12 859
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Schizofrenija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija") arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė shcizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]]. | '''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija") arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė shcizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]]. | ||
Visoms šizofrenijos formoms būdingas vienas bruožas: kažkurie žmonių gebėjimai ir savybės ima byrėti ir skilinėti. Pvz., emociniai gebėjimai nustoja kaip nors sietis su intelektiniais ar intelektiniai gebėjimai patys savaime pradeda irti ir išsikreipinėti, nes pacientas nustoja diferencijuoti faktų vertes kaip skirtingas. Kaip pirmi šizofrenijos požymiai paprastai pasireiškia [[maginis mąstymas]] ar [[emocinis bukumas]]. | |||
== Schizofrenijos formos == | == Schizofrenijos formos == | ||
Išskiriamos šios schizofrenijos formos: | Išskiriamos šios schizofrenijos formos: | ||
* [[Paranoidinė schizofrenija]] - būdingos [[įkyrios idėjos]], [[paranoja]], [[ | * [[Paranoidinė schizofrenija]] - būdingos [[įkyrios idėjos]], [[paranoja]], [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], kita pozityvi simptomatika. Negatyvūs simptomai neryškūs. | ||
* [[Hebefreninė schizofrenija]] (kartais vadinama nerišliąja) - nerišlus mastymas ir nunykę jausmai. Aiškūs sudėtingesnių ir gilesnių jausmų sutrikimai, jausmų susilpnėjimas, manieringas elgesys, "primadonos sindromas", tipiškas užuojautos aplinkiniams trūkumas, nerišli šneka, "sąžinės atrofija", neaiški minčių eiga, tų pačių frazių ar žodžių nuolatinis kartojimas. | * [[Hebefreninė schizofrenija]] (kartais vadinama nerišliąja) - nerišlus mastymas ir nunykę jausmai. Aiškūs sudėtingesnių ir gilesnių jausmų sutrikimai, jausmų susilpnėjimas, manieringas elgesys, "primadonos sindromas", tipiškas užuojautos aplinkiniams trūkumas, nerišli šneka, "sąžinės atrofija", neaiški minčių eiga, tų pačių frazių ar žodžių nuolatinis kartojimas. | ||
* [[Katatoninė schizofrenija]] - fizinės elgsenos sutrikimai, pradedant hiperaktyvumu, nerišliais judesiais ir baigiant gilia katatonija, rigidiškumu ar [[vaškinis lankstumas|vaškiniu lankstumu]], [[stuporas|stuporu]]. Elgsenai būdingas negatyvizmas, priešgyniavimas. | * [[Katatoninė schizofrenija]] - fizinės elgsenos sutrikimai, pradedant hiperaktyvumu, nerišliais judesiais ir baigiant gilia katatonija, rigidiškumu ar [[vaškinis lankstumas|vaškiniu lankstumu]], [[stuporas|stuporu]]. Elgsenai būdingas negatyvizmas, priešgyniavimas. | ||
| 43 eilutė: | 45 eilutė: | ||
==== Pagrindiniai kriterijai ==== | ==== Pagrindiniai kriterijai ==== | ||
Pagrindiniai keturi kriterijai, kurių pavienis leidžia diagnozuoti šizofreniją: | Pagrindiniai keturi kriterijai, kurių pavienis leidžia diagnozuoti šizofreniją: | ||
* Minčių aidas - specifinė [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijų]] rūšis, kai mintys sukuria aidėjimo įspūdį. Pacientas skundžiasi, kad lyg tos mintys balsu būtų ištariamos galvos viduje. Taip pat kyla pojūtis, kad mintys yra svetimos, transliuojamos į galvą arba atvirkščiai - kad jas girdi aplinkiniai asmenys, ar kad jos perduodamos kažkur telepatiškai ir pan.. | * [[Minčių aidas]] - specifinė [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijų]] rūšis, kai mintys sukuria aidėjimo įspūdį. Pacientas skundžiasi, kad lyg tos mintys balsu būtų ištariamos galvos viduje. Taip pat kyla pojūtis, kad mintys yra svetimos, transliuojamos į galvą arba atvirkščiai - kad jas girdi aplinkiniai asmenys, ar kad jos perduodamos kažkur telepatiškai ir pan.. | ||
* Valdymo ir poveikio [[kliedesiai]]. Pacientas skundžiasi, kad jo kūną, mintis, veiksmus [[irba]] pojūčius valdo kažkas iš šalies, jį tyrinėja, prie jo prisijungia ir panašiai. Aplinkiniai įvykiai pacientui ima atrodyti sureguliuotais, aplinka netikra, surežisuota, aplink visokie aktoriai ir taip toliau. | * Valdymo ir poveikio [[kliedesiai]]. Pacientas skundžiasi, kad jo kūną, mintis, veiksmus [[irba]] pojūčius valdo kažkas iš šalies, jį tyrinėja, prie jo prisijungia ir panašiai. Aplinkiniai įvykiai pacientui ima atrodyti sureguliuotais, aplinka netikra, surežisuota, aplink visokie aktoriai ir taip toliau. | ||
* Klausos [[haliucinacijos]]. Kitaip tariant, balsai, kurie girdimi be jų šaltinio. Paprastai balsai komentuoja paciento elgesį, vertina, visaip tyčiojasi, kartais ir pagiria, būna kad ir nurodinėja pacientui, ką daryti. | * Klausos [[haliucinacijos]]. Kitaip tariant, balsai, kurie girdimi be jų šaltinio. Paprastai balsai komentuoja paciento elgesį, vertina, visaip tyčiojasi, kartais ir pagiria, būna kad ir nurodinėja pacientui, ką daryti. | ||
