856
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Latentinė schizofrenija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Latentinė schizofrenija''' - pradinė (slapta) [[schizofrenija|schizofrenijos]] forma, kuriai esant, schizofrenijos simptomų dar nėra, tačiau jie gali išsivystyti vėliau. Ligai išsivysčius, prasideda [[ankstyvoji schizofrenija]], o dar paskui - ir [[vangioji schizofrenija]]. | '''Latentinė schizofrenija''' - pradinė (slapta) [[schizofrenija|schizofrenijos]] forma, kuriai esant, schizofrenijos simptomų dar nėra, tačiau jie gali išsivystyti vėliau. Ligai išsivysčius, prasideda [[ankstyvoji schizofrenija]], o dar paskui - ir [[vangioji schizofrenija]]. | ||
Esminis latentinės schizofrenijos požymis - pasikartojanti ar nuolatinė [[apofenija]]. | |||
== Ligos eiga, susirgimo priežastys == | == Ligos eiga, susirgimo priežastys == | ||
Latentinės schizofrenijos terminą (kaip ir patį [[schizofrenija|schizofrenijos]] terminą) įvedė [[psichiatras]] [[Eugen Bleuler]], pastebėjęs, kad absoliuti dauguma schizofrenija sergančių ligonių iki ligos nerodydavo jokių požymių, kurie leistų vienareikšmiškai įtarti ligą arba tie požymiai būdavo trumpalaikiai, su vėlesne gilia [[remisija]], kurios metu jokie susirgimo požymiai nebūdavo pastebimi. Todėl ir buvo iškelta idėja, kad schizofrenija žmogus suserga gerokai anksčiau, nei šioji gali būti diagnozuojama. Toji pradinė susirgimo stadija ir buvo pavadinta latentine (slapta) schizofrenija. | Latentinės schizofrenijos terminą (kaip ir patį [[schizofrenija|schizofrenijos]] terminą) įvedė [[psichiatras]] [[Eugen Bleuler]], pastebėjęs, kad absoliuti dauguma schizofrenija sergančių ligonių iki ligos nerodydavo jokių patikimų požymių, kurie leistų vienareikšmiškai įtarti ligą arba tie požymiai būdavo trumpalaikiai, su vėlesne gilia [[remisija]], kurios metu jokie susirgimo požymiai nebūdavo pastebimi. Todėl ir buvo iškelta idėja, kad schizofrenija žmogus suserga gerokai anksčiau, nei šioji gali būti diagnozuojama. Toji pradinė susirgimo stadija ir buvo pavadinta latentine (slapta) schizofrenija. | ||
Požymiai, kuriais rėmėsi [[Bleuler]], buvo įvardinami kaip keistas, kartais kliedesinis suvokimas neatitinkantis įprastų normų. Tokia latentinė schizofrenija paties Bleuler buvo įvardinama kaip [[autizmas]], dėl to šiais laikais [[Snežnevskis|Snežnevskio]] ir [[Tiganovas|Tiganovo]] pasekėjai bet kokį autizmą laiko pradine šizofrenijos stadija. Vienok su dabartine autizmo sąvoka Bleuler autizmas netgi istoriškai neturi nieko bendro, nes dabartinė autizmo sąvoka susiformavo nepriklausomai - toksai [[Hans Asperger]] tą sąvoką pritaikė visai kitokiai grupei keistai mąstančių žmonių. Tuo tarpu Bleulerio autizmas dabar vadinamas [schizotipinis sutrikimas|schizotipiniu sutrikimu]]. | |||
Taigi, tai latentinei stadijai būdingas keistas pasaulio supratimas ir gana didelis kiekis pakankamai nepavojingai atrodančių, nors ir keistų [[kliedesiai|kliedesių]], kuriais tokie žmonės aiškina visą aplinkui juos esantį pasaulį. Paprastai kliedesiai išsivysto dar paauglystėje ar jaunystėje, ir jų atsiradimas įvyksta kaip tam tikras asmenybės lūžis. Šiais laikais toksai lūžis vadinamas [[apofenija]]. | |||
Galima tarti, kad [[apofenija]] yra esminis latentinės schizofrenijos požymis, panašiai, kaip [[psichozė]] yra esminis aštrią, atvirą eigą turinčios schizofrenijos požymis. Laikui einant, apofenijos priepuoliai darosi vis stipresni ir randasi psichozės požymiai - haliucinacijos, dezokrientacija, sunkūs mąstymo sutrikimai. | |||
== Teisingesnis latentinės schizofrenijos vertinimas == | |||
Akademiko [[Snežnevskis|Snežnevskio]] tyrimais remiantis, [[sovietai|sovietinė]] [[psichiatrija]] vėliau išplėtė latentinės schizofrenijos sąvoką, įvesdama [[vangioji schizofrenija|vangiosios schizofrenijos]] diagnozę: pastarąja vadinama nuolatinė latentinė schizofrenija, kuri niekada neišsivysto į atvirą pavidalą. | |||
Vangiosios schizofrenijos esmė - kad ji tęsiasi nuolat, nepereina į atvirą stadiją, taip pat gali nerodyti netgi ir apofenijos požymių, ir išvis jokių, netgi netiesioginių simptomų (taip vadinama paprastoji vangioji šizofrenija). | |||
Tokiu atveju [[psichiatras]], remdamasis savo darbine patirtimi, turi pastebėti nematomus požymius ir pritaikyti [[diferencialinė diagnostika|diferencialinės diagnostikos]] metodus, kad galėtų atskirti šizofreniją nuo bet kokio kito [[psichikos sutrikimai|psichikos sutrikimo]]. | |||
== Diagnozavimas == | == Diagnozavimas == | ||
Kaip ir [[vangioji schizofrenija|vangiosios schizofrenijos]] atveju, latentinės schizofrenijos diagnozavimas vykdomas, remiantis [[psichiatrai|psichiatro]] patirtimi bei antriniais simptomais (elgesio ar mąstymo egzaltuotumu, netipiškumu ir pan.). Tiksliai diagnozei įtvirtinti taikomas [[neuroleptinis šokas]]. | Kaip ir [[vangioji schizofrenija|vangiosios schizofrenijos]] atveju, latentinės schizofrenijos diagnozavimas vykdomas, remiantis [[psichiatrai|psichiatro]] patirtimi bei antriniais simptomais (elgesio ar mąstymo egzaltuotumu, netipiškumu ir pan.). Tiksliai diagnozei įtvirtinti pagal [[Snežnevskis|Snežnevskio]] ir [[Tiganovas|Tiganovo]] idėjas taikomas [[neuroleptinis šokas]]. | ||
Klasikinis, visokių [[Bleuler]] ir [[Freud]] pasekėjų metodas, kai yra ieškoma [[apofenija|apofenijos]] požymių, yra antimoksliškas, neefektyvus, netinkamas ir nerekomenduotinas. | |||