Pėda

Pėda - tai toksai matavimo vienetas, susidedantis iš 12 colių. Iš trijų pėdų susideda vienas jardas, o iš 5280 pėdų susideda viena mylia. Tuo tarpu normaliais metrinės sistemos vienetais matuojant, šiuolaikinė imperinė pėda susideda iš 305 milimetrų, kitaip tariant - truputį mažiau, nei trečdalis metro.

Be šiuolaikinių imperinių pėdų, istorijoje yra buvęs gyvas galas visokių nacionalinių ir panašiai, kurių ilgis svyruoja maždaug nuo 236mm ilgio vaikiškos pėdos, kokia buvo Veselio, Prūsijos, iki milžiniškos lombardiškos pėdos, naudotos Austrijos Kremonoje ir buvusios 480mm, t.y., beveik pusės metro ilgio. Kaip galim suskaičiuoti, tarp mažiausios ir didžiausios pėdos gaunasi net daugiau kaip dviejų kartų skirtumas. Ir visa šita variacinė pėda dar paskui vadinama matavimo vienetu.

Aišku, kaip visada, daugiausiai pėdų ilgio variantų prikūrė visokių vokiškų žemių gyventojai, bet gana nemažai variacijų pribūrė ir kitos šalys. Visgi ilgainiui dauguma pėdų atsisakė, ir liko jos šiais laikais tik pas amerikonus.

Istoriškai dar kartais minima ir senovinė romėniškoji pėda, kurios ilgis buvo 296 milimetrai. Tai šita kartais aktuali, kai kalbama apie tuos baisiai senovinius laikus.

Paskui dar Napoleonas, atkurdamas imperinius prancūziškus matavimo vienetus ir rišdamas juos prie metrinės sistemos, įvedė Napoleono metrinę pėdą, kurios ilgis buvo lygiai 1/3 metro, t.y., 333,33... milimetro. Tačiau kad maža nebūtų, tai dalyje pasaulio valstybių vėlesniu metu buvo pradėtos naudoti dar ir kitos metrinės pėdos, kurių ilgis yra lygiai 300 milimetrų.

Taigi, kai šitais laikais kur nors pamatysit minimas senovines pėdas, tai turėkite omeny, kad visose šalyse ir skirtingais laikais tos pėdos gaudavosi vis kitokios.