Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


UnixWare: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
8 831 pridėtas baitas ,  23:50, 14 balandžio 2023
(nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
'''UnixWare''' - anoksai grynų gryniausias iš visų tikriausių [[UNIX]], nes dar grynessnis netgi už visiškai jau [[System V]] sistemas, kadangi grynaveislis iki pašaknų, ale gi kad kažkoksai sunkiai suprantamas, nes neaišku, kam skirtas.
'''UnixWare''' - toksai grynų gryniausias iš visų tikriausių [[UNIX]], nes dar grynessnis netgi už visiškai jau [[System V]] sistemas, kadangi grynaveislis iki pašaknų, ale gi kad kažkoksai sunkiai suprantamas, nes neaišku, kam skirtas. Čia tokia [[UNIX]] tipo [[OS]], kuri skaitosi labiausiai tiesioginė pirmų UNIX sistemų palikuonė iš visų UNIX sistemų, kurios egzistuoja.


Nuo 7 versijos (kitos matyt ir negautumėt), UnixWare turi konfigūravimo priemones, kurios tiesiai paimtos ir perkeltos iš [[SCO OpenServer]]. Tai to dėka sistema nuo konfigūravimo gali pamesti protą ir paskui taip to proto ir nebeatgauti. O senesnės sistemos nesurasite.
Kartu ši OS gerokai išvystyta per daugelį kompanijų, tad pasižymi labai geru našumu, bet tik kai pasiseka ir nebūna netikėto mirtino stabdymo. Ir nemažai [[adminai|adminų]] ją mėgsta iki šiolei, bet tiktai su sąlyga, kad niekada neprireikia prisijungti nei vieno karto. Ir mėgsta, nepaisydami to, kad kadaise jos reputaciją sukniso [[SCO Group]] kompanija, nes visgi [[teisybės dėlė|teisybės dėlei]] turim pasakyti, kad kai kurie serveriukai su UnixWare, kaip buvo paleisti kokiais nors [[1993]], taip dirba ir [[2023]] be jokių perkrovimų ir taisymų.


Kai kurie bugai čia yra visiškai idiotiški ir perimti iš [[SCO UNIX]] kartu su SCO konfigūravimo sistema - pvz., [[X-Window]] šita sistema kabinama ne ant [[127.0.0.1]], o ant realaus IP tiesiogiai. O visos programos, įskaitant ir desktopą su visu [[CDE]] yra sukonfigūruojamos, kad jungtųsi prie tam tikro statinio IP, tą IP paskui routindama iš tinklo į tinklą per save pačią neaišku, kokiu būdu ir neaišku kodėl. Taigi, kas atsitiks, jei mašiną perjungsit ant [[DHCP]], naudodami tą patį SCO konfigūratorių? Ogi sistema pames visus mozgus ir X-Window teliks be nieko, kaip tuščias ekranas - taigi, šiuolaikinis prie [[GUI]] pripratęs adminas daugiau prie sistemos net negalės prisijungti (nors tiems, kas naudoja [[shell]] galim pasiūlyti paspaudyti "Ctrl-Alt-Fx").


== UnixWare atsiradimo istorija ==
Bet tai būtų nieko, ale kad šita pati nesąmonė iškerta ne tik X-Window, bet ir krūvą kitų dalykų, o tada ima ir stebuklingai apstoja veikti netgi tokios programos, kaip [[ping]], ir pakimba jos, netgi pinginant tą IP adresą, kurį per [[DHCP]] sistema ir gavo, t.y., ten, kur jokio routinimo neturėtų būti. Apie tai, kad sistema, gavusi sau IP adresą per DHCP, pametusi mozgus, taip ir nesugeba prisijungti prie [[LAN]], tai matyt net ir kalbėti čia jau nereikia.
Anais senais laikais, kai dar ATT kompanija darė UNIX, anie kažkaip susiprato, kad ne jų tai biznis, nes jie gi telefono ryšiu užsiima, o ne kažkokiomis [[OS]], tai ėmė ir pardavė visas teises su visais programuotojais tokiai kadaise garsiai [[Novell]] kompanijai. Tai kai pardavė, tai tik ką buvo išleista paskutinė [[System V]] versija - SVR4.
 
Kaip ir OpenServer, taip ir UnixWare turi labai atsilikusį [[shell]] - klasikinį [[sh]] su ganėtinai ribotu programų rinkiniu. Kaip pvz., netgi top čia nerasite. Buvo kažkoks SCO SkunkWorks papildymas visokiomis [[GNU]] programomis, bet jis dar labiau sukomplikuoja viską, nes tada jau sistemos valdyme ima rastis nesuderinamumai su kitomis SCO UNIX sistemomis. Na, žodžiu.
 
