7 175
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Viršgarsinis lėktuvas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: 600px|thumb|right|Ryškiai matomas kondensacinis konusas, susidarantis aplink lėktuvą iš smūginės bangos, kur jos greitis krenta nuo viršgarsinio iki garsinio. Šita banga yra esminis aerodinaminio pasipriešinimo šaltinis pas viršgarsinius lėktuvus. Žemiau pavaizduota schema, kuri rodo, kaip garsinė banga sklinda nuo lėktuvo, priklausomai nuo to, koksai lėktuvo skrydžio greitis. '''Viršgarsinis lėktuvas''' - tai toksai, kurio g...) |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Garso_greitis.jpg|600px|thumb|right|Ryškiai matomas kondensacinis konusas, susidarantis aplink lėktuvą iš smūginės bangos, kur jos greitis krenta nuo viršgarsinio iki garsinio. Šita banga yra esminis aerodinaminio pasipriešinimo šaltinis pas viršgarsinius lėktuvus. Žemiau pavaizduota schema, kuri rodo, kaip garsinė banga sklinda nuo lėktuvo, priklausomai nuo to, koksai lėktuvo skrydžio greitis.]] | [[Vaizdas:Garso_greitis.jpg|600px|thumb|right|Ryškiai matomas kondensacinis konusas, susidarantis aplink lėktuvą iš smūginės bangos, kur jos greitis krenta nuo viršgarsinio iki garsinio. Šita banga yra esminis aerodinaminio pasipriešinimo šaltinis pas viršgarsinius lėktuvus. Žemiau pavaizduota schema, kuri rodo, kaip garsinė banga sklinda nuo lėktuvo, priklausomai nuo to, koksai lėktuvo skrydžio greitis.]] | ||
'''Viršgarsinis lėktuvas''' - tai toksai, kurio greitis gali būti didesnis, nei garso greitis tame ore, kuriame šitas lėktuvas skrenda. Kadangi garso greitis priklauso nuo gana daug sąlygų (oro tankio, temperatūros, drėgnumo), o tos sąlygos skrydžio metu keičiasi gana stipriai, tai garso greitis tampa tokiu gana neapibrėžtiniu dydžiu. Taigi, lėktuvo greitis būna matuojamas Machais - garso greičiais. | '''Viršgarsinis lėktuvas''' - tai toksai, kurio greitis gali būti didesnis, nei garso greitis tame ore, kuriame šitas lėktuvas skrenda. Kadangi garso greitis priklauso nuo gana daug sąlygų (oro tankio, temperatūros, drėgnumo), o tos sąlygos skrydžio metu keičiasi gana stipriai, tai garso greitis tampa tokiu gana neapibrėžtiniu dydžiu. Taigi, lėktuvo greitis būna matuojamas Machais - garso greičiais. Bendras požymis - kad lėktuvo skridimo greitis yra didesnis už garso greitį. | ||
Kai lėktuvas yra viršgarsinis, tai būdinga, kad jis kažkur praskrenda, o jo skrydžio garsas atsklinda tiktai vėliau. Jei kažkur aukštai skrenda [[naikintuvas]], o jo garsas girdisi kaip artėjantis jums iš dešinės, tai tikėtina, kad tas naikintuvas jau praskrido ir yra kažkur kairėje. | Kai lėktuvas yra viršgarsinis, tai būdinga, kad jis kažkur praskrenda, o jo skrydžio garsas atsklinda tiktai vėliau. Jei kažkur aukštai skrenda [[naikintuvas]], o jo garsas girdisi kaip artėjantis jums iš dešinės, tai tikėtina, kad tas naikintuvas jau praskrido ir yra kažkur kairėje. | ||
Jei lėktuvo ar kito skraidančio aparato greitis yra toksai didelis, kad dėl suslėgimo ore prasideda cheminės reakcijos, dėl kurių dar kartą, jau dar kitaip keičiasi visa lėktuvo aerodinamika (pradžioje energija sugeriama, jonizuojant dujas, paskui - vėl atpalaiduojama, vėl susidarant įprastoms dujų molekulėms) - toksai aparatas vadinamas hipergarsiniu. Hipergarsiniais paprastai laikomi aparatai, kurie skrenda maždaug 5 ar daugiau machų greičiu. Tokie aparatai yra dar sudėtingesni, tad iki šiol tėra eksperimentiniai. | |||
