1 543
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Griša: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Grisa_korvete_fregata_priespovandeninis_karo_karinis_laivas.jpg|600px|thumb|right|Griša klasės korvetės buvo pirmi atkurtos Lietuvos pilnaverčiai karo laivai.]] | [[Vaizdas:Grisa_korvete_fregata_priespovandeninis_karo_karinis_laivas.jpg|600px|thumb|right|Griša klasės korvetės buvo pirmi atkurtos Lietuvos pilnaverčiai karo laivai.]] | ||
[[Vaizdas:F12-aukstaitis_dumai.jpg|600px|thumb|right|Lietuvos karinio jūrų laivyno fregata F12 Aukštaitis, skleidžiantis didžiulį kiekį dūmų. Būdingas sovietinių laivų variklių bruožas - nepaprastai žemas naudingumo koeficientas, kylantis dėl labai prastai sudegančio kuro. Dėl tų pačių priežasčių susidaro ir milžiniški kiekiai dūmų. Yra buvę atvejų, kai NATO pratybose šie Lietuvos laivai susilaukdavo pagalbos pasiūlymų gesinti gaisrą, nes Vakarų šalių jūrininkai pagalvodavo, kad lietuvių laive kažkas užsidegė.]] | |||
'''Griša''' arba '''Albatros''' - sovietinė rūšis specializuotų [[korvetės|korvečių]], skirtų kovai prieš povandeninius laivus ir pakrančių apsaugai. Bene sėkmingiausias iš visų karo laivų, kokie tik yra sukurti [[SSRS]], todėl pačioje [[Rusija|Rusijoje]] naudojamas iki šiol. | '''Griša''' arba '''Albatros''' - sovietinė rūšis specializuotų [[korvetės|korvečių]], skirtų kovai prieš povandeninius laivus ir pakrančių apsaugai. Bene sėkmingiausias iš visų karo laivų, kokie tik yra sukurti [[SSRS]], todėl pačioje [[Rusija|Rusijoje]] naudojamas iki šiol. | ||
| 10 eilutė: | 11 eilutė: | ||
Pirmas Griša klasės laivas buvo suprojektuotas dar [[1964]] ir pastatytas [[1967]] metais. Laivas buvo skirtas uostų ir svarbesnių pakrančių ruožų apsaugai nuo tuo metu ypatingai greitai augusios [[povandeniniai laivai|povandeninių laivų]] grėsmės, mat šių plaukiojimo nuotolis, pasinėrimo gylis, plaukimo greitis, povandeninio plaukimo trukmė, ugnies galia ir t.t. per porą dešimtmečių išaugo tiesiog neįtikėtinai, ypač pasirodžius branduoliniams reaktoriams ir branduolinėms torpedoms bei raketoms. Tai reiškė, kad pavienis povandeninis laivas, neišnirdamas galėjo nuplaukti daug tūkstančių kilometrų ir 1-2 branduolinėmis torpedomis sunaikinti bet kokį jūrų uostą. | Pirmas Griša klasės laivas buvo suprojektuotas dar [[1964]] ir pastatytas [[1967]] metais. Laivas buvo skirtas uostų ir svarbesnių pakrančių ruožų apsaugai nuo tuo metu ypatingai greitai augusios [[povandeniniai laivai|povandeninių laivų]] grėsmės, mat šių plaukiojimo nuotolis, pasinėrimo gylis, plaukimo greitis, povandeninio plaukimo trukmė, ugnies galia ir t.t. per porą dešimtmečių išaugo tiesiog neįtikėtinai, ypač pasirodžius branduoliniams reaktoriams ir branduolinėms torpedoms bei raketoms. Tai reiškė, kad pavienis povandeninis laivas, neišnirdamas galėjo nuplaukti daug tūkstančių kilometrų ir 1-2 branduolinėmis torpedomis sunaikinti bet kokį jūrų uostą. | ||