== Truputis magiškų patarimų apie UnixWare ==
Kadangi nuo 7 versijos tenai perkelti konfigūravimo įrankiai ir priemonės iš [[SCO OpenServer]], tai konfigūruoti tenai viską galima su ''scoadmin'' komanda. Iš konsolės ji pasileidžia, tiesiog parašius tą patį "scoadmin".
 
Turėkit omeny, kad dėl netikėtų paveldėjimų iš tos pat OpenServer sistemos, jei kažkas negerai buvo, tai gali prireikti ir kokios pusės valandos, kol tą scoadmin pavyks pakelti. Į konsolę, tiksliau virtualų [[terminalas|terminalą]] iš grafinės aplinkos galit persijungti su "Ctrl-Alt-Fx".
 
Ir paskui linkim sėkmės, bandant su tabais ir rodyklėmis pakeisti tenai suvestus duomenis, nes panašu, kad tenai kažkas tyčia darė patyčias iš adminų :D
 
Taip pat linkime sėkmės, nes ''scoadmin'' neparefrešina daugelio parametrų po konfigūravimo, o tik juos išseivina :D
 
Linkime su šita sistema nesusidurti, bet žinokite, kad ji visvien daug geresnė, nei [[SCO OpenServer]] :D
 
== UnixWare ir SCO OpenServer UNIX santykis ==
Kadangi UnixWare ir [[OpenServer]] sistemų gamintojai jau seniai yra vis ta pati firma (nesvarbu, kad ta pati firma keičiasi - bet vis gamina dvi šias UNIX OS), tai daugeliui klausimas, kuo skiriasi šios dvi OS. Tai atsakymas labai paprastas: gera, tvarkingai sukurta ir gerai veikianti yra UnixWare sistema (aišku, tik lyginant su [[OpenServer]]), o prie jos po truputį, tačiau vis nesėkmingai bandoma prijungti daug daug senesnę ir kreiviau padarytą, tačiau nuo senų senovės daugiau vartotojų turėjusią OpenServer sistemą, kuri nuo senų laikų vis dar laiko daugiau populiarumo, bet adminų nedžiugina dėl bugų.
 
Svarbu tiktai žinoti, kad yra ypatingai priešistorinių programų, visokių suderinamų su [[Xenix]], kurios išvis dirba tik [[OpenServer]] 5 ar senesnėse sistemose. Tai jei tokių yra pas jus ūkyje - tai deja, UnixWare joms netiks, kaip netiks ir OpenServer 6. Linkime jums, kad taip nebūtų.
 
Nuo 7 versijos (kitos matyt ir negautumėt), UnixWare turi tas konfigūravimo priemones, kurios tiesiai paimtos ir perkeltos iš [[SCO OpenServer]]. Tai to dėka sistema nuo konfigūravimo gali pamesti protą ir paskui taip to proto ir nebeatgauti. O senesnės sistemos nesurasite.
 
UnixWare yra kuriama ir platinama iki šiolei, tačiau klausimas, ar nenusibaigs. Po to, kai ją pardavė Novell kompanija, šią OS įsigijo [[SCO]], kuri pati, savo ruožtu, parsidavė tokiai [[Caldera]] firmai, kuri, savo ruožtu, persivadino į [[SCO Group]], tada padavė visus ką papuola į teismus, pareikšdama, kad visos teisės į [[Linux]] priklauso jiems, tada viską prapiso (o ypač prapiso savo reputaciją, nes juos visas pasaulis ėmė vadinti [[žmonės-šūdai|žmonėmis-šūdais]]), tada galų gale pardavė teises kažkokiai firmai neaiškiu pavadinimu [[UnXis]], kuri, savo ruožtu, paskui persivadino į dar neaiškesnį [[Xinuos]]. Na, bet kol kas UnixWare vis dar gyvuoja.
 
 
== UnixWare UNIX sistemos istorija ==
Unixware buvo sukurta kaip bendras produktas tarp [[USL]] firmos ("Unix Systems Laboratories"), kuri buvo išskirta iš [[AT&T]] kompanijos, kaip tas padalinys, kuris atsakingas už UNIX vystymą, ir [[Novell]] kompanijos, kuri anuo metu buvo tapusi didžiausiu pasaulyje kompiuterių tinklams skirtų programų gamintoja. Žodžiu, buvo sukurta tokia firma Univel, kuri taip ir padarė tiesiog smarkiai atnaujintą UNIX versiją, pradžioje vadintą "Destiny", bet išleistą jau kaip UnixWare. Išsyk pasakysim, kad viskas baigėsi tuo, kad Novell galų gale, [[1993]] metais nusipirko visas teises į UNIX kartu su visa USL kompanija ir taip toliau.
 
