998
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Spindulinė liga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{Medicina}} | |||
'''Spindulinė liga''' - bendrinis pavadinimas įvairiems [[radioaktyvumas|radioaktyvumo]] sukeltiems žmogaus organizmo pažeidimams. Bendrais efektais spindulinė liga gan stipriai primena bendrą apsinuodijimą citotoksinėmis medžiagomis, nes pažeidžiamos bendrai visos organizmo ląstelės. | '''Spindulinė liga''' - bendrinis pavadinimas įvairiems [[radioaktyvumas|radioaktyvumo]] sukeltiems žmogaus organizmo pažeidimams. Bendrais efektais spindulinė liga gan stipriai primena bendrą apsinuodijimą citotoksinėmis medžiagomis, nes pažeidžiamos bendrai visos organizmo ląstelės. | ||
| 9 eilutė: | 10 eilutė: | ||
Bendra eiga skirstoma į du variantus - ūmią spindulinę ligą ir lėtinę spindulinę ligą. Ūmi spindulinė liga išsivysto nuo ypatingai didelių, bet sąlyginai neilgai trukusių (paprastai iki kelių dienų, o dažniausiai - iki kelių valandų, kartais - iki kelių sekundžių) apspinduliavimo dozių (1 grėjus ar daugiau) ir didesne dalimi atvejų būna mirtina. Lėtinė išsivysto nuo gerokai mažesnių apspinduliavimo dozių, eiga dažnesne dalimi atvejų baigiasi sąlyginiu pasveikimu. | Bendra eiga skirstoma į du variantus - ūmią spindulinę ligą ir lėtinę spindulinę ligą. Ūmi spindulinė liga išsivysto nuo ypatingai didelių, bet sąlyginai neilgai trukusių (paprastai iki kelių dienų, o dažniausiai - iki kelių valandų, kartais - iki kelių sekundžių) apspinduliavimo dozių (1 grėjus ar daugiau) ir didesne dalimi atvejų būna mirtina. Lėtinė išsivysto nuo gerokai mažesnių apspinduliavimo dozių, eiga dažnesne dalimi atvejų baigiasi sąlyginiu pasveikimu. | ||
Skirstymas į lėtinę ir ūminę spindulinę ligą yra gan sąlyginis, skirtas daugiau tam, kad būtų galima išrūšiuoti pacientus į tuos, kurie mirs (ūmi eiga) ir į tuos, kuriuos galimai pavyks išgydyti. Taigi, pati apspinduliavimo trukmė ir stiprumas neturi aiškių ribų, pagal kurias galima būtų tarti, kad spindulinė liga yra ūminė ar lėtinė. | Skirstymas į lėtinę ir ūminę spindulinę ligą yra gan sąlyginis, skirtas daugiau tam, kad būtų galima išrūšiuoti pacientus į tuos, kurie mirs (ūmi eiga) ir į tuos, kuriuos galimai pavyks išgydyti. Išgyvenę ūmią ligą ir pasitaisę pacientai gali būti laikomi lėtiniais, nes liga tęsiasi gana ilgai. Taigi, pati apspinduliavimo trukmė ir stiprumas neturi aiškių ribų, pagal kurias galima būtų tarti, kad spindulinė liga yra ūminė ar lėtinė. | ||
Visais atvejais reikia suprasti, kad spindulinės ligos esmė - didelio kiekio organizmo ląstelių pažeidimai ir pilna žūtis. Tai reiškia, kad gydant ligą, svarbu palaikyti paciento gyvybingą būseną tol, kol pasišalins intoksikaciją keliančios žuvusių ląstelių liekanos, o pačios žuvusios ar pažeistos ląstelės atsistatys. Tai yra bendra ir ūmiems, ir lėtiniams spindulinės ligos atvejams. Būtent tas visą organizmą apimantis ląstelių pažeidimas priartina ligos gydymą prie apsinuodijimo citotoksikais gydymo, tačiau su savomis specifikomis, visų pirma - su giliu imuninės sistemos pažeidimu. | |||