Tai reiškė, kad reikia labai daug gana juntamu nuotoliu veikiančių labai didelę ugnies galią turinčių laivų, skirtų savarankiškai povandeninių laivų paieškai ir naikinimui. Laivai, skirti kovai prieš povandeninius laivus, turėjo būti kraštutinai manevringi ir kartu galintys turėti ypatingai didelį greitį, kas buvo gana netipiška įprastiems povandeninių laivų naikintojams. | Tai reiškė, kad reikia labai daug gana juntamu nuotoliu veikiančių labai didelę ugnies galią turinčių laivų, skirtų savarankiškai povandeninių laivų paieškai ir naikinimui. Laivai, skirti kovai prieš povandeninius laivus, turėjo būti kraštutinai manevringi ir kartu galintys turėti ypatingai didelį greitį, kas buvo gana netipiška įprastiems to meto povandeninių laivų naikintojams. | ||
Negana to, kadangi svarbiausi uostai buvo [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] bei [[Juodoji jūra|Juodojoje jūroje]], kur veikė ir [[NATO]] aviacija, tokie laivai turėjo turėti dar ir labai stiprią priešlėktuvinę gynybą bei gana juntamas priemones kovai bent jau su mažais laivais, pvz., [[kateriai|kateriais]]. O tai jau reiškė, kad tie laivai turi turėti ir juntamą priešlaivinę ginkluotę. Bendrai imant tai reiškė, kad laivai turi būti prikišti tokiu kiekiu ginklų, kad iki šiol tokių mažų ir kartu taip smarkiai ginkluotų laivų nėra buvę. | Negana to, kadangi svarbiausi uostai buvo [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] bei [[Juodoji jūra|Juodojoje jūroje]], kur veikė ir [[NATO]] aviacija, tokie laivai turėjo turėti dar ir labai stiprią priešlėktuvinę gynybą bei gana juntamas priemones kovai bent jau su mažais laivais, pvz., [[kateriai|kateriais]]. O tai jau reiškė, kad tie laivai turi turėti ir juntamą priešlaivinę ginkluotę. Bendrai imant tai reiškė, kad laivai turi būti prikišti tokiu kiekiu ginklų, kad iki šiol tokių mažų ir kartu taip smarkiai ginkluotų laivų nėra buvę. | ||
Kad tai pavyktų, laivas buvo išsyk konstruojamas kaip skirtas tik sąlyginai ramioms jūroms ir mažiems plaukimo nuotoliams. Numatytas plaukiojimo laikas buvo 7 paros pirmiems modeliams, o vėlesniems - 9 paros. Norint kuo labiau sumažinti laivo masę, tik jo korpusas buvo daromas iš plieno. Visi antstatai, pertvaros ir t.t. buvo daromi iš aliuminio-magnio lydinio. Tokių medžiagų panaudojimas buvo neadekvačiai brangus, tačiau tuometinėje SSRS į kainą nebuvo kreipiama dėmesio. Dėl tokių lydinių naudojimo tuščia laivo masė gavosi maždaug du kartus mažesnė. To dėka gavosi į laivą sutalpinti itin daug ginkluotės. | Kad tai pavyktų, laivas buvo išsyk konstruojamas kaip skirtas tik sąlyginai ramioms jūroms ir mažiems plaukimo nuotoliams. Numatytas plaukiojimo laikas buvo 7 paros pirmiems modeliams, o vėlesniems - 9 paros. Norint kuo labiau sumažinti laivo masę, tik jo korpusas buvo daromas iš plieno. Visi antstatai, pertvaros ir t.t. buvo daromi iš aliuminio-magnio lydinio. Tokių medžiagų panaudojimas tais laikais buvo neadekvačiai brangus, tačiau tuometinėje SSRS į kainą nebuvo kreipiama dėmesio. Dėl tokių lydinių naudojimo tuščia laivo masė (be ginkluotės) gavosi maždaug du kartus mažesnė, nei būtų tuo atveju, kai būtų naudojamas plienas. To dėka gavosi į laivą sutalpinti itin daug ginkluotės. | ||
Netgi nepaisant itin palengvintos konstrukcijos, galutinis laivas gavosi kraštutinai perkrautas ginklais. | |||
=== Laivo varikliai === | |||
