Žaliavalgystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Žaliavalgystė''' – veganizmas, arba savotiškas žmogaus rūšies būtybės homo sapiens sapiens išpyzdėjimas t.y. valgymas tik visko kas yra negyvuliškos kilmės ir žalios spalvos: agurkų, salotų, lapų, petražolių, krapų, špinatų, aguročių, daigintų javų grūdų, samanų bei kerpių, o taip pat žaliuokių, žaliųjų musmirių (ekstremalių pojūčių megėjams ir žaliavalgiams savižudžiams). Taigi, aukščiau išvardintiems produktams žaliavalgių skrandis ižiebia žalia šviesa ir juos laiminga išraiška priima į vidų. Po virškinimo proceso taipogi žalia išraiška pašalina. Nenustebkite kur nors parke arba nenuleistame kavinės unitazo turinyje pamatę žalią kaka – tai žaliavalgio darbas.  

Kuo grindžiama žaliavalgystė? Visu pirma, tai neva pagerėjusia sveikata ir numestu svoriu bei mistiniu energijos antplūdžiu. Dar vienas dalykas apie kurį žaliavalgiai dažniausiai kukliai nutyli, tai nuotraukose arba interviu televizijoje matomas įmantrus, vietomis greitas, vietomis sulėtėjantis kalbėjimo tembras ir keistai išsprogusios akys, primenančios Balio Sruogos „Dievų miške“ aprašytų klipatų žvilgsnį į esesininko arba blokmeisterio pietų lėkštę, galbūt ir latentinio kanibalo iš Okeanijos salų akis pamačiusias Džeimsą Kuką .  

3) Pas visu klientus kurie atsisakė gyvulinio maisto namuose „Aro“ pareigūnams kratų metu pavyko rasti nedidelių vytintų dešrelių (tos kur prie alaus), kurios beveik visais atvejais slėptos drabužių spintose šventiško kostiumo dešinėje rankovėje arba kišenėje. Moteriškų ypatų – kaip ir kalėjimų atveju – triusikuose.

Kategorija: Mados