=== Ūmios spindulinės ligos eiga ir stadijos === | === Ūmios spindulinės ligos eiga ir stadijos === | ||
| 17 eilutė: | 21 eilutė: | ||
==== Ūmios spindulinės ligos | ==== Ūmios spindulinės ligos eiga bendru atveju ==== | ||
Pati bendriausia, nespecifinė spindulinės ligos eiga vyksta, jei maždaug tolygiai apspinduliuotas visas žmogaus kūnas. Tokiu atveju pagrindiniai simptomai gali varijuoti, tačiau bendra eiga vis dėl to lieka panaši. | |||
* | |||
* | Ūmios (aštrios) spindulinės ligos vystymasis priklauoso nuo gautos radiacijos dozės. Ligos vystymasis, esant bendram kūno apspinduliavimui skirtingomis dozėmis mišraus pobūdžio radiacijos: | ||
* | * Jei gauta dozė viršija 4 grėjus - simptomai pasireiškia, praėjus vidutiniškai 2 savaitėms nuo dozės gavimo. Mirtis ištinka paprastai per tris savaites nuo simptomų atsiradimo. Paprastai pirmi simptomai - anemija, limfocitopenija ir trombocitopenija. Kaulų čiulpų suirimas. Šiuo atveju ligos išeiga smarkiai priklauso nuo to, ar buvo suteiktas savalaikis gydymas. Apytiksliai apie pusė pacientų, gavusių gydymą, išgyvena. | ||
* | * Jei gauta dozė yra apie 10 ar daugiau grėjų - simptomai pasireiškia per 3 dienas nuo dozės gavimo, mirtis ištinka apytiksliai per 2 savaites. Būdinga, kad žūsta žarnyno epitelis (t.y., kyla [[kruvinoji tryda]]). Išgyvena mažiau, nei 10% pacientų, tačiau gavus savalaikį gydymą, visgi tam tikri šansai išgyventi išlieka. | ||
* | * Jei dozė viršija 20 grėjų - pirmieji simptomai neretai pasireiškia jau nuo pat apspinduliavimo momento. Mirtis dažniausiai ištinka per 3-5 dienas nuo apspinduliavimo. Pastebimi [[Centrinė nervų sistema|Centrinės nervų sistemos]] pažeidimai, greitai vystosi smegenų uždegimas, būna pažeista hematoencefalinis barjeras, o dar didesnės dozės sukelia tiesioginę neuronų žūtį, t.y., būna pastebimos neuropatijos. | ||
==== Pagrindinės ūmios spindulinės ligos formos ==== | |||
Bendru atveju paprastai išskiriamos 6 pagrindinės ligos formos, kurios priklauso daugiausiai nuo apspinduliavimo stiprumo. Formos yra tokios: | |||
* Kaulų čiulpų forma (1-6 grėjai). Tipiškiausia, dažniausiai pasitaikanti spindulinės ligos forma. Esminis požymis - sunkus kraujo gamybos sistemos pažeidimas. Išsivysto paprastai nuo trumpalaikio ar momentinio apspinduliavimo. Vidutinis mirštamumas sudaro apie 50%, tačiau smarkiai priklauso nuo to, kiek laiku ir pilnai buvo suteiktas gydymas. Sąlyginai ši forma dar skirstoma į kelis laipsnius pagal sunkumą - lengvą, vidutinę, sunkią, labai sunkią. | |||
* Pereinamoji forma (6-10 grėjų). Būdingas kraujo gamybos sistemos pažeidimas ir žarnyno epitelio sunaikinimas. Mirštamumas siekia apie 90-95%. | |||
* Žarnyno forma (10-20 grėjų). Būdingas sunkus enteritas, [[kruvina tryda]], karštligė, labai lengvai kylančios ir sunkiai nuslopinamos infekcinės-septinės komplikacijos. Mirštamumas yra netoli 100%. | |||
