12 879
pakeitimai
Perkrikštai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
Atmestas PAKSAS (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Liapsusas versija
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Perkrikstas.jpg|300px|thumb|right|Kaip kurie perkrikštai labai mėgsta didžiuotis savo krikščioniškumu ir visaip jį demonstruoja. Juolab, kad apsimovus glaudes jų buvusio žydiškumo nebesimato... Nors aišku, kaip kuriems [[patriotai|veikėjams]] gal ir labai maga pažiūrinėti svetimus organus bei susieti šiuos su [[dvasingumas|dvasingumu]]]] '''Perkrikštai''' - [[žydai]], persikrikštiję į [[krikščionys|krikščionis]], šiuo metu praktiškai išnykusi sąvoka, buvusi populiaria iki pat [[XXa.]] pradžios imtinai. | |||
Savo laiku persikrikštijimo praktika buvo plačiai paplitusi, mat daugelio [[žydai|žydų]] išsilavinimas buvo ganėtinai menkas, neleidžiantis pakankamai giliai įvertinti judaizmo unikalumo ar esminių skirtumų nuo krikščionybės, tuo tarpu kai didesnė dalis tikėjimo tiesų ir [[krikščionybė|krikščionybėje]], ir [[judaizmas|judaizme]] sutampa, tai perėjimas iš judaizmo į krikščionybę buvo dažnas. Kadangi krikščionybė [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje dominavo, daugelis privilegijų ir teisių būdavo suteikiamos išimtinai tik krikščionims, dar labiau ši praktika sustiprėjo po to, kai [[Žečpospolita]] buvo galutinai suskaidyta ir Lietuva atiteko [[Rusija|Rusijai]]. | |||
Nors ir rečiau, būdavo ir priešingų atvejų, kai žydais užsivadindavo [[lietuviai]] - dažniausiai vengdami prievartinio ėmimo į karinę tarnybą, kurios trukmė cariniais laikais buvo 25 metai. Žydai dėl tikėjimo specifikos, draudžiančios kariauti bei caro valdžios nepasitikėjimo, į kariuomenę nebūdavo imami. Neretas atvejis būdavo, kai dėl atsivertimo į [[judaizmas|judaizmą]] krikščionis lietuvis vesdavo žydaitę, dėl tokiu būdu užmezgamų ryšių tarp prekeivių ir ūkininkų šitai buvo populiari praktika, padedanti pusiau legaliai įsigyti ūkius ir žemę per lietuvio - buvusio krikščionio gimines. Vėliau daugelis taip sudarytų šeimų vėl persikrikštydavo. | |||
Dažniausiai apsikrikštijimas būdavo susijęs su žydams taikytais nekilnojamo turto įsigijimo ribojimais: būdavo ribojama teisė įsigyti žemę ne [[miestai|miestuose]] (pagal [[Magdeburgo teisės|Magdeburgo teises]]), taip pat - ūkininkauti. Prasigyvenusiems žydams, norintiems įsigyti žemės, dažniausiai nebūdavo kitos išeities, kaip tik apsikrikštyti ir tapti nežydais, tuo pačiu - ir asimiliuotis vietinių gyventojų tarpe. Todėl jau [[XIXa.]] vidurio vertinimais apie 60% valstiečių-vidutiniokų, turinčių nuosavus ūkius [[Lietuva|Lietuvoje]], sudarė žydų pekrikštų bei maišytos šeimos. | |||
Dėl tikėjimo specifikos, apsikrikštiję žydai negalėdavo tuoktis su neapsikrikštijusiais žydais, taip pat apsikrikštijus gerokai labiau buvo ribojamos ir artimos santuokos (draudimas tuoktis su pusbroliais ir pusseserėm iki antros eilės), tad apsikrikštiję žydai sparčiai asimiliuodavosi, sudarydami su vietiniais [[lietuviai|lietuviais]] mišrias šeimas. | |||
[[Category:Tautos]] | |||