| 16 eilutė: | 18 eilutė: | ||
Laivyboje banginį pasipriešinimą nugali ir greitį viršija [[gliseriai]] - tam tikri [[laivai]], dažniausiai [[kateriai]], kurie pakyla virš bangos ir ima čiuožti, ant tos pačios bangos užsilipę. Aviacijoje tiesioginio glisavimo analogo nėra, nors hipergarsiniuose greičiuose, raketose yra naudojamas smūginės bangos kūgis, duodantis panašų efektą. Tačiau visvien lėktuvai gali viršyti garso greitį, jei greitis pakankamai didelis. | Laivyboje banginį pasipriešinimą nugali ir greitį viršija [[gliseriai]] - tam tikri [[laivai]], dažniausiai [[kateriai]], kurie pakyla virš bangos ir ima čiuožti, ant tos pačios bangos užsilipę. Aviacijoje tiesioginio glisavimo analogo nėra, nors hipergarsiniuose greičiuose, raketose yra naudojamas smūginės bangos kūgis, duodantis panašų efektą. Tačiau visvien lėktuvai gali viršyti garso greitį, jei greitis pakankamai didelis. | ||
Viršijus garso greitį, labai smarkiai pasikeičia visa aerodinamika - vietoje [[Bernulio dėsnis|Bernulio dėsnio]] ima nulemti [[Niutono dėsnis]], tad keičiasi ir lėktuvo keliamoji galia, ir jos pasiskirstymas, ir netgi aerodinaminių vairų veikimas. | |||
== Viršgarsinių lėktuvų problemos == | |||
Viršijus garso greitį, labai smarkiai pasikeičia visa aerodinamika - vietoje [[Bernulio dėsnis|Bernulio dėsnio]] daugiau ima nulemti [[Niutono dėsnis]], tad keičiasi ir lėktuvo keliamoji galia, ir jos pasiskirstymas, ir netgi aerodinaminių vairų veikimas. | |||
Paprastai vienas iš pirmų tokių dėsnių pasikeitimo efektų - tai staiga atgal pasislinkęs aerodinaminės keliamosios galios centras. Poslinkis būna gana stiprus: ikigarsiniame režime keliamosios galios centras būna maždaug 25% nuo sparno priekio (didžiausio oro greičio taškas), tuo tarpu viršgarsiniame režime - maždaug 50%, t.y., per sparno vidurį (atoveiksmio jėgų vidurinis taškas). Tai reiškia, kad viršijus garso greitį, lėktuvo galas staiga ima kilti į viršų, o lėktuvas bando pereiti į smigimą žemyn. | |||
Negana to, prasideda ir kitokie efektai - pvz., virš dalies sparno ar vairo gali jau susidaryti viršgarsinis srautas, nors virš kitos dalies - vis dar ne. Ir tas srauto greitis gali priklausyti ir nuo sparno pasukimo, ir nuo lėktuvo manevro. | |||
Taigi, iš istorijos žinoma, kad kai kurie įprasti lėktuvai, viršiję garso greitį, imdavo elgtis labai keistai - pvz., sukant juos į viršų, jie sukdavosi į apačią, sukant į kairę, sukdavosi į dešinę ir panašiai. Negana to, kadangi dėl banginio pasipriešinimo kai kuriose korpuso vietose susikoncentruoja slėgio jėgos, kai kurie iš ankstyvų lėktuvų, priartėję prie garso greičio, pradėdavo byrėti ir plyšti gabalais - oro srautas kartais tiesiog perplėšdavo skardas. | Taigi, iš istorijos žinoma, kad kai kurie įprasti lėktuvai, viršiję garso greitį, imdavo elgtis labai keistai - pvz., sukant juos į viršų, jie sukdavosi į apačią, sukant į kairę, sukdavosi į dešinę ir panašiai. Negana to, kadangi dėl banginio pasipriešinimo kai kuriose korpuso vietose susikoncentruoja slėgio jėgos, kai kurie iš ankstyvų lėktuvų, priartėję prie garso greičio, pradėdavo byrėti ir plyšti gabalais - oro srautas kartais tiesiog perplėšdavo skardas. | ||