* Tokseminė arba kraujagyslių forma (20-80 grėjų). Būna ryškūs hemodinaminiai pažeidimai ir greitai besivystanti stipri paciento intoksikacija organizmo skilimo produktais. Mirštamumas apytiksliai lygus 100%, nors ir žinoma pavienių atvejų, kai pacientams pasisekdavo išgyventi. | |||
* Cerebrinė forma (80-120 grėjų). Dar vadinama žaibiška spinduline liga. Būdingi smegenų pažeidimai, neretai ir periferinės nervų sistemos pažeidimai. Mirštamumas sudaro 100%, išgyvenimo atvejų nežinoma. | |||
* Momentinė forma (daugiau, kaip 120 grėjų). Mirtis, kuri išsivysto labai greitai po apspinduliavimo ar dar paties apspinduliavimo metu. Būdinga, kad žūsta ir nervinės, ir raumenų ląstelės, t.y., vyksta bendra ir greita visų organizmo ląstelių žūtis, organizmas nustoja rodyti bet kokius gyvybės požymius per kelioliką ar keliasdešimt minučių. Mirštamumas sudaro 100%. | |||
==== Gyvo lavono būsena ==== | ==== Gyvo lavono būsena ==== | ||
| 35 eilutė: | 50 eilutė: | ||
* Sunkus inkstų pažeidimas yrančių ląstelių produktais, kuris irgi pasireiškia ne iš karto | * Sunkus inkstų pažeidimas yrančių ląstelių produktais, kuris irgi pasireiškia ne iš karto | ||
Gyvo lavono būsena neretai gali būti nustatoma medicininiais tyrimais arba, netiesiogiai, pagal radiacinio incidento faktinius duomenis (apspinduliavimas virš 1 grėjaus reiškia apie 50% mirties tikimybę, apspinduliavimas virš 10 grėjų reiškia 100% mirties tikimybę). | Gyvo lavono būsena neretai gali būti nustatoma medicininiais tyrimais arba, netiesiogiai, pagal radiacinio incidento faktinius duomenis (apspinduliavimas virš 1 grėjaus reiškia apie 50% mirties tikimybę, apspinduliavimas virš 10 grėjų reiškia apytiksliai 100% mirties tikimybę). | ||
==== Ūmios spindulinės ligos stadijos ==== | |||
Išskiriamos keturios arba penkios stadijos: | |||
* Latentinė stadija - pacientas jaučiasi tvarkoje simptomai dar nepasireiškia. Latentinės stadijos gali nebūti išvis (neretai psichogeniniai faktoriai išsyk sukelia I stadijos simptomus), bet gali tęstis ir keletą valandų ar netgi keletą dienų. Paprastai kuo mažesnė apspinduliavimo dozė, tuo ilgesnė yra latentinė stadija. | |||
* I stadija - paprastai pasireiškia bendrais simptomais - galvos svaigimu, nuovargiu, pykinimu, vėmimu, galvos skausmu, burnos džiūvimu ir įvairiais nelabai aiškaus pobūdžio skausmais, dažnai ir stipriais nuotaikos sutrikimais (galimai psichogeniniais, kylančiais dėl to, kad pacientas žino, kad gavo mirtiną dozę). | |||
* II stadija - laikinas menamas pagerėjimas, kartais atrodantis kaip pilnas pasveikimas - (sunkesniais atvejais - gyvo lavono būsena), susijusi su tuo, kad apspinduliavimo metu susidariusios toksinės medžiagos pasišalino, pirmos fiziologinės reakcijos baigėsi. Tęsiasi tuo ilgiau, kuo mažesnė apspinduliavimo dozė. Pacientui atlikus tyrimus, matosi, kad jam bus šakės - itin tai matosi iš kraujo tyrimų (leukopenija, trombocitopenija, neutropenija ir pan.), o taip pat iš pastebimų širdies ir kraujagyslių ligų požymių. | |||