Kadangi laivams buvo numatyta plaukti itin dideliu greičiu, galingi įprasti varikliai negalėjo būti sutalpinti į tokį mažą laivą, buvo panaudota kombinuota jėgainė - du dyzeliniai varikliai po 10000 AG (sumoje 20000 AG), kurie gali būti įjungti priklausomai nuo laivo greičio, o papildomai, pilnam greičiui - dar viena turbina, kurios galia apie 18000 AG. Taigi, aukštas ekonomiškumas (tiesa, gana tragiškas, lyginant su Vakarų šalių laivais) ir plaukimo nuotolis būdavo pasiekiamas, naudojant vos 1-2 variklius ir plaukiant mažu greičiu, o kai reikdavo didesnio greičio, būdavo pajungiami jau du varikliai, o kai reikdavo pilno greičio - būdavo įjungiama dujinė turbina. | |||
Išties šiuose laivuose buvo net ne du, o keturi dyzeliniai varikliai. Reikalas tas, kad Griša laivuose buvo naudojami 10 tūkstančių arklių galios М-507А varikliai, kurie išties buvo du М-504Б varikliai sujungti poromis, nes sovietai neturėjo tinkamos galios variklių. Varikliai buvo sujungti poromis per sankabą ir teoriškai buvo galima kiekvienoje poroje atjungti vieną iš variklių, kad kitas dirbtų. Tačiau to paprastai niekas nedarydavo ir varikliai visą laiką dirbdavo po du. | |||
Kadangi sovietiniai varikliai buvo itin žemo naudingumo koeficiento, kuras juose sudegdavo labai prastai, todėl susidarydavo milžiniški kiekiai dūmų. Dar daugiau dūmų būdavo, kai būdavo įjungiama turbina. Dėl šių priežasčių laivai ramiu oru būdavo pastebimi labai dideliu nuotoliu, nes susidarydavo ryškus dūmų debesis. Su dūminimu susijusi ir specifinė, keista dažymo schema, kur galinė borto pusė yra dažoma tamsiai pilka arba juoda spalva: tiktai tokiu atveju nesimato aprūkusių dėmių, kurias ant bortų palieka įkaitę dūmai. | |||
=== Plaukimo nuotolis === | |||
Plaukimo nuotolis Griša klasės laivams pilnu greičiu (teoriškai, apie 32-35 mazgai, praktiškai apie 30 mazgų) siekė vos 950 jūrmylių (apie 1500km), kas karo laivams yra nepaprastai mažai, faktiškai panašiau į pakrančių apsaugos katerius. Kitą vertus, toksai plaukimo greitis tokio gana nedidelio dydžio laivui yra labai didelis - 30 mazgų yra 55km/h. | Plaukimo nuotolis Griša klasės laivams pilnu greičiu (teoriškai, apie 32-35 mazgai, praktiškai apie 30 mazgų) siekė vos 950 jūrmylių (apie 1500km), kas karo laivams yra nepaprastai mažai, faktiškai panašiau į pakrančių apsaugos katerius. Kitą vertus, toksai plaukimo greitis tokio gana nedidelio dydžio laivui yra labai didelis - 30 mazgų yra 55km/h. | ||
Plaukiant mažesniais greičiais, laivo plaukimo nuotolis smarkiai didėjo, tad laivas galėjo baražuoti ir didesniu atstumu, pvz., 10 mazgų greičiu galėjo nuplaukti iki 4000 mylių (tokiu mažu greičiau laivai plaukdavo, jei reikdavo juos pergabenti ar ilgesnį laiką tekdavo patruliuoti jūroje. 14 mazgų greičiu plaukimo nuotolis jau sumažėdavo iki 2500 jūrmylių, o 19 mazgų greičiu nuotolis jau būdavo apie 1900 jūrmylių. | Plaukiant mažesniais greičiais, laivo plaukimo nuotolis smarkiai didėjo, tad laivas galėjo baražuoti ir didesniu atstumu, pvz., 10 mazgų greičiu galėjo nuplaukti iki 4000 mylių (tokiu mažu greičiau laivai plaukdavo, jei reikdavo juos pergabenti ar ilgesnį laiką tekdavo patruliuoti jūroje. 14 mazgų greičiu plaukimo nuotolis jau sumažėdavo iki 2500 jūrmylių, o 19 mazgų greičiu nuotolis jau būdavo apie 1900 jūrmylių. | ||
=== Laivo perkrovimas ir atsparumas jūroms === | |||
