Sasyskos

Sasyskos - tokios tipo pieniškos dešrelės, tik pavadinimas kažkoksai skambantis kaip šūdas.

Kadaise kur tai technologai išrado, kad įvairias mėsos gamybos atliekas galima labai smarkiai sumalti ir pernaudoti, darant kokias tai dešras, kurių konsistencija ir skonis būtų tokie, kad net nesuprastum, išvis iš ko tai padaryta. Specialūs supersmulkiai malantys malūnai sugeba sumalti ir kaulus, ir gyslas, ir žarnas, ir kanopas, ir išvis belenką į tiesiog ištisinę masę, kuri atrodo kaip kokia košė. Į tą košę paskui galima pridėti dar kažkiek pieno miltelių dėl skonio, taip pat pridėti kokių nors miltų ir celiuliozės, kad tūris būtų didesnis, ir vandens, kuriame ta celiuliozė išbrinktų.

Tarybinės arba sovietinės sasyskos taip ir buvo daromos, tik kaip sklandė gandai, problemos buvo su celiulioze.

Reikalas buvo tas, kad buvo milžiniškas tualetinio popieriaus trūkumas, o celiuliozė būdavo atvežama kaip paprastas ligninas, t.y., toksai labai nekokybiškas minkštas popierius. Štai tą popierių darbininkai didžiuliais kiekiais tempdavo namo, kur šluostydavosi juo užpakalius, o moterys naudodavo dar ir vietoje higieninių paketų, nes jų irgi nebūdavo. Bet išvogous ligniną, tos sasyskos kažkaip nesigaudavo, nes mėsa irgi būdavo išvogta. Taigi, galų gale visos mėsos gamyklos, kurios tik gamino sasyskas, su savo darbininkais tyliai sutardavo, kad tie bent jau dalį to lignino po panaudojimo grąžintų, nes už tai duosią kitų produktų parsinešti. Šitap panaudotas tualetinis popierius paskui būdavo pernaudojamas sasyskų gamyboje.

Štai tai matyt ir buvo esminė visokių tarybinių sasyskų esmė. Kai kurie šitą šūdą iki šiol su nostalgija prisimena.