* III stadija - pacientas grįžta į blogėjimo būklę ir ta būklė vystosi tuo greičiau ir sunkiau, kuo labiau jis buvo apspinduliuotas. Eiga gali būti pati įvairiausia, priklausomai nuo to, kokie organai buvo labiausiai pažeisti ir koks buvo spinduliuotės poveikio būdas bei pati spinduliuotės rūšis. Dažnais atvejais būna sunkūs inkstų pažeidimai, hemoragijos, masyvios įvairiarūšės infekcijos dėl visiško imuninės sistemos neveikimo ir t.t.. | |||
* IV stadija - sėkmingais atvejais išsivystanti sveikimo stadija, kuri nėra labai tipinė. Reikalingas labai ilgas palaikomasis ir atstatomasis gydymas. | |||
=== Ūmios spindulinės ligos gydymas === | |||
Ūmios spindulinės ligos gydymo metodai nėra atidirbti, nors laikas nuo laiko atsiranda vis naujos medžiagos, tiesa, ši paprastai būna paremta pavieniais atvejais, kurie neretai kraštutinai skiriasi spinduliuotės pobūdžio, poveikio trukme, gavimo būdu ir kt., todėl vienų atvejų patirtis sunkiai pritaikoma kitiems atvejams. | |||
==== Istorinės patirtys ==== | |||
Atvejai, kai ūmi spindulinė liga būdavo dažna - po [[Hirošima|Hirošimos]] bei [[Nagasakis|Nagasakio]] bombardavimų, ankstyvųjų mokslininkų branduolinių eksperimentų ir reaktorių incientų, taip pat ankstyvųjų branduolinių bandymų, buvo labai seniai, vyko maždaug iki [[1960]] metų. Tais laikais medicina buvo ganėtinai atsilikusi, tad duomenų apie tai buvo nedaug. | |||
Vienintelė šalis, kuri turėjo daug sunkios spindulinės ligos atvejų vėlyvesniais laikais, po [[1980]] metų, buvo SSRS. Tai buvo susiję su tuo, kad ten vyko milžiniškas kiekis branduolinių incidentų ([[Majak]], [[Černobylis]]). Tačiau incidentai būdavo slepiami, medikams ir mokslininkams su jais dirbti būdavo beveik neleidžiama. Nepaisant to, būtent sovietinė informacija leidžia kažkuria dalimi orientuotis paprastesnių, primityvesnių gydymo metodų naudojime, o taip pat ir eigoje. | |||
Dar naujesniais laikais aštrios spindulinės ligos atvejai tapo išvis retenybe. Pvz., [[Fukušima|Fukušimos]] incidento metu tik du elektrinės darbuotojai buvo apspinduliuoti dozėmis, kurios leistų spėti apie ūmią spindulinę ligą. | |||
==== Pirmoji pagalba esant ūmiam apspinduliavimui ===== | |||
Pirmoji pagalba visų pirma susijusi su radioaktyvumo šaltinių pašalinimu ir paties paciento pašalinimu iš pavojingos zonos. Būtina kuo tiksliau ir išsamiau identifikuoti apspinduliavimo pobūdį, nes nuo to kardinaliai priklauso būtinas gydymas. Svarbu išskirti: | |||
* Ar apspinduliavimas buvo tik spinduliuotės būdu (ant paciento kūno ar į jo organizmą nepakliuvo radioaktyvių medžiagų) | |||
* Ar radioaktyvios medžiagos pakliuvo ant odos | |||
* Ar radioaktyvios medžiagos pakliuvo į virškinimo traktą | |||
Jei aplinka ar pacientas užkrėstas radioaktyviomis meždiagomis, personalas, teikiantis pagalbą, turi dėvėti apsauginius drabužius, pageidautina iš gumos, kuri efektyviai sulaiko alfa ir beta spinduliuotę. Kategoriškai negalimas tiesioginis kontaktas su paciento oda, drabužiais. Būtina mūvėti pirštines, pageidautina iš gana storos gumos, dėvėti respiratorius. Visi veiksmai turi būti kontroliuojami ir aplinka stebima, naudojant alfa ir beta detektorius. | |||
