12 859
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
X86: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''x86''' - serija procesorių architektūrų, kuri prasidėjo nuo 8086 procesoriaus ir tęsiasi iki šiol. Bendra visiems yra tas, kad visi gali vykdyti sene...) |
|||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Dar daugiau, x86 architektūra irgi buvo sukurta kaip reliktas, paremtas [[Intel]] firmos [[8080]] procesoriais, kurie, savo ruožtu, buvo suderinami su dar senesniais [[8008]] procesoriais, tik tiek, kad x86 suderinamumas čia nebuvo visiškai tiesioginis - programas gaudavosi perkelti ne tiesiog, o po tam tikro transliavimo su specaliu transliatoriumi, kuris viską perkoduodavo. Bet gavosi taip, kad išties x86 architektūra yra paveldėjusi netgi 8 bitų sistemų archaiškumų, kurie puikiai žinomi visiems, kas tik yra programavę [[asembleris|asembleriu]]. | Dar daugiau, x86 architektūra irgi buvo sukurta kaip reliktas, paremtas [[Intel]] firmos [[8080]] procesoriais, kurie, savo ruožtu, buvo suderinami su dar senesniais [[8008]] procesoriais, tik tiek, kad x86 suderinamumas čia nebuvo visiškai tiesioginis - programas gaudavosi perkelti ne tiesiog, o po tam tikro transliavimo su specaliu transliatoriumi, kuris viską perkoduodavo. Bet gavosi taip, kad išties x86 architektūra yra paveldėjusi netgi 8 bitų sistemų archaiškumų, kurie puikiai žinomi visiems, kas tik yra programavę [[asembleris|asembleriu]]. | ||
Bet visgi kaip nuostabiai veikia tas suderinamumo reikalavimas - jei ne tie reikalavimai, kompiuteriai dabar būtų keletą kartų greitesni ir kartu dar ir juntamai pigesni. | Kartais dar ta x86 architektūra vadinama kaip MCS-86 ir smarkiai siejama su [[IBM PC]] bei [[8088]]. Bet visgi kaip nuostabiai veikia tas suderinamumo reikalavimas - jei ne tie reikalavimai, kompiuteriai dabar būtų keletą kartų greitesni ir kartu dar ir juntamai pigesni. | ||
== Niekas nesidžiaugia x86 procesoriais == | |||
Netgi Intel kelis kartus bandė pabėgti nuo tos x86 architektūros, nes ji klaikiai lėta ir prasta. [[1982]] metais Intel išleido iAPX 432 procesorius, kurie buvo 32 bitų ir belenkiek greitesni, bet taip su jais nieko ir nepavyko. Paskui [[1984]] vėl Intel išleido kitą architektūrą - i960, su kuria ir vėl nieko nepavyko, nors tai buvo [[RISC]] procesoriai. Paskui, jau [[1989]] Intel sukūrė naują kartą, 32/64 bitų dar našesnius i860 procesorius (su kažkodėl mažesniu skaičiumi pavadinime), bet ir vėl nepaėjo. Paskui jau [[2000]] Intel nusipirko [[ARM]] licenciją ir sukūrė XScale procesorius, bet ir vėl nepaėjo. | |||
Su ta x86 architektūra Inteliui buvo taip prastai, kad po 80386 procesorių pats Intel jau nesugebėjo rišliai tos architektūros tobulinti, todėl pasiėmė kažkokius i960 procesoriaus gabalus, prie jų prilipino komandų transliatorius ir mikroprogramų modulius, ir gavosi 486 procesorius, kuris buvo vien dėl to savaime du kartus greitesnis už 80386 netgi prie to paties taktinio dažnio, nors išties dirbo emuliuodamas tą 80386. Paskui panašios dalinės emuliacijos ir toliau buvo perkeldinėjamos į kitus, vėlesnių kartų procesorius. | |||
Galų gale atsirado netgi tokia firma, [[Transmeta]], kurie atrado, kad x86 yra toksai atsilikimas, kad netgi išvis paprastas emuliatorius ant gero [[RISC]] procesoriaus gali dirbti panašiai ar greičiau, o kartu tas RISC procesorius naudos porą-trejetą kartų mažiau energijos. Tai su šituo savo išradimu Transmeta gerokai pagadino nervus Inteliui. | |||
Galų gale Intel netgi paleido savo [[Itanium]] procesorius, kurie buvo reklamuojami kaip atseit visvien Intel ir panašiai, bet išties tai nebuvo suderinami su x86 tiesiogiai, ir negalėjo netgi tų programų leist. Ir čia ir vėl nepaėjo, nes jau tada [[AMD]] išleido suderinamą x86 kloną, skirtą 64 bitų sistemoms, ir taip tas x86 gyvuoja ir toliau. | |||
Trumpai tariant, kad ir kokia nesąmonė, bet dabartiniai kompai naudoja iškrypusią architektūrą, kuri siekia dar [[1971]] metus ir [[4004]] procesorių, naudotą primityviuose [[Busicom]] kalkuliatoriuose. | |||