priebalsiai su kabliukais – ''Ļ ļ'', ''Ņ ņ'', ''Ķ ķ'', ''Ģ ģ''. Tai yra minkštosios priebalsės, po kurių minkštai skambės ir po jų einančios balsės. Latviai nenaudoja ''I'' kaip minkštumo ženklą, o pati raidė gali skambėt kaip minkštai, taip ir tvirtai, jei atitinkamai naudojama minkšta ir paprasta priebalsė. Pavyzdžiui, žodis „Lietuva“ latvių kalboje tariama su paprasta ''L'', dėl ko po jos einanti I tariasi truputi panašiai kaip [[Rusų kalba|rusų]] raidė ''Ы'' – tragiškai. O apart nuo tų, yra dar toks dalykas, kaip „garais burts“. Ne, čia ne garų varomi burtai, čia – ilgosios raidės, panašiai kaip mūsų Ū ar Y – Ā, Ē, Ī ir Ū. Ant jų dažnai krenta kirtis, tik jei jų nėra daug viename žodyje. Visi daug maž skamba kaip mūsų nosinės, taip pat, kaip raidė Ē, kurią nereikia maišyti su [[Ė]]. | ||
=== Kitos latvių kalbos keistenYbės === | |||
* Latvių kalboje miestai visada moteriškosios giminės. Visoks ten Vilnius ar Sankt Peterburgas patampa Vilnia (Viļņa) ir Sanktpēterburga. | * Latvių kalboje miestai visada moteriškosios giminės. Visoks ten Vilnius ar Sankt Peterburgas patampa Vilnia (Viļņa) ir Sanktpēterburga. | ||
* Užsienietiški vardai visada turi atitikti latvių kalbos rašto taisyklėmis. Pas juos negali būti John Smith arba John'as Smith'as, tiktai Džons Smits. | * Užsienietiški vardai visada turi atitikti latvių kalbos rašto taisyklėmis. Pas juos negali būti John Smith arba John'as Smith'as, tiktai Džons Smits. | ||
* Itališkų, Japoniškų ir kelių kitų pavardžių galūnės nekaitaliojamos, jei baigiasi -i, net, jeigu pagal taisykles iš principo galima būtų. Jei pas mus yra pavardės Musolinis ir Mijadzakis, tai pas juos griežtai Musolini ir Mijadzaki. Šita keistenybė neliečia daugelio kitų kalbų, kaip anglų. | * Itališkų, Japoniškų ir kelių kitų pavardžių galūnės nekaitaliojamos, jei baigiasi -i, net, jeigu pagal taisykles iš principo galima būtų. Jei pas mus yra pavardės Musolinis ir Mijadzakis, tai pas juos griežtai Musolini ir Mijadzaki. Šita keistenybė neliečia daugelio kitų kalbų, kaip anglų. | ||
* Žodžių šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos ir Alos latvių kalboje išlieka Anna ir Alla. | * Žodžių šaknyse gali būti dvigubos priebalsės. Visokios Anos ir Alos latvių kalboje išlieka Anna ir Alla. | ||
Gėda net klausyti tų šnekų, kurios šnekamos latviškai. Skamba kaip pasityčiojimas iš tūkstantmetės indoeuropiečių prokalbės, tokios panašios į [[sanskritas|sanskritą]], dvasingos ir pasigėrėtinos, kaip [[Salomėja Nėris|Salomėjos Nėries]] eilėraštis. O ką padarė niekadėjai, kalbos darkytojai su latvių kalba? Išsityčiojo taip, kad bjauru girdėti, ta kalba dabar skamba kaip koks klounų ir juokdarių kvailiojimas, [[patyčių kultūra]] tiesiog. Štai jums žemiau pavyzdys netgi, nesinori net skaityti, kaip bjauriai ir nemaloniai užrašyta. | |||
== [[Latvių-lietuvių kalbų žodynėlis]] == | == [[Latvių-lietuvių kalbų žodynėlis]] == | ||