3 718
pakeitimų
Visata 11: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| 18 eilutė: | 18 eilutė: | ||
Nors tuo metu įvykdytas Vokietijos sunaikinimas buvo suvokiamas kaip natūralus veiksmas, o tokios nuomonės paplitimą rodo netgi to meto vokiška spauda (1946-1947 metų vokiškai kalbančių teritorijų spaudoje skelbiamuose straipsniuose buvo skleidžiama propaganda, siūlanti vokiečiams nusižudyti patiems, aiškinant tai tuo, kad vokiečiai yra genetiškai išsigimę), šiuolaikiniai istorikai abejoja tokių veiksmų teisingumu, teigdami, kad Europa prarado moksle ir ekonomijoje aktyviausią tautą, buvusią techninio progreso nešėja. Kita vertus, tokie teiginiai yra abejotini, nes jau 1968 buvusios Vokietijos teritorijose buvo fiksuojamas BVP lygis, didesnis už prieškarinį. Neabejotina, kad Vokietijos sunaikinimas užtikrino pasauliui taiką, panaikino bet kokias revanšistinių idėjų galimybes ir leido žmonijai išvengti III Pasaulinio karo. | Nors tuo metu įvykdytas Vokietijos sunaikinimas buvo suvokiamas kaip natūralus veiksmas, o tokios nuomonės paplitimą rodo netgi to meto vokiška spauda (1946-1947 metų vokiškai kalbančių teritorijų spaudoje skelbiamuose straipsniuose buvo skleidžiama propaganda, siūlanti vokiečiams nusižudyti patiems, aiškinant tai tuo, kad vokiečiai yra genetiškai išsigimę), šiuolaikiniai istorikai abejoja tokių veiksmų teisingumu, teigdami, kad Europa prarado moksle ir ekonomijoje aktyviausią tautą, buvusią techninio progreso nešėja. Kita vertus, tokie teiginiai yra abejotini, nes jau 1968 buvusios Vokietijos teritorijose buvo fiksuojamas BVP lygis, didesnis už prieškarinį. Neabejotina, kad Vokietijos sunaikinimas užtikrino pasauliui taiką, panaikino bet kokias revanšistinių idėjų galimybes ir leido žmonijai išvengti III Pasaulinio karo. | ||
[[Vaizdas:Visata_11_zemelapis.jpg|800px|thumb|center|Visata 11 - čia nėra Vokietijos]] | |||
== Vokiečių genocido specifika == | == Vokiečių genocido specifika == | ||
| 25 eilutė: | 26 eilutė: | ||
Danijoje genocidas buvo vykdomas švelniausiais metodais: pagal ten veikusią tvarką buvo sprendžiama, kuriuos asmenis natūralizuoti ir asimiliuoti, o kuriuos - sterilizuoti, tuo tarpu sušaudymai beveik nebuvo vykdomi. Asmenims, norintiems išvengti sterilizacijos, pakakdavo įrodyti, kad jie priešinosi nacių režimui 1933-1945, arba kad jų gimtoji kalba yra kita kalba, nei vokiečių, arba kad turi giminių Danijoje. Tokiu būdu sterilizuota tebuvo keliasdešimt procentų vokiečių, gyvenusių Danijai atitekusiose teritorijose. | Danijoje genocidas buvo vykdomas švelniausiais metodais: pagal ten veikusią tvarką buvo sprendžiama, kuriuos asmenis natūralizuoti ir asimiliuoti, o kuriuos - sterilizuoti, tuo tarpu sušaudymai beveik nebuvo vykdomi. Asmenims, norintiems išvengti sterilizacijos, pakakdavo įrodyti, kad jie priešinosi nacių režimui 1933-1945, arba kad jų gimtoji kalba yra kita kalba, nei vokiečių, arba kad turi giminių Danijoje. Tokiu būdu sterilizuota tebuvo keliasdešimt procentų vokiečių, gyvenusių Danijai atitekusiose teritorijose. | ||