* Stabilūs [[kliedesiai]], neatitinkantys įprastos socialinės kultūros ar [[prietarai|prietarų]]. Būdinga, kad kliedesiai didingi, susiję su visokiais [[ufonautai|ufonautais]], [[iliuminačiai|iliuminačiais]], [[driežažmogiai|driežažmogiais]], pasauliniais sąmokslais ir panašiai. Pacientas tuose kliedesiuose dažniausiai figūruoja kaip labai | * Stabilūs [[kliedesiai]], neatitinkantys įprastos socialinės kultūros ar [[prietarai|prietarų]]. Būdinga, kad kliedesiai didingi, susiję su visokiais [[ufonautai|ufonautais]], [[iliuminačiai|iliuminačiais]], [[driežažmogiai|driežažmogiais]], pasauliniais sąmokslais ir panašiai. Pacientas tuose kliedesiuose dažniausiai figūruoja kaip labai reikšminga figūra, pvz., koks nors [[Visatos valdovas]]. | ||
| 54 eilutė: | 56 eilutė: | ||
* Minčių vogimo kliedesiai - pvz., mintys buvo, o paskui kažkur dingo ir baigėsi. Pacientas kalbėdamas pameta temą, netikėtai pereina prie kitos, visiškai nesusijusios temos, kalba nerišli, nusimušanti, kartais naudojami paciento išsigalvoti žodžiai, sakiniai neretai beprasmiai. Smarkiai primena kai kurių visai nusidegradavusių [[politikai|politikų]] kalbas, kas kelia įtarimus ir todėl siūlome jiems pasitikrinti. | * Minčių vogimo kliedesiai - pvz., mintys buvo, o paskui kažkur dingo ir baigėsi. Pacientas kalbėdamas pameta temą, netikėtai pereina prie kitos, visiškai nesusijusios temos, kalba nerišli, nusimušanti, kartais naudojami paciento išsigalvoti žodžiai, sakiniai neretai beprasmiai. Smarkiai primena kai kurių visai nusidegradavusių [[politikai|politikų]] kalbas, kas kelia įtarimus ir todėl siūlome jiems pasitikrinti. | ||
* Katatoniniai sutrikimai, įskatint ir katatoninį [[stuporas|stuporą]]. Pacientas tampa panašus į vaškinę lėlę, kuriai gali vūti suteikiama bet kokia poza. Visa [[katatonija|katatonijos]] simptomatika. Tarpais stuporas gali pereiti į katatoninį sužadinmą, kai pacientas nerišliai blaškosi. Perėjimai iš būsenos į būseną labai staigūs. | * Katatoniniai sutrikimai, įskatint ir katatoninį [[stuporas|stuporą]]. Pacientas tampa panašus į vaškinę lėlę, kuriai gali vūti suteikiama bet kokia poza. Visa [[katatonija|katatonijos]] simptomatika. Tarpais stuporas gali pereiti į katatoninį sužadinmą, kai pacientas nerišliai blaškosi. Perėjimai iš būsenos į būseną labai staigūs. | ||
* Negatyvinė simptomatika - pacientas praranda interesus, nustoja bet kuo domėtis, | * [[Negatyvinė simptomatika]] - pacientas praranda interesus, nustoja bet kuo domėtis, emocijos tampa skurdžiomis ar dirbtinėmis, imitacinėmis. Pacientas mažiau bendrauja su žmonėmis arba išvis tampa atsiskyrėliu. Kartais gali būti pastebimas pseudoproduktyvumas, kai pacientas nuolat lyg ir užsiima kažkokia veikla, vis kažkur skuba ir kažkuo užimtas, tačiau veikla neduoda visiškai jokio rezultato. Būdingas abejingumas nesėkmėms ir sėkmėms. | ||
* Aiškūs elgsenos pokyčiai, pacientas neplanuoja ateities, neturi jokių tikslų, veikia nekryptingai. Būdinga, kad tai ne šiaip kažkoks kryptingumo praradimas, o tiesiog buvusių interesų dingimas ir nenoras nieko siekti. Pacientas gali ištisas dienas gulėti lovoje, atsikeldamas tik tam, kad nueitų į tualetą ar pavalgyti. Visą savo dėmesį pacientas nukreipia į savęs vidų, neretai prikurdamas visokių įdomių dalykų, tačiau visiškai nesidalindamas tuo su aplinkiniais. | * Aiškūs elgsenos pokyčiai, pacientas neplanuoja ateities, neturi jokių tikslų, veikia nekryptingai. Būdinga, kad tai ne šiaip kažkoks kryptingumo praradimas, o tiesiog buvusių interesų dingimas ir nenoras nieko siekti. Pacientas gali ištisas dienas gulėti lovoje, atsikeldamas tik tam, kad nueitų į tualetą ar pavalgyti. Visą savo dėmesį pacientas nukreipia į savęs vidų, neretai prikurdamas visokių įdomių dalykų, tačiau visiškai nesidalindamas tuo su aplinkiniais. | ||
| 74 eilutė: | 76 eilutė: | ||
== Prognozė == | == Prognozė == | ||
Varijuoja, priklausomai nuo ligos eigos ir gydymo. Esant vėlyvam pasireiškimui, ūmiai formai su aštriu [[ | Varijuoja, priklausomai nuo ligos eigos ir gydymo. Esant vėlyvam pasireiškimui, ūmiai formai su aštriu [[deliriumas|deliriumu]], pozityviems simptomams - geresnė. Esant negatyviai simptomatikai, ankstyvam pasireiškimui, vangiai eigai - blogesnė. | ||
Ligos eiga smarkiai priklauso nuo paciento reintegracijos galimybių, prasidėjus remisijai. | Ligos eiga smarkiai priklauso nuo paciento reintegracijos galimybių, prasidėjus remisijai. | ||