12 859
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Ūminė diskinezija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Ūminė diskinezija''', dar vadinama kaip '''aštri distonija''', o liaudyje - tiesiog '''sukaustymas''' arba '''kaustymas''' - tokia staigiai išsivystanti kūno nevaldymo rūš...) |
|||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Kaip kurie [[farmacijos vertelgos]] aiškina, kad nuo [[atipiniai neuroleptikai|atipinių neuroleptikų]] tasai pacientų kaustymas būna rečiau ar visai nebūna, tačiau tyrimai atrodo nelabai leidžia šituo tikėti - ir vieni, ir kiti sukelia panašiai. Nėra jokių aiškių požymių, dėl kurių būtų galima spėti, kas tą ūmią distoniją gali sukelti pacientui: vieniems kyla nuo vienų vaistų, kitiems nuo kitų, o kažkokio aiškesnio dėsningumo čia kaip ir nesimato. | Kaip kurie [[farmacijos vertelgos]] aiškina, kad nuo [[atipiniai neuroleptikai|atipinių neuroleptikų]] tasai pacientų kaustymas būna rečiau ar visai nebūna, tačiau tyrimai atrodo nelabai leidžia šituo tikėti - ir vieni, ir kiti sukelia panašiai. Nėra jokių aiškių požymių, dėl kurių būtų galima spėti, kas tą ūmią distoniją gali sukelti pacientui: vieniems kyla nuo vienų vaistų, kitiems nuo kitų, o kažkokio aiškesnio dėsningumo čia kaip ir nesimato. | ||
== Ūmios diskinezijos simptomatika ir eiga == | |||
Simptomatika pas ūmią diskineziją visada gan būdinga: pacientas pradeda jausti judesių kaustymą ir raumenų įsitempimą, labiausiai sprando, kaklo, žandikaulių, pečių srityse. Pirminis kaustymas ilgainiui stiprėja, kol pavirsta į pilnaverčius skausmingus spazmus, perkreipiančius galvą, veidą, rečiau rankas. Sunkesniais atvejais spazmai gali apimti visą kūną ir pereiti į konvulsijas. | Simptomatika pas ūmią diskineziją visada gan būdinga: pacientas pradeda jausti judesių kaustymą ir raumenų įsitempimą, labiausiai sprando, kaklo, žandikaulių, pečių srityse. Pirminis kaustymas ilgainiui stiprėja, kol pavirsta į pilnaverčius skausmingus spazmus, perkreipiančius galvą, veidą, rečiau rankas. Sunkesniais atvejais spazmai gali apimti visą kūną ir pereiti į konvulsijas. | ||
Švelnūs ūminės diskinezijos atvejai, kaip ir pirminės stadijos, pasireiškia žandikaulių sukaustymu, gumulo gerklėje pojūčiu, sutrikusiu maisto kramtymu ir rijimu (krentantis iš burnos maistas, bėgančios seilės), akių vartymu (į šoną ar viršų perkreiptas žvilgsnis ir pan.). Švelniais atvejais pacientams papildoma pagalba nereikalinga. | |||
Kritiniais atvejais ūminė diskinezija gali sukelti laringospazmą ar kvėpavimo takų obstrukciją ir tokiu būdu pereiti į [[letalinė baigtis|letalinę baigtį]]. Švelnesniais atvejais būdinga, kad dėl raumenų spazmavimo yra išnarinamos įvairios galūnės, kartais pasitaiko kaklo slankstelių poslinkiai, rečiau - kaulų lūžiai. | Kritiniais atvejais ūminė diskinezija gali sukelti laringospazmą ar kvėpavimo takų obstrukciją ir tokiu būdu pereiti į [[letalinė baigtis|letalinę baigtį]]. Švelnesniais atvejais būdinga, kad dėl raumenų spazmavimo yra išnarinamos įvairios galūnės, kartais pasitaiko kaklo slankstelių poslinkiai, rečiau - kaulų lūžiai. | ||
| 9 eilutė: | 13 eilutė: | ||
Dažniausiai ūminė diskinezija būna nekenksminga ir sukelia tiktai emocinius paciento nepatogumus, kaip kad skausmą išreikštą dejavimais ir verksmingumu, seilių tekėjimą, persikreipimą, negalėjimą užmigti, skundus ir t.t., todėl jei paciento būsena neblogėja, galima diskineziją ignoruoti, nes tokios nemalonios būsenos sukelia medikamentinę [[psichoterapija|psichoterapiją]], pacientas išmoksta geriau klausyti gydytojų, nori greičiau pasveikti. | Dažniausiai ūminė diskinezija būna nekenksminga ir sukelia tiktai emocinius paciento nepatogumus, kaip kad skausmą išreikštą dejavimais ir verksmingumu, seilių tekėjimą, persikreipimą, negalėjimą užmigti, skundus ir t.t., todėl jei paciento būsena neblogėja, galima diskineziją ignoruoti, nes tokios nemalonios būsenos sukelia medikamentinę [[psichoterapija|psichoterapiją]], pacientas išmoksta geriau klausyti gydytojų, nori greičiau pasveikti. | ||
== Diferencialinė diagnostika ir gydymas == | |||
Svarbu skirti ūminę diskineziją nuo šiaip įvairių priepolių, kaip kad [[epilepsija]] kur būna, ar koks nors [[meningitas]], [[isteriniai priepoliai]] ir panašiai, nes atrodo neretai taip pat, o išsivysto kartais kraštutinai staigiai, per kelias minutes ar netgi greičiau. Supainiojus su priepoliu, gali būti pasirinktas neteisingas gydymas, didinant [[neuroleptikai|neuroleptikų]] dozę, o tai gali sukelti [[letalinė baigtis|letalinę baigtį]]. | |||
Praktinis gydymas - [[ciklodolis]], jei poveikis nepakankamas - dar kartą ciklodolis. Jei distonijos simptomatika nedingsta - [[benzodiazepinai]]. Kartu būtina mažinti diskineziją sukėlusio neuroleptiko dozuotę. Dėl diskinezijos kilę sąnarių pažeidimai gydomi įprastais traumatologiniais metodais, įtveriant galūnes. | |||
Priepoliui išsivysčius labai staigiai, kilus laringospazmui ar obstrukciniams reiškiniams ir nesant galimybės pakankamai greitai diagnozuoti ir imtis tinkamų veiksmų - gydymas [[reanimacija|reanimacijoje]], o vėlesnėse stadijose - [[gydomasis morgas|gydomąjame morge]]. | |||
[[Category:Ligos]] | [[Category:Ligos]] | ||