Matyt kai dar [[ATT]] kompanija darė UNIX, anie kažkaip susiprato, kad ne jų tai biznis, nes jie gi telefono ryšiu užsiima, o ne kažkokiomis [[OS]], tai ėmė ir pardavė visas teises su visais programuotojais tokiai kadaise garsiai [[Novell]] kompanijai. Tai kai pardavė, tai tik ką buvo išleista priešpaskutinė [[System V]] versija - SVR4.


Užtat Novell, nusipirkę tą ATT UNIX verslą, tapo tikriausiais UNIX gamintojais iš visų. Ir paėmę naują sistemą, į ją dar prikišo kažkokių IPX protokolų, keistų licencijavimo schemų ir dar kokių tai nesąmonių. ir kad būtų panašu kaip NetWare, tai pervadino tą UNIX į UnixWare. Ir gavosi tobuliausias UNIX, kuris buvo toksai katastrofiškai lėtas, kad jo niekas nenorėjo pirkti, nes viskas buvo labai prastai, nors ir moderniausiai iš visų. Kaip pastebėdavo vartotojai, ant to UnixWare netgi [[C kalba]] parašytos programos dirbdavo lėčiau, nei ant kokių nors [[Windows]] dirbdavo programos, parašytos ant [[BASIC]].
Užtat Novell, nusipirkę tą ATT UNIX verslą, tapo tikriausiais UNIX gamintojais iš visų. Ir paėmę naują sistemą, į ją dar prikišo kažkokių IPX protokolų, keistų licencijavimo schemų ir dar kokių tai nesąmonių. ir kad būtų panašu kaip NetWare, tai pervadino tą UNIX į UnixWare. Ir gavosi tobuliausias UNIX, kuris buvo toksai katastrofiškai lėtas, kad jo niekas nenorėjo pirkti, nes viskas buvo labai prastai, nors ir moderniausiai iš visų. Kaip pastebėdavo vartotojai, ant to UnixWare netgi [[C kalba]] parašytos programos dirbdavo lėčiau, nei ant kokių nors [[Windows]] dirbdavo programos, parašytos ant [[BASIC]].


Vėliau daugelis pastebėjo, kad visgi nepaisant to, problemos yra kažkur neaišku kur, nes kartais, kur reikia, ta sistema visai greita, bet kodėl kartais taip užsistabdo - niekas taip ir neįstengė paaiškinti. Panašu, kad mirtinus stabdymus sukeldavo kažkas pačioje sistemoje.
Vėliau daugelis pastebėjo, kad visgi nepaisant to, problemos yra kažkur neaišku kur, nes kartais, kur reikia, ta sistema visai greita, bet kodėl kartais taip užsistabdo - niekas taip ir neįstengė paaiškinti. Panašu, kad mirtinus stabdymus sukeldavo kažkas pačioje sistemoje.
=== UnixWare realizavimo feilas ===
Šita sistema būtų labai pavykusi, jei ne tai, kad Novel nutarė pažaisti korporatyvinius žaidimus su savo senų sistemų išsaugojimu ir padarė dvi skirtingas UnixWare versijas:
* Personal versiją, kuri turėjo grafinę sistemą, o taip pat DosMerge softą, per kurį leido naudoti [[Windows 3]] programas ir dar [[DR DOS]] sistemą, kur leido naudoti visas DOS programas bet su pilnu tikru pilnaverčiu [[UNIX]] multitaskingu. T.y., tapo visiškai tiesioginiu Windows konkurentu. Tik kažkodėl iš šitos versijos Novell visiškai pašalino [[TCP/IP]] palaikymą, kuris buvo visiškai visuose kituose UNIX, ir vietoje to padarė palaikomais tiktai [[IPX/SPX]] tinklus. Todėl didelės firmos šios sistemos nepirko, o paprastiems žmonėms ji atrodė per daug gremėzdiška ir kartu neįperkamai brangi (apie 500 [[doleriai|dolerių]]). Gavosi [[fail]].
* Advanced Server versija, kuri turėjo [[TCP/IP]], bet užtat nebuvo tinkama kasdieniam darbui, nes buvo skirta servavimui ir kainavo dar labiau be proto daug - apie 2000 dolerių. Kai už tą kainą galima buvo nusipirkti visą krūvą licencijų daug pigesnėms kitoms UNIX sistemoms. Taigi, ir vėl gavosi [[fail]].
Vėliau Novel bandė taisyti tas bėdas, pvz., grąžindama TCP/IP palaikymą į Personal versiją ir kardinaliai sumažindama kainas - personal versijai iki 249, o advanced server - iki 1299 dolerių. Bet tos kainos visvien žmonėms atrodė neadekvačios, ypač už personal versiją. Taip pat Novel augino ir sistemos galimybes - pvz., jau [[1993]] metais atsirado multiprocesorinių serverių palaikymas, kas aniems laikams buvo kaip [[kosTmosas]]. Bet ir tai kažkaip nelabai padėjo - kai nepavyko geras debiutas, tai paskui susidomėjimas visiems dingo ir pardavimai liko riboti.