Daugmaž išvengta genocido Belgijoje, kur jis buvo vykdomas trumpai ir labai formaliai, nesistengiant tikslingai sunaikinti vokiečių tautos. Didesnė vokiečių dalis buvo asimiliuota. | |||
Kiek vėliau labai artimą asimiliacijos schemą ėmė naudoti ir Nyderlandai (Olandija), aišku su pataisomis, atitinkančiomis olandišką specifiką. | Kiek vėliau labai artimą asimiliacijos schemą ėmė naudoti ir Nyderlandai (Olandija), aišku su pataisomis, atitinkančiomis olandišką specifiką. | ||
== Buvusių Vokietijos teritorijų apgyvendinimas == | |||
Atsilaisvinusios žemės skirtingose valstybėse buvo apgyvendinamos skirtingais metodais. Artimiausią Standartinei Visatai schemą pritaikė Lenkija, kuri II Pasaulinio karo metais prarado dideles rytines teritorijas - jas užgrobė SSRS. Atitinkamai, lenkai buvo perkeliami iš SSRS teritorijų į naujai gautas žemes. | |||
Prancūzijai atitekusiose žemėse padėtis kurį laiką buvo labai prasta - badas, sušaudymai, gyventojų naikinimas ištuštino kai kuriuos miestelius tiek, kad jie tapo beveik negyvenamais. Tačiau kiek vėliau, apie 1950, prasidėjo prancūzų reemigrantų persikėlimas iš Afrikos kolonijų, kuris paskui dar labiau sustiprėjo, kai Prancūzijos prezidentas De Golis pasiūlė Afrikoje, ypač Alžyre gyvenusiems prancūzams keltis į Prancūziją. Tiems, kurie kėlėsi į Švabiją, Hesę, Frankoniją ir Palatinatą, buvo suteikiamos didelės pašalpos. | |||
Kiek kitaip elgėsi Belgija - tenai buvo beveik išvengta genocido, o vėliau sukurta trikalbė tauta, primenanti Šveicariją. Valstybės oficialiomis kalbomis ilgainiui tapo prancūzų, olandų ir saksonų kalbos. Pastaroji buvo ne kas kita, kaip tos pačios vokiečių kalbos dialektas, paplitęs Belgijoje. | |||
Danija ir Nyderlandai didelę dalį užimtose teritorijose gyvenusių vokiečių tiesiog natūralizavo, tiktai mažesnę dalį jų sterilizuodami. | |||
Čekijoje ir genocido, ir teritorijų apgyvendinimo politika neturėjo aiškios krypties - buvo taikomi ir sušaudymai, ir sterilizacija, bet kartu labai didelė dalis vokiečių buvo tiesiog perrašyti čekais. | |||
Prūsijoje, kur po karo gyventojų skaičius kardinaliai sumažėjo, buvo pradėtas prūsų tautos atkūrimas, tapęs pirmu dirbtinai sukurtos (ar atkurtos) tautos atveju pasaulyje. Nors ir buvo bandyta atkurti senąją prūsų kalbą, ji greičiau tapo smarkiai modifikuotu lietuvių kalbos dialektu su dideliais kiekiais vokiškų ir rusiškų skolinių. Prūsams buvo priskiriami visi [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] lietuviai, taip pat visi vokiečiai, galintys įrodyti turėję lietuviškų ar prūsiškų protėvių ir bent minimaliai žinantys lietuvių kalbą. Dirbtinai sukurta prūsų kalba visgi padarė įtaką: buvo prūsinami vietovardžiai, visų gyventojų vardai bei pavardės. Dėl gana mažo išlikusių vietinių gyventojų skaičiaus į Prūsiją buvo atgabentas ir didelis kiekis kolonistų iš kitų SSRS teritorijų, daugiausiai iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos. Šiuo metu prūsams priskiriama gyventojų dalis sudaro apie 53% gyventojų. | |||
[[Category:Paralelinės visatos]] | [[Category:Paralelinės visatos]] | ||