Ignas Vėgėlė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Išvis priešistoriniais laikais, kai buvo [[sovietmetis]], Ignas Vėgėlė, dar būdamas vaiku, per kokius tai neaiškius kelius pakliuvo į filmavimus Lietuovs kino studijoje. Kur ir buvo paimtas vaidinti vaidmenis poroje filmų. Galimai paėmė jį dėl to, kad jau tuo metu jo veidas spinduliavo kokiu tai [[dvasingumas|dvasingumu]].

Vienas iš filmų buvo režisieriaus Algirdo Aramino [[1986]] metų filmas "Поехал поезд в Бульзибар" ("Traukinys į Bulzibarą"), išleistas [[rusų kalba]]. Visiškai neįtikėtinai blogas, absurdiškas, vaizduojantis muziką, tačiau ir muzika buvo beviltiškai prasta. Ir visas - [[rusų kalba]]. Kodėl tokį filmą tas režisierius statė - visiškai neaišku, bet taip jau gavosi, kad pastatė. Filme buvo vaizduojama, kaip kartu su mokytojais, mokiniai į kažkur išskrenda. Bet realiai siužetas buvo toksai besiužetis, kad netgi filmo aprašymuose niekas nesugeba parašyti, kur ten kas išskrido ir vyko. Praktiškai visą filmą užima prastas melodijas turinčios ir taip pat prastai atliekamos vaikiškos dainelės. Neįtikėtinai beviltiškai blogai.

Kitas filmas buvo to paties Algirdo Aramino [[1988]] metų "Железная принцесса" ("Geležinė princesė"), tiesa, jau statytas [[lietuvių kalba]], tačiau paskui irgi verstas ir pergarsintas rusiškai. Filmas buvo irgi beviltiškai prastas, tačiau bent jau turėjo kažkokį nelabai rišlų siužetą, kuriame kažkoka mergaitė kaip tai pavirto į blogą princesę ir ją bandė kaip tai atkerėti. Filme pilna blogos muzikos ir bandymų kaip tai vaizduoti modernumą ir rodyti visokius [[breikas|breiko]] šokius. Muzika prasta, atlikimas prastas, bet ne taip beviltiškai, kaip ankstesniame filme. Tiesiog šiaip labai beviltiškai.