Išties gi senos UnixWare versijos teplito tiktai todėl, kad tai buvo įprastas UNIX, tačiau palaikantis NetWare tinklus ir turintis tų tinklų valdymo įrankius. Užtat ir gavosi tokia nedidelė niša. O paskui kai tie NetWare tinklai išnyko, o visur atsirado [[internetai]] su TCP/IP, tai ir išvis nustojo kam nors reikėti tokių keistų hibridų.
Išties gi senos UnixWare versijos teplito tiktai todėl, kad tai buvo įprastas UNIX, tačiau palaikantis NetWare tinklus ir turintis tų tinklų valdymo įrankius. Užtat ir gavosi tokia nedidelė niša. O paskui kai tie NetWare tinklai išnyko, o visur atsirado [[internetai]] su TCP/IP, tai ir išvis nustojo kam nors reikėti tokių keistų hibridų.


Taigi, paskui jau gavosi taip, kad Novell tą UnixWare pardavė tokiai [[SCO]] kompanijai, tai šioji paskui ilgai tą darė ir platino, nors irgi gal nelabai jau taip ir sėkmingai. Visgi dar vėliau UnixWare kernelis buvo kažkaip sukryžmintas su įprastu [[SCO UNIX]] ir dabar jau kaip ir gaunasi, kad abidvi šitos sistemos teliks tarpusavy susijungusios ir taip susijungusios kartu ir numirs, o tada liks palaidotos ir užmirštos, nes jau ir dabar jų beveik niekas nenaudoja - gal kelios dešimtys tūkstančių serverių su visais [[SCO]] produktais tėra.
 
=== Ar buvo UnixWare bent kažkuo gera sistema? ===
Kaip vertino anų laikų [[adminai]], išties Unixware buvo geriausias iš visų to meto (maždaug [[1992]]-[[1994]] periodo) [[PC]] tipo kompiuteriams skirtų UNIX, nes turėjo ir krūvas visokių galimybių, ir į ten buvo nuportintos krūvos kitų programų, ir tikrai geras [[DOS]] palaikymas, ir taip toliau. Itin patogu buvo visokiems [[programuotojai|programuotojams]], kurie galėjo developinti DOS programas ant pilnaverčio [[multitaskingas|multitaskingo]], kur pakibus programai, nereikdavo viso kompo perkraudinėti (tai būdavo amžina DOS programavimo bėda, dirbant su įprastomis DOS). Bet programuotojai sudarė labai menką vartotojų dalį, todėl įtakos nedarė.
 
Žodžiu, per savo pardavimų skyriaus baimes prarasti kažkokių kitų tinklinių sistemų pardavimus, Novel realiai sukniso patį geriausią ir perspektyviausią savo produktą - Unixware. Ir rezultatas gavosi tas, kad Novel jau [[1995]] metais nutarė parduoti visą šitą produktą su viskuo kartu visai kitai firmai, kuri buvo didžiausia Novel konkurentė būtent tose PC kompiuteriams skirtose sistemose - t.y., [[SCO]]. Šioji nusipirko ir UnixWare, ir [[DR DOS]], o paskui jau buvo dar kitos istorijos.
 
Taigi, paskui jau gavosi taip, kad Novell tą UnixWare pardavė tokiai [[SCO]] kompanijai, tai šioji paskui ilgai tą darė ir platino, nors irgi gal nelabai jau taip ir sėkmingai, nes realiai jau užsilenkinėjo. Visgi dar vėliau UnixWare kernelis buvo kažkaip sukryžmintas su įprastu [[SCO UNIX]] ir dabar jau kaip ir gaunasi, kad abidvi šitos sistemos teliks tarpusavy susijungusios ir taip susijungusios kartu ir numirs, o tada liks palaidotos ir užmirštos, nes jau ir dabar jų beveik niekas nenaudoja - gal kelios dešimtys tūkstančių serverių su visais [[SCO]] produktais tėra.


Taip kad čia aprašinėjame šitą daiktą tiktai dėl istorinių sumetimų žinokit.
Taip kad čia aprašinėjame šitą daiktą tiktai dėl istorinių sumetimų žinokit.
19 eilutė: 60 eilutė:


[[Category:OS]]
[[Category:OS]]
[[Category:UNIX]]
1 392

pakeitimai

Naršymo meniu