3 008
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Pasaka apie šūdų karalaitį: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 18 eilutė: | 18 eilutė: | ||
Ir taip šūdinasis karalaitis su savo šūdina kumelaite ir šūdinu mirusiu žvirbliu užpakalyje prijojo krištolo kalną iš šūdino Bohemijos stiklo. O jau kalnas buvo šūdiškumo viršūnė, kažkada tai buvo krištolinis žirnis, kurį apšiko kažkas, ir po to šiko šūdinus amžių amžius, kol sušiko štai tokį kalną. Kibo šūdinasis karalaitis į tą šūdiną šūdino krištolo kalną, užsivertęs savo šūdinąją kumelę, kuri jau svėrė apie 10 šūdinų tonų, kibo rankomis, dantimis, kojomis, kibo savo stingstančiais šūdais, lipo jis į tą kalną penkioliką šūdinų metų, kol nusprendė jį apšikti, kad nereikėtu lipti, o šūdina [[Žemė]] pati pasiektu šūdinojo kalno šūdiną viršūnę. Pašiko jis penkias minutes, dar pakratė savo šūdiną kumelę, kuri jau sverė apie keturias teratonas, dar miręs šūdinas žvirblis prisidėjo keliomis dvokiančiomis srovelėmis šūdo, ir nebereikėjo lipti į kalną. | Ir taip šūdinasis karalaitis su savo šūdina kumelaite ir šūdinu mirusiu žvirbliu užpakalyje prijojo krištolo kalną iš šūdino Bohemijos stiklo. O jau kalnas buvo šūdiškumo viršūnė, kažkada tai buvo krištolinis žirnis, kurį apšiko kažkas, ir po to šiko šūdinus amžių amžius, kol sušiko štai tokį kalną. Kibo šūdinasis karalaitis į tą šūdiną šūdino krištolo kalną, užsivertęs savo šūdinąją kumelę, kuri jau svėrė apie 10 šūdinų tonų, kibo rankomis, dantimis, kojomis, kibo savo stingstančiais šūdais, lipo jis į tą kalną penkioliką šūdinų metų, kol nusprendė jį apšikti, kad nereikėtu lipti, o šūdina [[Žemė]] pati pasiektu šūdinojo kalno šūdiną viršūnę. Pašiko jis penkias minutes, dar pakratė savo šūdiną kumelę, kuri jau sverė apie keturias teratonas, dar miręs šūdinas žvirblis prisidėjo keliomis dvokiančiomis srovelėmis šūdo, ir nebereikėjo lipti į kalną. | ||
Ir užlipus į kalną jų laukė nuostabus vaizdas - aukštus kuorus iškėlus antai šūdo pilis ten stūksojo. Jos šūdini bokšteliai buvo padaryti iš šūdinųjų medžių, o pro šūdinąsias-šaunamasias angas buvo iškišti šūdini brandspoitai, kurie čiurkšlėmis varė sodriausius pasaulyje šūdus į vidų ir į išorę. Visa pilies sargyba jau buvo apsišikusiai numirusi nuo šūdinų organizmų išsekimo pildant šūdinuosius brandspoitus šūdais. Aplink pilį voliojosi jų šūdini | Ir užlipus į kalną jų laukė nuostabus vaizdas - aukštus kuorus iškėlus antai šūdo pilis ten stūksojo. Jos šūdini bokšteliai buvo padaryti iš šūdinųjų medžių, o pro šūdinąsias-šaunamasias angas buvo iškišti šūdini brandspoitai, kurie čiurkšlėmis varė sodriausius pasaulyje šūdus į vidų ir į išorę. Visa pilies sargyba jau buvo apsišikusiai numirusi nuo šūdinų organizmų išsekimo pildant šūdinuosius brandspoitus šūdais. Aplink pilį voliojosi jų šūdini [[Lavonai]], pilni šūdinų kirmėlių, kurios šiko jiems į vidų, dėl to jie pūtėsi ir pūtėsi. | ||
Atsistojo karalaitis prie šūdinosios pilies šūdinųjų vartų, numetė savo šūdinąją kumelę, kuri tuo metu svėrė jau 18 teratonų šūdo, nuo peties, susirado savo šūdinose kelnėse savo šūdais aplipusį šūdo kardą, sumojavo ir stuktelėjo i šūdinas šūdinos pilies duris. šūdinosios durys atsilapojo, ir šūdinasis karalaitis išvydo Pačią Šūdiškiausią Šūdų Pasaulyję Šūdo Karalaitę. Ji visa buvo vientisas šūdas, jos plaukai buvo pilni šūdo, iš po akių vokų kriokė srautas šūdo, jai prasižiojus, karalaitis dingo po didžiausia pasaulyje šūdo kalva, kuri pranoko net krištolo kalną. Tarp jos mergiškų krūtų styrojo ilgas ilgas gabalas šūdo, net ne gabalas, o tiesiog šūdų šūdas, ir lingavo į visas puses. Ir sako Šūdų karalaitė Šūdų karalaičiui: "Ko čia stovi ir šiki?" o Karalaitis sako princesei: "Labas, klausyk, gal čia kur pašikti galima?" | Atsistojo karalaitis prie šūdinosios pilies šūdinųjų vartų, numetė savo šūdinąją kumelę, kuri tuo metu svėrė jau 18 teratonų šūdo, nuo peties, susirado savo šūdinose kelnėse savo šūdais aplipusį šūdo kardą, sumojavo ir stuktelėjo i šūdinas šūdinos pilies duris. šūdinosios durys atsilapojo, ir šūdinasis karalaitis išvydo Pačią Šūdiškiausią Šūdų Pasaulyję Šūdo Karalaitę. Ji visa buvo vientisas šūdas, jos plaukai buvo pilni šūdo, iš po akių vokų kriokė srautas šūdo, jai prasižiojus, karalaitis dingo po didžiausia pasaulyje šūdo kalva, kuri pranoko net krištolo kalną. Tarp jos mergiškų krūtų styrojo ilgas ilgas gabalas šūdo, net ne gabalas, o tiesiog šūdų šūdas, ir lingavo į visas puses. Ir sako Šūdų karalaitė Šūdų karalaičiui: "Ko čia stovi ir šiki?" o Karalaitis sako princesei: "Labas, klausyk, gal čia kur pašikti galima?" | ||
[[Category:Mitologija]] | [[Category:Mitologija]] | ||