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ir patys pacientai, ir kiti susiję asmenys gali neidentifikuoti to, kad radioaktyvios medžiagos pakliuvo į organizmą (t.y., gali nepastebėti kontakto, panašiai, kaip būna infekcijų atveju, kai šios plinta [[fekalinis-oralinis būdas|fekaliniu-oraliniu būdu]]). Taigi, jei aplinkoje buvo radioaktyvių medžiagų, tikėtina, kad jos pakliuvo ant žmogaus kūno ir į virškinimo traktą. | |||
Tokiais atvejais būtina nuo paciento pašalinti visus drabužius, pacientą greitai apiplauti vandeniu su muilu, naudojant kuo intensyvesnę vandens srovę ir kempinę (pageidautina atlikti tą greitai, kad oda neįmirktų, jei paskui bus taikomas aliejinis-spiritinis odos valymas). Taip pat atlikti skubų skrandžio plovimą, žarnyno plovimą ir pan., nes į organizmo vidų pakliuvę radioaktyvios medžiagos daro ypatingai blogą poveikį. Tokios procedūros gali ir turi būti kartojamos, nes ir pakartotiniu metu galimas dalies radioaktyvių medžiagų pašalinimas. | |||
Paties paciento dezaktyvacija kontroliuojama, naudojant alfa ir beta detektorius. Tokiais detektoriais galima nustatyti ir skrandžio bei žarnyno turinio radioaktyvumą. | |||
Paciento drabužiai, daiktai, dokumentai turi būti paimti ir išskirstyti į atskirus paketus. Jų panaudojimas ir utilizacija apsprendžiama, remiantis daiktų radioaktyvumu, reikalingumu ir jų deaktyvacijos galimybėmis (kai kada, pvz. metalinius, stiklinius ar pan. daiktus pakanka švariai nuvalyti servetėle ar nuplauti vandeniu su muilu.). Dokumentai turi būti dedami į atskirus paketus, jie gali būti kurį laiką pacientui reikalingi, nepaisant radioaktyvumo. | |||
==== Įvairi sovietinė ūmios spindulinės ligos gydymo patirtis ==== | |||
Neretai minima, kad visais atvejais, netgi jei pacientas vis dar jaučiasi gerai, jį reikia ruošti ilgalaikei intensyviai terapijai (reanimacijai), kuri gali trukti mažiausiai kelias savaites ar ilgiau. Vienos iš pirmų procedūrų (dar iki simptomų pasireiškimo) - kraujo perpylimai, kurie kompensuotų pirmą pažeidimą - kraujo ląstelių žūtį. | |||
===== Laikino pagerėjimo ir uždelsimų atvejai ===== | |||
Didele dalimi lengvesnių atvejų gali būti laikino pagerėjimo stadija, kurios metu pacientas gali jaustis sveikas. Stadija gali trukti nuo kelių valandų (esant blogai ligos eigai) iki kelių dienų (esant gerai ligos eigai). Neretai tokio pagerėjimo metu pacientai bando išvengti gydymo, išsirašyti iš ligoninės ir pan., nors tai yra visiškai neadekvatu ir neracionalu. Dažnai būna psichologinės problemos - neigimas ir pan.. | |||
Reikia į tai atsižvelgti, pacientui paaiškinti, kad pagerėjimas laikinas ir jis greičiausiai mirs, todėl turi griežtai laikytis [[gydytojai|gydytojų]] nurodymų. Pagerėjimas gali trukti iki kelių savaičių, tačiau vėliau išsivysto simptomai, po kurių pacientas labai didele tikimybe miršta. Pagerėjimo stadijai pacientą galima laikyti atskirame skyriuje (kol intensyvi terapija dar nėra būtina), tačiau pageidautina jau šiame etape riboti jo lankymą, kontaktus, galimybę išeiti iš palatos, nes jo imuninė sistema jau ir šioje stadijoje yra pilnai išjungta. | |||
