Peidžeris: Skirtumas tarp puslapio versijų

689 pridėti baitai ,  03:21, 4 kovo 2023
nėra keitimo aprašymo
13 eilutė: 13 eilutė:


Kai kuriose pasaulio šalyse visgi peidžerių tinklai išliko dar daugelį metų, ir dėl būtent tų techniškai blogų savybių - dėl vienpusio ryšio. Kaip paaiškėjo, tokius įrenginius labai pamėgo [[gydytojai]], nes pacientai jiems parašyti gali, bet užknisti negali niekaip, ir negali niekaip paskambinti ir net negali sužinoti, ar žinutė nuėjo, ar ne. Taigi, daktaras žinutę gauna, o pacientas - nenervina. Deja, kadangi Lietuvoje peidžerių tinklų nebeliko, tai mūsų gydytojai tokiu nuostabiu vienpusio ryšio mechanizmu daugiau pasidžiaugti negali ir negalės.
Kai kuriose pasaulio šalyse visgi peidžerių tinklai išliko dar daugelį metų, ir dėl būtent tų techniškai blogų savybių - dėl vienpusio ryšio. Kaip paaiškėjo, tokius įrenginius labai pamėgo [[gydytojai]], nes pacientai jiems parašyti gali, bet užknisti negali niekaip, ir negali niekaip paskambinti ir net negali sužinoti, ar žinutė nuėjo, ar ne. Taigi, daktaras žinutę gauna, o pacientas - nenervina. Deja, kadangi Lietuvoje peidžerių tinklų nebeliko, tai mūsų gydytojai tokiu nuostabiu vienpusio ryšio mechanizmu daugiau pasidžiaugti negali ir negalės.
Iki šiol peidžeriai yra naudojami tose šalyse, kur yra didelės menkai apgyvendintos teritorijos - ten neapsimoka statyti mobilaus ryšio bokštus, tuo tarpu peidžeriai gali dirbti visai neblogai, netgi esant kraštutinai silpnam signalui. Pavienis peidžerių bokštas gali persiųsti žinutes maždaug iki 40-50 kilometrų spinduliu, t.y., sukurti apie 80-100 km skersmens priėmimo zoną. Tai reiškia, kad norint daugmaž neblogai padengti visą Lietuvą, pakaktų vos kokių 10 bokštų. Taigi, ten, kur žmonių tankis yra kraštutinai mažas, pvz., dykumų teritorijose, arktinėse teritorijose ir pan., peidžingo sistemos vis dar kažkiek naudojamos netgi ir šiais laikais.




[[Category:Įranga]]
[[Category:Įranga]]
58

pakeitimai