Dar kuriant laivus, konstruktoriai jau numatė, kad kils didelės problemos dėl jų perkrovimo ginkluote, kad laivai bus užliejami, esant dideliam banguotumui. Kad atsirastų bent dalinė apsauga nuo užliejimo, buvo numatyti gana sudėtingos konstrukcijos falšbortai, kurie nukreiptų bangas į šonus ir bent dalinai apsaugotų laivo denius nuo užliedinėjimo vandeniu. Tačiau gamyklose šių konstrukcijų išsyk buvo atsisakyta, nes paaiškėjo, kad tiesiog nėra kuo lankstyti ir pjaustyti metalą, išgaunant tokius vandenį nukreipiančius srautus. Taigi, netgi dalinė apsauga nuo bangų laive neatsirado. Dėl šios priežasties laivai liko tinkami tik uždaroms jūroms, o vandenynuose - tiktai ramiam orui. | |||
Atitinkamai, [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]] šie laivai buvo skirti sienos apsaugos ([[KGB]]) daliniams, kurie išplaukdavo tik ramiais orais, nes užsiimdinėjo ne kova su priešais, o tik [[Japonija|Japonijos]] žvejų gaudymu [[SSRS]] ekonominės zonos vandenyse. Žvejai išplaukdavo tik ramiu oru, tad ir Griša laivams tada nebūdavo problemų. | |||
== Griša laivų modifikacijos == | |||
Iš viso buvo pastatyti 88 Griša klasės laivai, paskutinis pastatytas [[1994]], t.y., laivas serijiniu būdu buvo gaminamas net 30 metų, tiesa, paskiras versijas laikas nuo laiko modernizuojant. Iš viso yra žinomos 5 pagrindinės Griša klasės versijos: | Iš viso buvo pastatyti 88 Griša klasės laivai, paskutinis pastatytas [[1994]], t.y., laivas serijiniu būdu buvo gaminamas net 30 metų, tiesa, paskiras versijas laikas nuo laiko modernizuojant. Iš viso yra žinomos 5 pagrindinės Griša klasės versijos: | ||
* Griša I - pastatyta 12 laivų, statyti nuo [[1970]] iki [[1974]]. Faktiškai naudoti kaip bandomoji serija, iš ginkluotės išimti [[1979]]. | * Griša I - pastatyta 12 laivų, statyti nuo [[1970]] iki [[1974]]. Faktiškai naudoti kaip bandomoji serija, iš ginkluotės išimti [[1979]]. | ||
| 41 eilutė: | 60 eilutė: | ||
Abu laivai buvo eksploatuojami apie 16-17 metų, kol vietoje jų buvo įsigyti daug modernesni daniški [[Flyvefisken]] klasės laivai. | Abu laivai buvo eksploatuojami apie 16-17 metų, kol vietoje jų buvo įsigyti daug modernesni daniški [[Flyvefisken]] klasės laivai. | ||
Lietuvoje naudoti Griša klasės laivai buvo papildomai modernizuoti, įvedant naujesnės klasės ryšio sistemas, pakeičiant variklius į keleriopai ekonomiškesnius, kiek galingesnius ir kartu kelis kartus lengvesnius ir mažesnius švedų gamybos dyzelius. Dėl to laivo plaukimo greitis liko tas pats, tačiau plaukimo nuotolis padidintais greičiais išaugo kone dvigubai, o taip pat apie 2-3 kartus išaugo galima plaukimo trukmė. Nepaisant to, laivai ilgainiui buvo pripažinti prastai tinkamais naudojimui, atsilikusiais. | Lietuvoje naudoti Griša klasės laivai antroje naudojimo pusėje buvo papildomai modernizuoti, įvedant naujesnės klasės ryšio sistemas, pakeičiant variklius į keleriopai ekonomiškesnius, kiek galingesnius ir kartu kelis kartus lengvesnius ir mažesnius švedų gamybos dyzelius. Dėl to laivo plaukimo greitis liko tas pats, tačiau plaukimo nuotolis padidintais greičiais išaugo kone dvigubai, o taip pat apie 2-3 kartus išaugo galima plaukimo trukmė. Nepaisant to, laivai ilgainiui buvo pripažinti prastai tinkamais naudojimui, atsilikusiais. | ||
[[1981]] metų statybos [[Žemaitis]] buvo nurašytas [[2008]] metų [[spalio 22]], o [[1979]] metų statybos [[Aukštaitis]] buvo nurašytas [[2009]] metų [[lapkričio 18]]. | [[1981]] metų statybos [[Žemaitis]] buvo nurašytas [[2008]] metų [[spalio 22]], o [[1979]] metų statybos [[Aukštaitis]] buvo nurašytas [[2009]] metų [[lapkričio 18]]. | ||