Būtinas kraštutinai didelis sterilumas (patalpų, patalynės, drabužių, baldų, paties paciento kūno paviršiaus dezinfekcija), kuris daro įtaką jau ir šiame etape, o jo trūkumas gali turėti labai dideles pasekmes vėlesniuose etapuose. | |||
Šios laikino pagerėjimo stadijos metu vykdomi bendri parengtinio gydymo veiksmai. Jei į paciento organizmą pakliuvo radioaktyvių medžiagų (per odą, maitnimosi traktą) - būtini kuo greitesni ir intensyvesni veiksmai, kurie leistų pašalinti kuo daugiau šių medžiagų (skrandžio plovimas, žarnyno plovimas, dušas, odos valymas aliejiniu-spiritiniu metodu ir pan.). | |||
Svarbu suteikti pacientui psichologinę pagalbą, tačiau kartu svarbu, kad būtų išvengta kontakto su kitais žmonėmis. Tinka variantas, kai pacientas bendrauja su kitais žmonėmis per stiklą ar per permatomą uždangą. | |||
Pacientui ir kitiems asmenims galima paaiškinti, kad toks atskyrimas yra dėl to, kad pats pacientas radioaktyvus ir kelia pavojų. Toksai paaiškinimas neretai suveikia geriau, nei aiškinimai apie imuninės sistemos sutrikimus - pastarųjų gali nesuprasti visokie žemesnio intelekto asmenys. Kitą vertus, kai kurie aukštesnio intelekto asmenys pasižymi neadekvačiomis emocinėmis reakcijomis ir dėl to jie gali nebijoti radioaktyvumo. Tokiems asmenims reikia paaiškinti, kad jie gali užkrėsti pacientą, nes paciento imuninė sistema yra pažeista. Paaiškinimai pacientams ir jų artimiesiems yra svarbūs, nes tai leidžia išvengti pavojingų, žalą galinčių sukelti incidentų. | |||
===== Intensyvi ūmios spindulinės ligos terapija ===== | |||
Vėliau, jau pačios intensyvios terapijos metu, reikalinga dializė, simptomatinis gydymas, maitinimas intraveniniais mišiniais, palaikomoji terapija. Gydymas orientuotas į tai, kad organizmas išgyventų kritinį periodą - apie kelias savaites, per kurias ląstelės sugebės atsistatyti. | |||
Kiek vėlesniuose etapuose, kai pasimato konkretesni, specifiškesni pažeidimai - gydymas pagal tai, kokie organai ar organizmo posistemės labiausiai pažeistos. Audinių persodinimai ne visada būna sėkmingi, tačiau dalimi atvejų gali pratęsti paciento gyvenimo trukmę. Kai kuriais atvejais, esant kraujo perpylimams, nepaisant savaiminės imuniteto supresijos, kai kurie autoriai rekomenduoja papildomą imunosupresantų vartojimą. | |||
Dėl kraštutinai supresuotos imuninės sistemos būtina kraštutinai švari aplinka, vienkartinių drabužių (kaukių, pirštinių, bachilų, kepurių, žiurstų) keitimas ir dezinfekcinės procedūros prieš bet kokius veiksmus su pacientu ar pereinant nuo vieno paciento prie kito. Į intensyvios terapijos skyrių tiesiogiai negydantis personalas negali būti įleidžiamas jokiu pretekstu. Didžiausias iššūkis - pasiekti to, kad personalas rimtai žiūrėtų ir adekvačiai laikytųsi kraštutinai didelių sanitarinių reikalavimų. | |||
Labai didelė dalis mirčių siejama su ūmiomis pneumonijomis, todėl aplinkos sterilumas yra vienas iš labiausiai ligos eigą nulemiančių faktorių. | |||