12 879
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Piktybinis neuroleptinis sindromas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
S
Piktybinis neuroleptinis sindromas (žiūrėti kodą)
01:31, 14 birželio 2014 versija
, 01:31, 14 birželio 2014→Patogenezė ir simptomatika
| (nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
'''Neuroleptinis maligninis sindromas''' arba '''piktybinis neuroleptinis sindromas''' - tokia ganėtinai greita ir sparčiai progresuojanti medicininės kilmės intoksikacija [[neuroleptikai|neuroleptikais]], galimai [[alergija|alerginės]] kilmės, susijęs su [[dopaminas|dopamino]] arba [[histaminas|histamino]] receptorių blokavimu. | '''Neuroleptinis maligninis sindromas''' arba '''piktybinis neuroleptinis sindromas''' - tokia ganėtinai greita ir sparčiai progresuojanti medicininės kilmės intoksikacija [[neuroleptikai|neuroleptikais]], galimai [[alergija|alerginės]] kilmės, susijęs su [[dopaminas|dopamino]] arba [[histaminas|histamino]] receptorių blokavimu. | ||
Čia dar reiktų skirti, kur šiaip yra paprastasis neuroleptinis sindromas, o kur yra tasai piktybinis sindromas. Nes paprastai neuroleptiniu sindromu dar vadinamas šiaip rinkinys visokių ten simptomatikų, kur žmonėms būna visokia [[drebligė]], [[tardyvinė diskinezija]], inkstų ir kepenų pažeidimai bei kiti įvairūs reiškiniai, kurie nemalonūs ir nemirtini. O štai piktybinis neuroleptinis sindromas - tai čia jau mirtinas reikalas, kuris greitai išsivysto ir paprastai baigiasi [[letalinė baigtis|letaline baigtimi]]. | : Svarbu nepainioti šito neuroleptinio maligininio sindromo su nepavojingu gydomuoju [[neuroleptinis šokas|neuroleptiniu šoku]], nors neuroleptiniu šoku jis irgi dažnai pavadinamas, tai gal ir ne veltui. Čia skirti reikia paprastau: žmonėms tasai neuroleptinis malignatinis sindromas yra dažnai gydomas [[gydomasis morgas|gydomąjame morge]], tai pagal šitai galite atskirti. | ||
Čia dar reiktų skirti, kur šiaip yra paprastasis [[neuroleptinis sindromas]], o kur yra tasai piktybinis sindromas. Nes paprastai neuroleptiniu sindromu dar vadinamas šiaip rinkinys visokių ten simptomatikų, kur žmonėms būna visokia [[drebligė]], [[tardyvinė diskinezija]], inkstų ir kepenų pažeidimai bei kiti įvairūs reiškiniai, kurie nemalonūs ir nemirtini. O štai piktybinis neuroleptinis sindromas - tai čia jau mirtinas reikalas, kuris greitai išsivysto ir paprastai baigiasi [[letalinė baigtis|letaline baigtimi]]. | |||
Kai kurie aiškina, kad čia šitas sindromas dažniausiai būna, kai vartojami [[tipiniai antipsichotikai]], o štai vat [[atipiniai antipsichotikai]] esą nelabai to sukelia. O betgi tačiau, kaip sako kokie tai tyrimai, nėra tokio atipinio antipsichotiko, nuo kurio to irgi nebūtų. Taip kad čia neapsigaudinėkim savęs. | Kai kurie aiškina, kad čia šitas sindromas dažniausiai būna, kai vartojami [[tipiniai antipsichotikai]], o štai vat [[atipiniai antipsichotikai]] esą nelabai to sukelia. O betgi tačiau, kaip sako kokie tai tyrimai, nėra tokio atipinio antipsichotiko, nuo kurio to irgi nebūtų. Taip kad čia neapsigaudinėkim savęs. | ||
| 8 eilutė: | 10 eilutė: | ||
== Patogenezė ir simptomatika == | == Patogenezė ir simptomatika == | ||
Tikslus neuroleptinio maligninio sindromo priežastingumas nėra žinomas. Nustatyta, kad visi [[neuroleptikai]], ypačiai stiprūs, kaipo [[aminazinas]], [[haloperidolis]], [[flufenazinas]], bet ir visi kiti, įskaitant ir tokius, kaip [[prochlorperazinas | Tikslus neuroleptinio maligninio sindromo priežastingumas nėra žinomas. Nustatyta, kad visi [[neuroleptikai]], ypačiai stiprūs, kaipo [[aminazinas]], [[haloperidolis]], [[flufenazinas]], bet ir visi kiti, įskaitant ir tokius, kaip [[prochlorperazinas]], [[prometazinas]], [[klozapinas]], [[risperidonas]] ir t.t., veikia termoreguliacijos centrą smegenyse. Vartojant neuroleptikus dėl šių priežasčių linkusi padidėti kūno temperatūra, tačiau kai kuriais atvejais temperatūros padidėjimas gali tapti kritišku, [[hipertermija]] gali pasiekti iki 42 laipsnių ar netgi daugiau, kartu su kitais būdingais požymiais - rigidiškumu, seilėtekiu, šlapimo ir išmatų nelaikymu, prakaitavimas, etc.. | ||
Kadangi simptomatika išsivysto ne išsyk, o dažniausiai per dvi paras ar daugiau, taip pat ši simptomatika nėra specifinė, o būdinga ir įprastam neuroleptikų vartojimui didelėmis dozėmis, būdingas pavėluotas sindromo identifikavimas. Pilnai išsivysčius sindromo požymiams, šis dažniau gali būti identifikuojamas, kaip [[katalepsija]] su persiklojančiu [[gripas|gripu]] ar pan.. | Kadangi simptomatika išsivysto ne išsyk, o dažniausiai per dvi paras ar daugiau, taip pat ši simptomatika nėra specifinė, o būdinga ir įprastam neuroleptikų vartojimui didelėmis dozėmis, būdingas pavėluotas sindromo identifikavimas. Pilnai išsivysčius sindromo požymiams, šis dažniau gali būti identifikuojamas, kaip [[katalepsija]] su persiklojančiu [[gripas|gripu]] ar pan.. | ||
Pagrindinės sindromo metu pasireiškiančios komplikacijos - inkstų, kepenų, plaučių pažeidimai, kurie ir sukelia pagrindinę grėsmę gyvybei. Visiems atvejams būdingas smegenų pažeidimas, tačiau psichikos ligonių atveju jis nagrinėjamas, kaip reikšmės neturintis faktorius. | Pagrindinės sindromo metu pasireiškiančios komplikacijos - inkstų, kepenų, plaučių pažeidimai, kurie ir sukelia pagrindinę grėsmę gyvybei. Visiems atvejams būdingas smegenų pažeidimas, tačiau psichikos ligonių atveju jis nagrinėjamas, kaip reikšmės neturintis faktorius, t.y., pasireiškianti [[amencija]] čia tėra pašalinis reiškinys, nes nieko čia tokio. | ||
== Gydymas ir diagnostika == | == Gydymas ir diagnostika == | ||